7. SOCIALINĖ EKONOMINĖ RAIDA
7.1. SOCIALINĖ APLINKA
Vilnius senų kultūros ir intelektualinio gyvenimo
tradicijų miestas. Čia sutelkta dauguma kultūros, mokslo, specialaus medicininio
aptarnavimo institucijų. Šiandien šio nekomercinio sektoriaus raida reikalauja
didesnio dėmesnio ir kryptingesnės politikos. Komerciniai sektoriai neturi
užgožti humanitarinės kultūros ir į treèią planą nustumti socialinio teisingumo
principų įgyvendinimą.
BP socialinėje dalyje nagrinėjamos
trys pagrindinės problemos:
- miesto ir atskirų miesto rajonų gyventojų skaičiaus mažėjimas ir amžiaus
sandaros blogėjimas;
- atskirų miesto rajonų gyvenamosios aplinkos kokybės degradacija, skirtumų
tarp atskirų zonų didėjimas.
- netolygi socialinės infrastruktūros sklaida miesto teritorijoje, švietimo,
ugdymo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, priešgaisrinės
apsaugos objektų trūkumas didelėse miesto teritorijose.
7.1.1.
Miesto gyventojų skaičius ir sandara
Vilniaus miesto gyventojų skaičiusper pastaruosius
septynerius metus sumažėjo 15 tūkstančių gyventojų - iki 583 tūkst. gyventojų
(1998 m.). To priežastys - neigiamas migracijos saldo ir labai mažas natūralus
prieaugis.
Prognozuojamas atvažiuojančių į Vilnių
gyventojų skaičiaus didėjimas. Tačiau iki 2005 metų Vilniaus mieste bus ne
daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų.
Prognozuojamas
mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimas (maždaug 5 tūkstančiais) ir
darbingo bei pagyvenusio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas. Toliau mažės
vidutinis Vilniaus namų ūkio dydis. 2005 metais jis sudarys apie 2,5 asmens.
7.1.1.1. Strateginiai sprendiniai
Siekti subalansuoto, tolygaus miesto gyventojų skaičiaus
didėjimo (kasmetinis gyventojų prieaugis neturėtų būti didesnis kaip 0,5 proc.,
arba 3 tūkst. gyventojų). Dėl šios priežasties būtina:
- teikti paramą jaunoms šeimoms su mažamečiais vaikais;
- skatinti darbo vietų labai kvalifikuotiems darbuotojams steigimą;
- liberalizuoti stojimo į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas tvarką.
7.1.1.2. Sprendiniai, orientuoti teritoriniu principu
Siekiant išvengti degraduojančių rajonų, būtina riboti
gyvenamųjų būstų pertvarkymą į negyvenamąsias patalpas Senamiesčio ir
Naujamiesčio rajonuose.
7.1.2. Miesto gyvenamosios aplinkos kokybė
Pastaraisiais metais netolygiai kito miesto gyvenamosios
aplinkos kokybė. Prestižiškiausių miesto rajonų teritorijose (Centre,
Senamiestyje, Antakalnyje, Žvėryne, Naujamiestyje) gyvenamosios aplinkos kokybė
pagerėjo, bet toliau degradavo dideli Šnipiškių, Naujininkų, Naujamiesčio, Rasų,
Panerių, Verkių, Vilkpėdės gyvenamieji kvartalai ir beveik visi daugiaaukščiai
gyvenamieji kvartalai.
Gyventojai labai nepatenkinti
apleista jų namų aplinka, didėjančiu nusikalstamumu, autotransporto keliamu
triukšmu, prastu susisiekimu, nepakankamomis sąlygomis rekreacijai. Pabrėžia
želdynų, pėsčiųjų ir dviračių takų trūkumą.
7.1.2.1. Strateginiai sprendiniai
Bûtina stabdyti tolesnų apleistų rajonų degradaciją, miesto
rajonų diferenciaciją pagal gyvenamosios aplinkos kokybų. Todėl reikia:
- apleistuose rajonuose pirmiausia planuoti gyvenamąją statybą, verslo ir
socialinės infrastruktūros plėtrą, gyvenamosios aplinkos humanizavimą ir
ekologizavimą;
valstybės remiamo būsto statybą racionaliai išdėstyti
miesto teritorijoje;
- skatinti darbo vietų kūrimą gyvenamuosiuose rajonuose bei gyvenamąją
statybą buvusiuose pramonės rajonuose.
