5. MIESTO ŽELDYNŲ SISTEMA IR NAUDOJIMAS
5.1. RAIDOS TENDENCIJOS
5.1.1. Miesto gamtinis karkasas
Vilnius yra urbanizuotas neintensyviai: apie
70%teritorijos sudaro miškai, želdynai ir žemės ūkio paskirties plotai ir
dykvietės. Istorinė miesto dalis išsidėsčiusi apatinėse Neries ir Vilnios slėnių
terasose. Tai labai sąlygoja tolesnę miesto plėtrą, išsaugant kraštovaizdžio
savitumą ir erdvinį raiškumą.
Gamtinis karkasas yra
kultūrinio kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo erdvinė sistema, realizuojama
kraštotvarkoje teritorinio planavimo dokumentais. Jo paskirtis yra nustatyta LR
saugomų teritorijų įstatymo.
Išskirtos šios pagrindinės
miesto gamtinio karkaso raidos tendencijos:
- Neries ir Vilnios upių slėnių šlaitų, erozinių raguvynų, apatinių terasų
vizualinis ir fizinis devastavimas;
- Menkai finansuojamas, nediferencijuotas (neatitinkantis dabartinių
reikalavimų) ūkininkavimas miesto miškų masyvuose, kurie sudaro apie trečdalį
miesto teritorijos; vienam gyventojui tenka net
226m2 miško.
- Gamtosauginės programos valstybės ir savivaldybės saugomose teritorijose,
kurios sudaro apie penktadalį miesto teritorijos, nerealizuojamos. Esant
funkciniam vakuumui, jos urbanizuojamos pačiu netinkamiausiu būdu.
5.1.2. Miesto želdynai ir rekreacinė infrastruktūra
Želdynai - tai įrengtos, naudojimui pritaikytos želdinių
teritorijos: parkai, aikštės, skverai, kapinės, - kitaip tariant, želdinių ir
įrenginių visuma.
Išskirtos šios pagrindinės želdynų raidos
tendencijos:
- Šiuo metu nauji želdynai neįrengiami, esami prižiūrimi tik patenkinamai,
dabartiniu metu parkai ir skverai tesudaro apie 0,5% miesto teritorijos
(dykvietės apie 0,7%);
- Miestas neturi kokybiškai įrengtų vandens pramogoms plotų. Stichiškai
naudojamos patraukliausios ežerų ir upių pakrantės;
- Miesto gyventojai pirmenybę teikia poilsiui už miesto teritorijos;
- Nemaža miesto žaliųjų teritorijų dalis dėl gausių naudojimo apribojimų,
sudėtingų žemės nuomos sąlygų nepatrauklios investavimui.
5.1.3. Teritorijų priežiūra
Nėra vieningos miškų, saugomų teritorijų, želdynų ir želdinių
tvarkymo politikos, nediferencijuotos finansavimo, planavimo, ūkininkavimo ir
kontrolės funkcijos. Tai komplikuoja žaliųjų teritorijų planavimo ir
įgyvendinimo procesą, neracionaliai naudojamos lėšos, nepasiekiama norimų
rezultatų.
5.2. SPRENDINIAI
5.2.1. Gamtinio karkaso teritorijų lokalizavimas
Įstatymu numatytas gamtinis karkasas teritoriškai patikslintas.
Išskiriami šie svarbiausieji funkciniai struktūriniai elementai:
- tarptautinės svarbos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinė takoskyra;
- nacionalinės svarbos Neries migracinis koridorius;
- regioninės svarbos Vokės migracinis koridorius;
- regioninės svarbos Bezdonių vidinio stabilizavimo arealas;
- mikroregioninės svarbos Vilnios migracinis koridorius.
5.2.2. Miškų ūkio paskirties žemė
5.2.2.1.Pagal reglamento ypatumus nustatytos šios miškų ūkio
tikslinės paskirties žemės tvarkymo zonos:
- rezervatiniai miškai;
- ekosistemas saugantys miškai;
- rekreaciniai miškai (ekstensyvaus ir intensyvaus pritaikymo);
- apsauginiai miškai (bendrojo ir specializuoto ūkininkavimo).
