TURINYS 1. IŠORINĖ STRUKTŪRA


0. ĮVADAS

    Pagrindinė Vilniaus miesto bendrojo plano nuostata - Vilnius turi tapti europietišku miestu, turinčiu išplėtotą ekonominų, socialinų aplinką, susisiekimo ir inžinerinų infrastruktūrą, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kurias pripažino pasaulis, įtraukdamas Vilniaus senamiestį į pasaulio paveldo sąrašą.
    Vilniaus miesto bendrasis planas (toliau - BP) - svarbus juridinis ir miesto plėtros politikos dokumentas. Priimami sprendimai dėl savivaldybės teritorijų žemės naudojimo, veiklos ribojimo ar plėtojimo sąlygų išdavimo, valstybės, savivaldybės ir privataus kapitalo interesų derinimo, investicijų programų koordinavimo, biudžeto lėšų skirstymo prioritetų nustatymo turi neprieštarauti BP nuostatoms.
    BP skirtas miestiečiams, norintiems gyventi kokybiškai geresniame mieste ir verslininkams, norintiems įsigyti nekilnojamąjį turtą ir ketinantiems investuoti lėšas į statybą ar kitą veiklos sritį. Suinteresuoti asmenys plane galės rasti teritorijų naudojimo paskirtį ir būdą, sužinoti teritorijos orientacinį užstatymo intensyvumą, apribojimus, susisiekimo galimybes bei socialinės inžinerinės infrastruktūros pobūdį ir plėtros galimybes.
    BP parengtas nuolat kintant socialinei, ekonominei, politinei aplinkai, todėl taikytas konceptualus, lankstus planavimo metodas.
    BP gali būti dauginamas spaudos būdu ir laisvai platinamas mieste, šalyje ir regione.

0.1. PAGRINDINIAI PLANAVIMO ETAPAI

1992 - 1994 m. atlikta esamos padėties analizė, parengti raidos variantai. Atlikta pirmoji vilniečių apklausa;
1995 - 1996 m. parengti BP preliminarūs sprendiniai - ilgalaikė plėtros vizija iki 2015 metų. Atlikta antroji vilniečių apklausa. Pakeistos Vilniaus miesto administracinės ribos. Teritorijos plotas padidėjo nuo 284 km2 iki 392 km2;
1996 03 14 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr.337V patvirtinti miesto teritorijų plėtros iki 2015 metų preliminarūs sprendiniai kaip pagrindas Vilniaus miesto BP rengti;
1997 m. BP rengimo organizavimas pavestas naujai įkurtam savivaldybės Miesto plėtros departamentui. BP rengimas pavestas savivaldybės įmonei "Vilniaus planas". Į BP rengimą įtraukti geriausi specialistai iš įvairių organizacijų;
1998 02 20 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr.139 patvirtinta BP rengimo 2-ojo etapo programa;
1998 02 20 - 06 10 parengtas BP, pateiktas derinančioms institucijoms ir valstybinei ekspertizei. Atlikta trečioji vilniečių apklausa;
1998 07 17 - 1998 09 18 įgyvendinta BP svarstymo su visuomene programa (informacija spaudoje, televizijoje, radijuje, veikė BP paroda, susitikimai su interesų grupėmis. Rugsėjo 17, 18 dienomis įvyko viešas susirinkimas - konferencija "Vilniaus BP 2005 m. sprendiniai ir įgyvendinimas");
1998 09 18 - 1998 10 14 BP papildytas, pataisytas, atsižvelgiant į derinančių institucijų, ekspertų ir visuomenės pateiktas pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas;
1998 10 14 - 1998 11 17 Vilniaus apskrityje atliktas BP rengimo proceso ir procedūrų valstybinės planavimo priežiūros vertinimas. Gautos išvados dėl plano rengimo, derinimo ir svarstymo su visuomene tvarkos atitikimo įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams. Pasiūlyta BP tvirtinti;
1998 11 10 - 1998 12 09 BP apsvarstytas Vilniaus miesto tarybos visuose komitetuose, frakcijų seniūnų ir Vilniaus miesto valdybos posėdžiuose. BP tvirtinimui pritarta.

