6. KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6.1. RAIDOS TENDENCIJOS
Įdomi Vilniaus istorija, išsaugotas vertingas istorijos,
archeologijos, architektūros, gamtos paveldas. 1969 m. Vilniaus Senamiestis
paskelbtas kultūros paminklu - istoriniu senamiesčiu, saugomu valstybės. 1994 m.
Vilniaus Senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (Nr.427).
Pasaulis pripažino Vilniaus Senamiesčio savitumą ir išskirtinę paveldo vertę.
1998 m. Senamiestis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įregistruotas kaip
kultūros paminklas pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymą.
Vilniuje gausu ir kitų kultūros bei
gamtos vertybių, kurių daliai suteiktas saugomų teritorijų statusas. Tokį
statusą turi senieji priemiesčiai, kurie turėtų būti saugomi dėl savo ypatingos
istorinės praeities. Pastaruoju metu dėl žemės ūkio funkcijų kaitos ir tolesnės
statybų plėtros išnykimo grėsmė kyla miesto plėtros zonoje atsidūrusioms
senosioms kaimų gyvenvietėms.
Esamos saugomos
nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų apsaugos zonos pažymėtos BP. Parengti
pasiūlymai saugoti kitus vertingus kultūros paveldo objektus. Numatytos kultūros
vertybių tvarkymo ir naudojimo kryptys, taip pat kultūrinio turizmo galimybės.
Dauguma kultūros vertybių turi nustatytas paminklines teritorijas bei apsaugos
zonas.
Vienas svarbiausių BP uždavinių - Vilniaus
Senamiesčio, kaip Pasaulio paveldo objekto, išsaugojimas. Vilniaus Senamiestis,
Lietuvos Respublikos kultūros paminklas, saugomas pagal Kultūros vertybių
apsaugos departamento nustatytą Reglamentą, priimtą 1997 metais. Senamiestis
taip pat turi patvirtintą III Senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją su
sklypų planu ir jų statybinės veiklos reglamentais (1992 m.) bei Senamiesčio
atgaivinimo strategiją (1996 m.). Vykdoma ir Vilniaus pilių saugomos teritorijos
valstybinio kultūrinio rezervato kompleksinė tvarkymo darbų programa.
Vilniaus Senamiesčio regeneravimo koncepcijos bei
Senamiesčio atgaivinimo esmė išsaugojimas ir tvarkymas (restauravimas bei
pritaikymas) paminklinių pastatų (kultūros vertybių), gyvenimo ir darbo sąlygų
pagerinimas, galimas praeities objektų istorinis atkūrimas pilių zonoje ir
miesto gynybinių sienų apjuostoje Senamiesčio dalyje, taip pat nauja statyba, -
harmoningai suderinta su istorine aplinka.
6.1.1. Pagrindinės sprųstinos problemos
- Dalis objektų, turinčių ryškesnę kultūrinę vertę, dar neįtraukti į saugomų
kultūros vertybių juridinę apskaitą, todėl kyla jų sunykimo grėsmė.
- Per lėtas Senamiesčio tvarkymas mažina jo išsaugojimo galimybes,
tarptautiniu aspektu gali menkinti ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos prestižą.
- Didelis gyvenamosios funkcijos Senamiestyje mažėjimas, galintis ateityje
sukelti istorinės miesto dalies neigiamas gyvybingumo pasekmes.
- Nepakankamai tvarkomi labai svarbūs kultūros paveldo objektai: Trinitorių
bažnyčia bei Sapiegų rūmai su parku Antakalnyje, Kalvarijų kryžių kelių
kompleksas, Verkių dvaro sodyba su parku.
- Šnipiškių urbanistinio komplekso būklė problemiška, nėra jo išsaugojimo
programos; ši teritorija patiria itin didelį plėtros poveikį.
- Senamiesčio ir Centro panoramų apžvalgos tinkamos vietos yra neparengtos;
tikslintina ir Senamiesčio vizualinės apsaugos zona.