5.2.2.2. Saugomų teritorijų naudojimas
Didžioji saugomų teritorijų dalis apaugusi miškais, todėl
pagrindiniai jų naudojimo reglamentai nustatyti atitinkamuose miškų ūkio
paskirties žemės pobūdžių tvarkymo reglamentuose. Rekreacijai tinkamoms saugomų
teritorijų dalims sudaryti apibendrinti naudojimo reglamentai. Šios teritorijos,
kaip įvairių kategorijų želdynai, įtrauktos į bendrąją miesto želdynų
klasifikacinę sistemą, nesupriešinant naudojimo pobūdžio ir saugojimo
prioritetų.
5.2.3. Bendrojo naudojimo ir rekreacinės teritorijos
Planuojamu laikotarpiu numatytas želdynų ploto didinimas
iki 7% visos miesto teritorijos, taip kompensuojant įrengtų, naudojimui
pritaikytų žaliųjų teritorijų bendrą trūkumą mieste. Tai įgyvendinti:
- pritaikant rekreacijai apie 3% miesto miškų;
- numatant rekreacijai tinkamas teritorijas ežerų ir upių pakrantėse;
- įrengiant želdynus gyvenamuosiuose rajonuose, dykvietėse, netinkamai
urbanizuotuose ir dalyje žemės ūkio paskirties plotų iš viso apie 2% miesto
teritorijos.
5.2.4. Atskirų tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir pobûdžių
naudojimo reglamentų nustatymas
5.2.4.1. Želdynų sistema
Teritorijų naudojimas bendrųjų planų rengimo taisyklėse
nustatytas labai apibendrintai. BP išskirtų tikslinių žemės naudojimo paskirčių
ir pobūdžių naudojimo reglamentai, įrengimo etapai, svarba nustatyti ir
patikslinti miesto želdynų sistemoje.
Pagal reikšmų visam
miestui, atskiroms jo dalims, mažiems teritoriniams vienetams esantys,
planuojami ir rezervuojami miesto želdynai (parkai, skverai, aikštės ir pan.)
suskirstyti į grupes:
- centriniai;
- rajoniniai;
- vietiniai;
- tiesioginės aplinkos (smulkiausieji želdynai, esantys gyvenamosios,
visuomeninės, pramoninės statybos sklypuose, atskiromis teritorijomis
nepažymėti).
Centrinių, rajoninių ir vietinių
želdynų grupės suskirstytos į rūšis: parkus, jungtis, aikštes, kapines.
Nustatytas kiekvienos grupės ir rûšies želdyno bei konkrečių svarbiausių želdynų
naudojimo pobūdis, galimybės įgyvendinti įvairaus masto bei formų rekreacines ir
kitokias programas.
5.2.4.2. Gyvenamųjų teritorijų želdynai
Rengiant miesto dalių, mikrorajonų detaliuosius planus,
gyvenamosiose teritorijose siektini šie rodikliai:
- vietiniai želdynai ne mažesni kaip 10 arų, išdėstomi apytikriu 400 m x 400
m tinklu;
- susiformavusiose miesto dalyse, kur nėra galimybės išskirti naujų vietinių
želdynų, - projektuojama ir įrengiama tiesioginė gyvenamoji aplinka kiemai,
aikštelės, žaliosios jungtys (tiesioginės aplinkos želdynai);
- daugiabučių namų kvartaluose vietiniai ir tiesioginės aplinkos želdynai
skaičiuojami vadovaujantis 7-10 m2 žmogui norma. Ši norma gali būti
vienu trečdaliu mažinama, jeigu greta (£ 400 m) yra centrinis arba rajoninis
parkas, rekreacinio miško masyvas.