0.2. PROBLEMOS IR RAIDOS TIKSLAI

    Vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos patvirtinta miesto plėtros vizija iki 2015 metų ("sostinę plėtoti kaip svarbiausią šalies politikos, kultūros, mokslo, švietimo, verslo ir turizmo centrą, integruotą į Europos Sąjungos valstybių sostinių tinklą ir vaidinantį reikšmingą vaidmenį Rytų ir Vidurio Europos regione") ir bendrojo planavimo procese nustatytomis miesto raidos tendencijomis, išryškintos miesto plėtros galimybės ir trūkumai. Siekiant gerovės miesto ir priemiesčio bendruomenėms, miesto svečiams, investuotojams ir darnios miesto ūkio plėtros, suformuluoti miesto raidos strateginiai tikslai:

0.2.1. Integracija į Rytų ir Vidurio Europos sostinių tinklą

   Siekiama:

0.2.2. Darni miesto ir užmiesčio plėtra

   Siekiama:

0.2.3. Subalansuota miesto struktūra

   Siekiama:

0.2.4. Saugi ir sveika socialinė aplinka

   Siekiama:

0.2.5. Miesto ekonomikos plėtra

   Siekiama:

0.2.7. Naudojamas ir saugomas miesto kultūros paveldas

   Siekiama:

0.2.8. Kokybiška gyvenamoji aplinka

   Siekiama:

0.2.9. Tenkinanti miesto poreikius susisiekimo sistema

   Siekiama:

0.3. KITŲ ŠALIŲ, VALSTYBĖS, VILNIAUS APSKRITIES NUOSTATOS IR BENDRIEJI REIKALAVIMAI, KURIAIS VADOVAUJASI VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ, PLANUODAMA TERITORIJOS RAIDĄ

   BP atsižvelgta į toliau išvardytų dokumentų nuostatas ir reikalavimus. BP - suderintas su šiuos dokumentus atstovaujančiomis institucijomis Lietuvoje. Todėl galima teigti, kad BP neprieštarauja:

1) Tarptautiniams dokumentams:

2) Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės valdymo institucijų patvirtintiems dokumentams: 3) Vilniaus miesto tarybos, valdybos ir savivaldybės administracijos padalinių patvirtintiems dokumentams: 0.4. VILNIAUS MIESTO BP GALIOJIMAS

    Vilniaus miesto BP galioja iki 2005 m.
    Sprendiniai apibendrina visus iki 1998 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto tarybos ar valdybos sprendimus ir politines nuostatas dėl teritorijos naudojimo, veiklos joje plėtojimo programų, sąlygų, teisių ir prievolių. Jie papildo, patikslina BP preliminarius sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto valdybos, ir raidos tikslus, patvirtintus Vilniaus miesto tarybos.
    Vilniaus miesto generalinis planas, registruotas Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. 6, netenka galios nuo BP patvirtinimo dienos.
    Visi patvirtinti ir savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre registruoti teritorijų planavimo dokumentai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiems sprendiniams. Visi sprendiniai, priimti dėl teritorijos naudojimo ir veiklos joje plėtojimo, žemės naudojimo tikslinės paskirties, jos naudojimo pobûdžio, veiklos apribojimų, specialiųjų sąlygų, teisių ir prievolių, investicinių programų, miesto ūkio sektorių plėtros planų, nekilnojamojo turto privatizavimo, paėmimo arba rezervavimo visuomenės poreikiams neturi prieštarauti šiems sprendiniams.
    Sprendiniai, parengti teritorijoms, priklausančioms kitų savivaldybių, apskrities ar valstybės institucijų kompetencijai, kalba apie "Žaliojo žiedo" teritorijų naudojimą, veiklos joje plėtojimą, tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdo keitimą, veiklos apribojimus, naudotojų teises ir prievoles, investicines programas, ūkio sektorių plėtros planus, nekilnojamojo turto privatizavimą, paėmimą arba rezervavimą visuomenės poreikiams, arba saugomų teritorijų ribų keitimą ir naujų vertybių išaiškinimą, - yra rekomendacinio pobūdžio. Jie įsigalioja tik įstatymų nustatyta tvarka, arba savivaldybių susitarimu.
    Teritorijų, žemės sklypų, pastatų naudotojams, kurių turto esama tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis prieštarauja BP sprendiniams, paliekama teisė naudotis nekilnojamuoju turtu taip pat, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių patvirtinimo dienos, nekeičiant jo naudojimo paskirties, pobūdžio, masto. Bet kokie šio turto naudojimo pakeitimai turi neprieštarauti BP sprendiniams.