Siekiant
humanizuoti ir ekologizuoti gyvenamąją aplinką, reikia:
- namų aplinką pritaikyti žmonėms su fizine negalia, vaikų vežimėliams -
pašalinti bortelius, kiek galima sumažinti laiptų skaičių, ištiesinti takus;
- kiemuose įrengti arba atnaujinti vaikų žaidimo ir pagyvenusių žmonių
poilsio vietas;
- sutvarkyti apleistas miesto teritorijas, dykras; želdynus, laisvas
teritorijas greta gyvenamųjų rajonų pritaikyti aktyviam žmonių poilsiui, kūno
kultūrai;
- įrengti patogius pėsčiųjų takus ir saugius šaligatvius;
- nutiesti dviračių takus, sujungiant esamus dviračių takus, kuriais galėtų
naudotis neįgalieji ir būtų galima saugiai nuvažiuoti į miesto centrą, darbo
vietas, miesto apylinkes;
- intensyvaus eismo gatves atriboti apsauginiais statiniais, ekranuojančiais
triukšmą ir taršą; mikrorajonus aptarnaujančiose gatvėse automobilių greitį
apriboti iki 30 km/h., o tranzitinį transportą drausti.
Siekiant pagerinti socialinį gyventojų saugumą, būtina:
- sustiprinti bendrą policijos ir piliečių judėjimo Stabdyk nusikalstamumą
veiklą;
- aktyviau vykdyti prevencinį darbą su asocialiomis šeimomis, vaikais,
paaugliais ir jaunimo grupuotėmis;
- išplėsti ir racionaliau lokalizuoti policijos nuovadų tinklą;
- išplėsti ir racionaliau lokalizuoti priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų
išsidėstymą miesto teritorijoje;
- prie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos postų lokalizuoti pirmosios
medicinos pagalbos postus;
- nustatyti didesnės rizikos miesto teritorijas ir reikiamas priemones
pavojui sumažinti.
7.1.2.2. Sprendiniai, orientuoti
teritoriniu principu
Būtina:
- gyvenamosios aplinkos kokybės sąlygas visų pirma gerinti sparčiausiai
degraduojančiuose rajonuose: Naujininkuose, Paneriuose; Verkiuose;
Naujamiestyje, Šnipiškėse, Rasose, Vilkpėdėje, Senamiestyje;
- namų aplinką pirmiausia tvarkyti Naujininkuose, Šeškinėje, Šnipiškėse,
Viršuliškėse, Naujamiestyje;
- gausinti želdynų skaičių, geriau juos prižiūrėti Pilaitėje, Pašilaičiuose,
Justiniškėse, Naujamiestyje, Fabijoniškėse;
- racionalizuoti autotransporto eismą, mažinti oro taršą Naujininkuose,
Naujamiestyje, Vilkpėdėje, Senamiestyje, Šnipiškėse;
- gerinti susisiekimą viešuoju transportu Verkiuose, Pilaitėje, Paneriuose;
- įrengti daugiau pėsčiųjų takų, saugių šaligatvių Naujininkuose,
Paneriuose, Verkiuose, Rasose, Šnipiškėse, Šeškinėje;
- rūpintis asmens saugumu Naujininkuose, Vilkpėdėje, Naujamiestyje,
Naujojoje Vilnioje, Senamiestyje, Rasose;
- įkurti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos postus Žemuosiuose Paneriuose,
Antakalnyje, Nemenčinės plente.
7.1.3. Kultūros ir švietimo
infrastruktūra
Vilniuje yra sutelktos pagrindinės Lietuvos kultūros
institucijos. Čia veikia 7 aukštosios, 15 aukštesniųjų, 12 profesinių mokyklų,
apie 30 valstybinių mokslo institutų. Esama 90 bendrojo lavinimo mokyklų ir 167
ikimokyklinių įstaigų. Sostinėje veikia 12 muziejų, 11 teatrų, kurių salėse
telpa per 6 tūkst. žiūrovų. Vilniuje veikia per 40 bažnyčių ir maldos namų.