- Kultūrinio turizmo programos nebuvimas trukdo sėkmingai turizmo plėtrai.
6.2. SPRENDINIAI
Sprendiniuose numatyta pašalinti paminklosaugos trukdžius
ir plėtoti perspektyvias šių sričių galimybes:
6.2.1. Kultūros vertybės, jų apsaugos zonos
Siūloma papildomai įtraukti į kultūros vertybių apskaitą 25
objektus, įsteigiant ir Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros vertybių registrą:
- Urbanistinės vietovės:
Kazbėjų kaimo gyvenvietė;
Vaidotų kaimo
gyvenvietė;
- Draustiniai:
Vilniaus Verbų etnokultūrinis draustinis;
Vokės
kraštovaizdžio draustinis;
- Statinių kompleksai:
Pučkorių metalo liejyklos liekanos ir palivarkas;
Medinių namų kompleksas Naujininkuose;
Kuprioniškių dvaro mokyklos
kompleksas;
- Kapinės:
Antavilių kapinės;
Didžiųjų Gulbinų kaimo kapinės;
Piromonto (senosios žydų) kapinės;
Karaimų ir totorių kapinės;
- Statiniai:
Svirnas Ustronės palivarke;
Mokykla Naujuosiuose
Verkiuose;
Televizijos bokšto prieigos;
Gynybiniai statiniai
Antakalnyje;
J.Pilsudskio sodybos gyvenamasis namas;
Pučkorių malūnas;
Kučkuriškių užtvanka;
Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia;
Paminklas tremtiniams;
Grigaičių bažnyčia;
Senojo Kauno kelio
atkarpa;
Ligoninė Vytauto g.15;
Kinesė Liubarto g.6;
- Archeologijos objektas:
Dubenuotas akmuo.
Siūloma Kultūros vertybių apsaugos departamentui
patikslinti dalies vertybių (iš jų Šnipiškių, kaip urbanizuotos vietovės,
kultūros vertybes) teritorijas ir apsaugos zonas, nurodytas specialiajame BP
Kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo brėžinyje; siekiama, kad dėl kultūros
vertybių apskaitai siûlomų naujų objektų ir esamų objektų teritorijų bei zonų
patikslinimo sprendimus priimtų Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
6.2.2. Vilniaus Senamiestis
Siūloma:
- sparčiau įgyvendinti Senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir jo
atgaivinimo strategiją, atsižvelgiant į Senamiesčio, Pasaulio paveldo objekto
ir Senamiesčio, LR kultūros paminklo, naujo (1998 m.) statuso reikalavimus;
- tęsti pozityvius 1998 m. tvarkymo darbus tokiais pat mastais kiekvienais
metais;
- pirmenybę skirti tolesniam Žemutinės pilies rūmams atkurti ir Senamiesčio
gynybinėms sienoms ir vartams restauruoti (Vilniaus pilių tvarkymo, iš jų ir
Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo programos finansavimas ir įgyvendinimas
yra Lietuvos Vyriausybės uždavinys);
- siekiant išsaugoti Senamiestyje gyvenamąją funkciją, jai palikti ne mažiau
kaip 40 % (pagal Vilniaus viziją 2015 m.) bendrojo ploto;
- remti namų bendrijų Senamiestyje steigimą;
- efektyvinti Vilniaus Senamiesčio atgaivinimo agentūros veiklą;
- siekti, kad projektai ir tvarkymo darbai atitiktų paveldo apsaugos
reikalavimus, išlaikytų autentiškumą, savitumą ir sudarytų sąlygas tolesniam
Senamiesčio puoselėjimui.
6.2.3. Kitų svarbių kultūros vertybių naudojimas ir tvarkymas
- Inicijuojant finansinę paramą reikia spartinti Trinitorių bažnyčios ir
Sapiegų rūmų Antakalnyje restauravimą, Verkių dvaro sodybos sutvarkymą.
- Siūloma parengti Šnipiškių urbanistinio komplekso išsaugojimo programą ir
jai įgyvendinti sukurti Paramos fondą.