0.5. SPRENDINIŲ TIKSLINIMO, PAPILDYMO IR KEITIMO TVARKA

    Šie sprendiniai gali būti tikslinami ir papildomi operatyviojo planavimo tvarka. Keisti šiuos sprendinius galima bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo tvarka. Sprendinių pakeitimai turi neprieštarauti miesto raidos tikslams ir uždaviniams, nebloginti miesto ar konkrečios jo dalies aplinkos ir gyvenimo kokybės, nemažinti komunalinių, susisiekimo ir socialinių paslaugų gyventojams ir ūkio subjektams kokybės bei lygio, nebloginti veiklos ar verslo sąlygų aplinkiniams ūkio subjektams.
    Kiekviena naujai išrinkta miesto Taryba turi per tris mėnesius įvertinti BP sprendinius ir patvirtinti savo ketinimus juos vykdyti, papildyti arba pakeisti.

0.6. BP TAIKYMO SRITYS

Vilniaus miesto BP taikomas:
   1) priimant sprendimus dėl teritorijos naudojimo prioritetų, veiklos joje plėtojimo sąlygų bei teisių;
   2) derinant detaliojo, specialiojo, bendrojo planavimo dokumentus, statybos projektus, nustatant sąlygas teritorijų planavimo darbams savivaldybės teritorijoje ir už jos ribų;
   3) rengiant valstybines, savivaldybės ir kt. investicijų programas, planuojant miesto ūkio sektorių raidą, reklamuojant investicines miesto galimybes;
   4) priimant sprendimus dėl savivaldybės turto ir atsakomybės jį naudojant, nekilnojamojo turto privatizavimo, paimant arba išsaugant (rezervuojant) nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams;
   5) rengiant ir spausdinant tematinius žemėlapius.

0.7. ŽEMĖS IR KITO NEKILNOJAMOJO TURTO PAĖMIMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS

    Žemė ir kitas nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų gali būti paimtas arba valstybinės žemės ir kito nekilnojamojo turto nuomos sutartis prieš terminą nutraukta įstatymų nustatyta tvarka, kai ši žemė ar kitas nekilnojamasis turtas BP numatytas:
   1) naujoms gatvėms ir miesto aplinkkeliams statyti ir plėsti, tiltams ir viadukams, sankryžoms ir automobilių stovėjimo aikštelėms prie bendrojo naudojimo gatvių gyvenamuosiuose rajonuose statyti, įrengti ir eksploatuoti;
   2) magistralinėms inžinerinėms miesto komunikacijoms (vandentiekos, nuotėkų, šilumos) ir jų inžineriniams įrenginiams statyti ir eksploatuoti;
   3) socialinių paslaugų įstaigų (švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės globos, priešgaisrinės saugos ir kt.) pastatams statyti ir eksploatuoti;
   4) miesto bendrojo naudojimo želdynams (skverams, parkams, aikštėms, kapinėms) įrengti ir eksploatuoti;
   5) viešojo naudojimo rekreacinėms teritorijoms (paplūdimiams, sporto aikštelėms gyvenamuosiuose rajonuose) įrengti savivaldybės lėšomis ir jas eksploatuoti;
   6) teritorijoms, skirtoms atliekų saugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui įrengti savivaldybės lėšomis, ir joms eksploatuoti;
   7) kitiems valstybės ir savivaldybės poreikiams.


TURINYS 1. IŠORINĖ STRUKTŪRA