Mokslo ir kultūros galimybėmis Vilnius prilygsta daugeliui Šiaurės ir Vidurio
Europos sostinių. Tačiau daugiau kaip pusė mokyklų lietuvių kalba yra
perkrautos, beveik 17 tūkstančių moksleivių mokosi antroje pamainoje. Dėl
nepriimtinos vaikų darželių privatizavimo politikos vis labiau juntamas
ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūkumas.
7.1.3.1. Strateginiai sprendiniai
Būtina:
- skatinti aukštojo ir aukštesniojo mokymo institucijų plėtrą;
- mažinti moksleivių, besimokančių antroje pamainoje skaičių; statyti naujas
ir rekonstruoti senas vidurines ir pagrindines bendrojo lavinimo mokyklas,
koordinuoti gimnazijų steigimą;
- stabdyti ikimokyklinių vaikų įstaigų pertvarkymą kitoms paskirtims, esant
galimybei, pastatus grąžinti senajai paskirčiai;
- skatinti teatrų žiûrovų bei koncertų salių pertvarkymą į platesnio
profilio žiūrovines-pramogines institucijas, skatinti koncertinės veikos
plėtrą komerciniais pagrindais;
- skatinti naujų galerijų, muziejų ir memorialinių vietovių steigimą,
eksponavimo pobūdžio keitimą, naujų ekspozicijų įrengimą;
- kiekvienoje seniūnijoje steigti informacinius kultūros centrus prie
nekomerciniu pagrindu funkcionuojančių kultūros centrų su įvairiomis
socialinių ir profesinių interesų organizacijomis, klubais ir pan.;
- stabdyti bibliotekų nykimą miesto rajonuose, jas performuoti į
informacinius centrus, turinčius internetinį ryšį.
7.1.3.2. Sprendiniai, orientuoti teritoriniu principu
Būtina:
- pastatyti 5 vidurines mokyklas Pilaitės I (užbaigti antrąją eilų),
Fabijoniškių, Santariškių, Pilaitės II, Dvarčionių rajonuose;
- pastatyti 8 pagrindines mokyklas: Verkių (Balsiuose), Pavilnio, Tarandės,
Baltupių, Lazdynų, Užusienio, Paupio, Valakupių rajonuose;
- pastatyti 12 vaikų darželių: Pilaitės I, Santariškių, Fabijoniškių,
Lazdynų (Lazdynėliuose), Pilaitės II, Užusienio, Tarandės, Baltupių, Gariūnų,
Pašilaičių, Antakalnio, Žirmūnų II rajonuose.
Skatinti:
- statyti naujas bažnyčias Pilaitės ir Tarandės gyvenamuosiuose rajonuose;
naujas dvasinių-religinių organizacijų būstines ir maldos namus statyti ne
miesto centre;
- naujų komerciniu pagrindu funkcionuojančių meno galerijų,
žiūrovinio-pramoginio profilio įstaigų kūrimąsi naujai kuriamuose centruose;
- įrengti bendruomenių kultūros centrus, pritaikant seniūnijų patalpas
Pilaitėje, Lazdynuose, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Justiniškėse, Šeškinėje,
Žirmūnuose, Baltupiuose, Naujininkuose, Senamiestyje;
- antruoju etapu įrengti bendruomenių kultūros centrus Naujamiestyje,
Naujojoje Vilnioje, Rasose, Antakalnyje, Karoliniškėse, Viršuliškėse,
Paneriuose, Santariškėse, Valakupiuose, Verkiuose, Pavilnyje, Vilkpėdėje,
Dvarčionyse, Užusienyje, Žemuosiuose Paneriuose.
7.1.4. Sveikatos
ir socialinės rūpybos infrastruktūra
Vilniuje sukoncentruota 22 proc. Lietuvos gydytojų ir 20
proc. lovų ligoninėse. Vilniuje veikia stambios specializuotos, daugiaprofilinės
ligoninės, teikiančios pagalbą visos šalies gyventojams, bei mokslo ir mokymo
reikmes tenkinančios sveikatos apsaugos institucijos. Ligoninių įrengimas
neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Įvairias pensijas gauna per 116 tūkst.
vilniečių. Jų skaičius turi tendenciją didėti. Beveik 19 tūkst. iš jų gauna
invalidumo pensijas. Neįgaliųjų skaičius taip pat turi tendenciją didėti.
Daugėja ir vaikų, netekusių tėvų globos, skaičius.