- Siūloma įkurti tokį pat fondą Žvėryno apsaugos programai įgyvendinti.
6.2.4. Vilniaus Senamiesčio ir Centro panoramų apsaugos ir jų
apžvalgos pagerinimo programa
- Turi būti patikslinta Senamiesčio ir Centro vizualinės apsaugos zona,
siekiant išsaugoti ir harmoningai papildyti vertingas Senamiesčio panoramas,
kuriose atsispindėtų šių miesto dalių istorinė raida ir savitumas;
- Turi būti organizuojamas ir finansuojamas Senamiesčio ir Centro apžvalgos
vietų tvarkymas, parengiant projektus ir juos įgyvendinant prie Subačiaus,
Krivių, Mindaugo gatvių ir prie Šeškinėje statomo stadiono.
6.2.5. Kultūros vertybių panaudojimas turizmui ir poilsiui
Siūloma:
- išsaugoti ir tinkamai naudoti Vilniaus teritorijas su kultūros ir gamtos
vertybėmis, tinkamomis pažintiniam turizmui bei miestiečių rekreacijai vasarą
ir žiemą. Tam parinktos šešios atskirų zonų tvarkymo programos:
Kalvarijų
- Verkių,
Sapieginės,
Vilnios slėnio,
Karoliniškių,
Žaliųjų
ežerų,
Ribiškių zonos;
- nustatyti lankytinomis priemiesčio kultūros vertybes Trakų, Kernavės,
Dubingių, Medininkų, Jašiūnų trasose.
Pastaba: Apie
įgyvendinimo būdus žr. 7.2.2.2.2 dalyje.
6.3. PLANAVIMO PASEKMĖS
Pateiktų sprendinių įgyvendinimas padės išsaugoti miesto
kultūros paveldą ir atitiks miesto gyventojų poreikius:
- praturtins saugomo kultūrinio paveldo turinį ir apimtį, įtvirtins jo
naudojimo ir tvarkymo kryptis;
- leis planingiau ir ritmingiau įgyvendinti Vilniaus Senamiesčio išsaugojimo
ir atgaivinimo programas;
- inicijuos kitų svarbių kultūros paveldo objektų tvarkymą bei tikslingesnį
panaudojimą;
- sutvarkius Senamiesčio ir Centro panoramų apžvalgos vietas, bus sudarytos
palankesnės sąlygos supažindinti su miesto savitumais Vilniaus svečius ir
turistus;
- kultūrinio turizmo plėtra padės supažindinti gyventojus su kultūros ir
gamtos vertybėmis, numatant ir rekreacijos galimybes, prisidės prie vertybių
pirminio tvarkymo, jų apsaugos ir propagavimo. Priemiestinio kultūrinio
turizmo programa, jos įgyvendinimas pasitarnautų Vilniaus apskrities
kultūrinio turizmo plėtrai, vidaus turizmui. Programos įgyvendinimas bus geras
valstybinių institucijų, savivaldybių ir verslininkų bendradarbiavimo
patirties pavyzdys.
6.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
Siūloma:
- patikslinti ir atnaujinti Senamiesčio atgaivinimo ir jo objektų
išsaugojimo ir tvarkymo programą;
- parengti kitų kultūros vertybių išsaugojimo ir tvarkymo ilgalaikę programą
bei organizuoti reikiamų objektų ar vietovių (įskaitant panoramų apžvalgos
vietų) projektų rengimą;
- susieti Vilniaus miesto savivaldybės kasmetinius biudžetus su Senamiesčio
ir kitų miesto kultūros vertybių išsaugojimo ir tvarkymo ilgalaikėmis
programomis, patvirtintomis Vilniaus miesto tarybos;
- įsteigti Senamiesčio atgaivinimo, vėliau Šnipiškių ir Žvėryno kultûros
paveldo urbanistinių vietovių tvarkymo paramos fondus;
- įsteigti Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros vertybių registrą.