7.1.4.1. Strateginiai sprendiniai
Numatyta:
- pasiekti 600 lovų skaičių slaugos ligoninėse, pertvarkant esamas
ligonines, atskirais atvejais pritaikant profilaktoriumus, nelokalizuoti jų
miesto centre;
- pirminės medicininės priežiūros objektus (šeimos gydytojų, bendrosios
praktikos kabinetus, ambulatorijas ir pan.) steigti kiekviename mikrorajone,
tam panaudojant esamas poliklinikas ir ambulatorijas įvairiose įstaigose;
- optimalią antrinės medicininės priežiūros institucijų sklaidą užtikrinti
per esamą poliklinikų ir ligoninių tinklą, mažinant jų koncentraciją miesto
centre;
- decentralizuoti greitąją pagalbą; greitosios pagalbos punktus lokalizuoti
prie priešgaisrinės pagalbos punktų arba esamų poliklinikų;
- sukurti mieste socialinių paslaugų teikimo infrastruktūrą, apimančią
informacinius konsultacinius centrus, dienos globos centrus, laikino gyvenimo,
reabilitacijos, senelių globos, vaikų globos, žmonių su negalia globos
įstaigas.
7.1.4.2. Sprendiniai, orientuoti teritoriniu
principu
Numatyta:
- įrengti pirminės sveikatos priežiūros kabinetus nutolusiuose nuo miesto
centro ir medicininio aptarnavimo įstaigų Tarandės, Verkių, Dvarčionių,
Valakupių, Užusienio, Kuprioniškių, Aukštųjų Panerių, Panerių, Pagirių, Trakų
Vokės, Gurelių, Gariūnų, Medžiakalnio rajonuose;
- antruoju etapu įrengti pirminės sveikatos priežiūros kabinetus miesto
teritorijose, nuo kurių medicininio aptarnavimo įstaigos nutolusios daugiau
kaip kilometrą, sunkiai pasiekiamos visuomeniniu transportu;
- pradėtus statyti gimdymo namus ties Pilaitės rajonu perprofiliuoti kitai
paskirčiai;
- užbaigti greitosios pagalbos ligoninės antrąją eilų Lazdynuose;
- plėtoti laikino gyvenimo įstaigas: išplėsti Nakvynės namus, grįžusiems iš
įkalinimo įstaigų; išplėsti laikinos vaikų globos namus; įkurti laikino
apgyvendinimo namus;
- plėtoti dienos globos centrų steigimą: steigti dienos centrus kiekvienoje
seniūnijoje, įkurti dienos centrą gatvės vaikams ir našlaičiams Naujininkuose;
- Naujamiestyje atidaryti motinos ir vaiko pensionatą, išplėsti Vilniaus
miesto Vaikų pensionatą, įsteigti alkoholikų ir narkomanų socialinės
reabilitacijos tarnybą Parama;
- plėtoti žmonių su negalia globos įstaigas: įsteigti autistų mokyklą
vaikams su negalia; išplėsti ugdymo centrą Viltis Viršuliškėse; įsteigti
dienos centrą Markučiai Paupyje; sutrikusio intelekto vaikams reorganizuoti
vaikų darželį - mokyklą Versmė Lazdynuose; sutrikusio intelekto jaunuoliams
įsteigti globos namus Vilties namus Valakupiuose; išplėsti centrą Šviesa
sutrikusio intelekto jaunuolių darbiniam auklėjimui Užupyje; įsteigti darbinio
mokymo centrą sutrikusio intelekto žmonėms.
7.2. EKONOMIKOS
PLĖTRA
7.2.1. Raidos tendencijos
Nepaisant vykstančios ekonominės transformacijos, Vilnius
stiprėja: gerėja miesto ūkis, finansų rinka, daugėja ilgalaikių investicijų į
verslą bei miesto infrastruktūrą. 1998 m. pirmą pusmetį investicijų apimtys
padidėjo 12,5% palyginti su 1997 m. pirmuoju pusmečiu.
Pastaruoju 4-5 metų laikotarpiu Vilniuje itin sparčiai plečiasi paslaugų
sektorius. Tai akivaizdu palyginus vien tik Vilniaus nefinansinių įmonių (t.y.
net išskyrus bankus, draudimo, finansų maklerio ir pan. įmones) rodiklius: per
1994-1996 m. Vilniaus prekybos ir paslaugų srities įmonių produktų pardavimų
lyginamasis svoris padidėjo beveik 20 punktų. Ypač intensyviai plečiasi prekybos
veikla.
1997 metais sparčiausiai augo pardavimų apimtys
šiuose sektoriuose: ryšių, nekilnojamojo turto, didmeninės bei mažmeninės
prekybos.
Nepriklausomų ekonomikos ekspertų atlikti
tyrimai rodo, kad ateityje Vilniaus plėtra turės tokius būdingus bruožus:
smarkiai augs paslaugų ir turizmo sektorius, vyks spartus Senamiesčio
atgaivinimo procesas, bus atnaujinta inžinerinė infrastruktūra, atsiras naujo
tipo pramonės zonos, didės gyvenamosios statybos apimtys, gerės transporto
infrastruktūra.
Vilniaus plėtra ir gyvenimo kokybės
gerinimas glaudžiai susijųs su didelėmis investicijomis. Pastarųjų metų patirtis
patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, kurios 1998 m.
sudaro 469,6 mln.Lt (iš jų 49,7 mln. Lt skirta kapitalo investicijoms), to
pasiekti neįmanoma. Reikalingas privatus kapitalas, galintis prisidėti prie
miesto socialinės, inžinerinės infrastruktūros ir miesto estetinės išvaizdos
gerinimo. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė turi skirti dėmesį šioms problemoms
sprųsti:
- daug sunkumų iškyla įsigyjant sklypus, vykdant projektavimo ir statybos
darbus;
- netinkama investicinių projektų aukcionų organizavimo tvarka riboja
stambių investicijų pritraukimą;
- menkai išvystyta turizmo paslaugų infrastruktūra, nepakankamas turizmo
išteklių marketingas;
- trūksta viešbučių, galinčių apgyvendinti didesnes turistų grupes, taip pat
gerai įrengtų patalpų su org. technika biurams Centre ir Senamiestyje,
universaliųprekybos centrų, visiškai atitinkančių vartotojų poreikius;
- nėra specializuotų pastatų - kontorų centrų, aukščiausios klasės
viešbučių;
- vietos investuotojai dar nepajėgūs steigti didelius prekybos centrus
(supermarketus);
- būsto kreditavimo sistema iki šiol neveikia;
- gyvenamųjų namų statyba yra nepakankamai skatinama. Mažai statoma ir
perkama būstų socialiai remtiniems žmonėms;
- neskatinamos užsienio investicijos į modernias technologijas pramonės
sektoriuje.
7.2.2. Sprendiniai
7.2.2.1. Materialinės investicijos
Investicijų požiūriu svarbiausi miesto ūkio sektoriai yra
šie: biurų, gamybos, transporto ir ryšių, prekybos, viešbučių, švietimo,
sveikatos paslaugų, būsto. Pirmenybė teikiama projektams, kuriuose numatomos
investicijos į išvardytus sektorius. Savivaldybė kurs investavimui palankią
aplinką ir sieks:
- skatinti investicijas į Vilniaus ūkio sektorių ir infrastruktūrą;
- skatinti investicijas į modernias technologijas bei pramonės konversiją į
smulkųjį verslą, komerciją, biurus;
- didinti Vilniaus savivaldybės įtaką investicijų procesui;
- subalansuoti investicijas miesto teritorijose;
- skatinti mokslo ir technologijų parko įkūrimą;
- skatinti investicijas į viešbučių ir kitų paslaugų, pramogų, prekybos
centrų statybą naujuosiuose miesto rajonuose: Pašilaičiuose, Viršuliškėse,
Pilaitėje, Gariūnuose.
7.2.2.2. Turizmo ir poilsio
infrastruktūros plėtra
7.2.2.2.1. Turizmo plėtra
Numatyta:
- įgyvendinti miesto Tarybos 1996 m. patvirtintą Vilniaus turizmo plėtojimo
strategiją;
- plėsti turizmą nuo pasyvaus (pažintinio poilsio) iki aktyvaus (pramogų,
sporto, verslo - pažintinio) turizmo formų;
- skatinti turizmo paslaugų plėtrą;
- remti tarptautinius ir tradicinius kultūros bei sporto renginius (ypač jų
marketingą užsienyje),
- skatinti konferencijų, seminarų ir kitų tokio pobūdžio renginių (ypač
tarptautinių) organizavimą ir jų aptarnavimą (pvz., taikyti lengvatas
išnuomojant patalpas įmonėms, užsiimančioms tokia veikla);
- skatinti mokslinių konferencijų centro įkūrimą;
- nustatyti turizmo mokestį nakvynės paslaugoms.
7.2.2.2.2. Kultūrinis turizmas ir miestiečių poilsis
Numatyta:
- Senamiesčio, Kalvarijų - Verkių, Sapieginės, Vilnios slėnio, Karoliniškių,
Žaliųjų ežerų, Ribiškių teritorijose įrengti kultūrinio turizmo maršrutus bei
turizmo infrastruktūros objektus, organizuoti patogų susisiekimą;
- Šeškinės ir Pilaitės rajonuose pasiūlyti vietas golfo laukams įrengti;
- pirmenybų teikti projektams ir privačioms iniciatyvoms, kurios pažymi
kultūros bei gamtos vertybes ir atlieka būtinus jų konservavimo darbus,
markiruoja maršrutus, nutiesia kelius, įrengia automobilių stovėjimo
aikšteles, sutvarko aplinką;
- rengiant priemiesčio kultūrinio turizmo programą, bendradarbiauti su
Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaimyninių rajonų
savivaldybėms, Aplinkos bei Kultūros ministerijomis;
- bendradarbiauti su turizmo firmomis, paminklosaugos institucijomis,
muziejais ir šiose teritorijose esančios žemės bei kito nekilnojamojo turto
savininkais ir naudotojais. Numatytose teritorijose ir maršrutuose bei jų
prieigose skatinti viešojo maitinimo, prekybos ir kitų turizmui būdingų įmonių
kūrimą;
- patikslinti Kalvarijų - Verkių, Sapieginės, Vilnios slėnio, Karoliniškių,
Žaliųjų ežerų, Ribiškių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius,
atsižvelgiant į naujas naudojimo galimybes;
- spartinti teminio pramogų parko įrengimą prie Kalvarijų ir Ozo gatvių.
7.2.2.2.3. Viešbučiai
Numatyta:
- pirmenybę teikti projektams, kurie numato aukščiausios klasės viešbučių ir
turistinės klasės (didesnių kaip 50 numerių) viešbučių statybą bei gerina
paslaugų kokybę;
- siekti naujų viešbučių statybos rodiklių įgyvendinimo iki 2005 m:
Naujų viešbučių poreikis |
Žemės poreikis (ha) |
viešbučių skaičius |
žvaigždučių skaičius |
kambarių skaičius |
1 |
5 |
350 |
0,9 1,0 |
4 |
4 |
600 |
1,4 2,0 |
21 |
3 |
2000 |
3,15 5,25 |
35 |
2-1 |
3000 |
3,5 7,0 |
Iš viso reikės žemės: |
8,95 15,25 (ha) |
- aiškinti investuotojams investavimo galimybes ir vykdyti jų marketingą;
- aiškinti investuotojams žemės įsigijimo, infrastruktūros finansavimo,
detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką;
- supaprastinti žemės įsigijimo tvarką;
- sudaryti sąlygas aukščiausio lygio viešbučių ir stambių pramogų kompleksų
statyboms;
- privatizuoti neefektyviai veikiančius valstybinius viešbučius.
7.2.2.3. Biurai
Savivaldybė turi sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas
spartesnei šio sektoriaus plėtrai ir privačiam kapitalui pritraukti.
Reikia skatinti:
- biurų centrų kūrimą dešiniajame Neries krante, Šiaurės miestelyje, Centre;
- naujų patalpų biurams statybą ir įrengimą esamuose pastatuose
Viršuliškėse, Pašilaičiuose ir kituose gyvenamuosiuose rajonuose.
7.2.2.4. Gyvenamasis fondas
Numatyta:
- skatinti gyvenamųjų namų statytojus (ypač daugiabučių) mažinant mokesčius,
suteikiant lengvatinius kreditus;
- plėtoti bûsto politiką ir rengti socialinių reikmių tenkinimo programas;
- vykdyti teritorijų detalųjį planavimą, jų inžinerinį parengimą;
- prižiūrėti ir didinti nuomojamą socialinį butų fondą.
7.2.2.5. Mažmeninė prekyba
Numatyta:
- skatinti mažmeninės prekybos plėtros natūralias tendencijas;
- skatinti prekybos centrų, ypač universalaus pobūdžio, kūrimąsi
teritorijose, kuriose pastebimas tokio pobūdžio paslaugų poreikis;
- seniūnijose įrengti daugiau turgaviečių ir gerinti jose teikiamas
paslaugas;
- skatinti universalių prekybos centrų kūrimą Šeškinėje, Naujojoje Vilnioje,
Pašilaičiuose, Šnipiškėse, Žvėryne, Pilaitėje ir Naujininkuose, iš dalies
Žvėryne ir Fabijoniškėse. Pirmiausia užstatyti teritorijas, esančias šalia
Spaudos rūmų, Pašilaičiuose, Gariūnuose;
- parengti žemės sklypus universalaus pobūdžio prekybos centrų statybai
privataus kapitalo lėšomis:
9 nedidelius (iki 3000 kv. m), kurių sklypo dydis 0.2-0.22 ha;
5
vidutinio dydžio (apie 3000-5000 kv. m ploto), kurių sklypo dydis 0.34-0.38
ha;
1 stambų (apie 5000 ir daugiau kv. m ploto), kurio sklypo dydis 3-15
ha;
- siekti, kad užsienio investicijos, steigiant prekybos centrus, sudarytų
apie 30 % investicijų.
- numatyti lanksčią žemės sklypų naudojimo ir paskirstymo tvarką;
- supaprastinti leidimų naudoti žemų ir statyti naujus pastatus tvarką;
- sudaryti palankias sąlygas užsienio investicijoms.
7.2.3.
Planavimo pasekmės
Naujų viešbučių statyba pritrauks į Vilnių privačias
investicijas, kurios gali sudaryti 252 - 347 milijonų litų. Vadovaujantis kitų
šalių praktika, skaičiuojama, kad vienas sąlyginis naujai pastatytas viešbučio
kambarys sukuria vieną darbo vietą tiesiogiai ir dvi netiesioginiuose
sektoriuose, susijusiuose su viešbučių statyba, įrengimu, paslaugų teikimu
viešbučių svečiams. Bus sukurta apie 12,5 tūkst. naujų darbo vietų tiek
viešbučiuose tiesiogiai, tiek netiesioginiuose sektoriuose. Viešbučiuose dirbs
apie 3,6 proc. visų Vilniaus gyventojų. Viešbučių sektorių plėtos
privatus kapitalas.
Naujų gyvenamųjų namų statyba padės
sprųsti tiek socialines, tiek ekonomines miesto problemas ir ateityje taps viena
iš intensyviausiai besivystančių ūkio šakų. Gyvenamasis fondas bus statomas
Vilniaus miesto savivaldybės ir privataus sektoriaus lėšomis. Tai suteiks
galimybų vilniečiams apsirūpinti reikiamu būstu.
Investicijos į modernias technologijas ir pramonės konversiją skatins naujų
darbo vietų sukūrimą ir gerins ekologinų situaciją.
Naujų
prekybos centrų statyba gyvenamosiose teritorijose pagerins gyventojų
aptarnavimo kokybų, sukurs naujas darbo vietas gyvenamuosiuose rajonuose. Bus
galima sukurti apie 4,5 5 tūkst. naujų darbo vietų (vidutiniškai 350 - 450
darbo vietų viename prekybos centre).
Darbo vietų kūrimas
gyvenamuosiuose rajonuose sutrumpins miesto gyventojų kelią į darbą, pagerins
ekologinų situaciją, padidins gyventojų aptarnavimo lygį.
7.2.4. Įgyvendinimo programa
Numatyta:
- vykdyti ilgalaikį miesto ūkio sektorių planavimą;
- parengti ilgalaikų miesto investicijų programą;
- susieti ilgalaikų investicijų programą su BP plėtros politika,
sprendiniais ir įgyvendinimo programa;
- susieti kasmetinį savivaldybės biudžetą su ilgalaikėje investicijų
programoje numatytais prioritetais, patvirtintais Vilniaus miesto tarybos;
- sudaryti palankias sąlygas privačiam kapitalui pritraukti į miesto plėtrą;
- parengti Vilniaus miesto savivaldybės būsto programą.