5.2.5. Pagrindiniai veiklos prioritetai yra šie:
- reikalingų teritorinio planavimo dokumentų parengimas;
- Neries ir Vilnios upių slėnių šlaitų, erozinių raguvynų, apatinių terasų
vizualinio ir fizinio devastavimo sustabdymas;
- daugiabučių gyvenamųjų namų rajonų aplinkos kokybės gerinimas įrengiant ir
atnaujinant tiesioginės aplinkos, vietinius ir rajoninius želdynus;
- naujų vietinių želdynų įrengimas netinkamai urbanizuotose teritorijose;
- rekreacinės infrastruktūros plėtra, mažinant žemės naudojimo apribojimus,
sudarant palankias sąlygas investicijoms;
- centrinių miesto želdynų (jungčių), integruojančių miesto urbanistinę
struktūrą, įrengimas.
5.2.6. Teritorijų valdymas
- Miesto biudžete želdynų, miškų, saugomų teritorijų priežiūra ir įrengimas
turi būti žymimas atskira eilute ir sudaryti apie vieną dešimtąją biudžeto
dalies;
- lėšos turi būti naudojamos pagal savivaldybės patvirtintas metines darbų
programas. Šios programos sudaromos vadovaujantis galiojančiais teritoriniais
planais;
- valstybės saugomų teritorijų gamtosauginėms programoms, parengtoms
Aplinkos ministerijos ir savivaldybės, įgyvendinti naudojamos valstybės
biudžeto lėšos;
- visas lėšas, skirtas želdynų, miškų, saugomų teritorijų priežiūrai ir
įrengimui, turi tvarkyti savivaldybės ūkio padalinys;
- savivaldybės aplinkosaugos padalinys, atsakingas už bendrą miesto aplinkos
biologinų ir higieninų kokybų, ir Aplinkos ministerija turi kontroliuoti
programų žaliosiose teritorijose įgyvendinimą.
5.3. PLANAVIMO PASEKMĖS
Įgyvendinant sprendinius, palaipsniui didės bendroji
miesto aplinkos kokybė, jos vertė.
Nustačius ir įteisinus
žemės paskirtis, naudojimo reglamentus, sumažinus teritorijų naudojimo
apribojimų skaičių, pakeitus jų pobūdį, atsiras galimybė plėtoti rekreacinų
infrastruktūrą ir paslaugas, tuo pačiu kultūros ir gamtos vertybės taps geriau
žinomos ir prieinamos. Tinkamų poilsiui teritorijų nereikės ieškoti toli už
miesto - jos bus greta.
BP įteisins miesto žaliųjų
teritorijų tvarkymo politiką. Želdynų plėtra taps subalansuotos urbanistinės
plėtros dalimi. Rengiant detalesnius teritorijų planus, miesto žaliųjų
teritorijų naudojimas bus toliau tikslinimas.
5.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
5.4.1. Teritorinis planavimas
Miškotvarkos dokumentacijos, atitinkančios teritorinio
planavimo, miškų, saugomų teritorijų įstatymus ir taisykles, parengimas.
Turi būti parengti šie projektai:
1) Pavilnių regioninio parko detalusis planas;
2)
Verkių regioninio parko rekreacinių zonų detalusis planas;
3) Valakupių pakrantės zonos detaliojo plano papildymas;
4) Sudervės slėnio detalusis planas;
5) Antavilių - Balžio ež. ir Tapelių ež. poilsio zonų
detalusis planas;
6) Lūžių, Karoliniškių, Šnipiškių, Ozo,
Fabijoniškių rajoninių parkų projektai;
7) Ukmergės -
Linkmenų vietinio parko projektas.
5.4.2. Teritorijų įrengimas
Reikia įrengti:
- Justiniškių, Pašilaičių, Pilaitės, Fabijoniškiųgyvenamųjų rajonų
tiesioginės aplinkos želdynus;
- Lūžių, Karoliniškių, Šnipiškių, Ozo, Fabijoniškių rajoninius parkus,
Ukmergės - Linkmenų vietinį parką;
- naujus vietinius želdynus netinkamai urbanizuotose teritorijose:
- ties Kedrų - Smolensko gatvėmis, Kauno - Mindaugo, Kapsų - Dariaus ir
Girėno, Kalvarijų - Ateities gatvių sankirtomis, sklype, ribojamame Liubarto,
Kęstučio ir Kraševskiogatvių, Šiaurės miestelio teritorijoje.
- Šiuos centrinius želdynus:
- Neries pakrantes tarp Valakupių ir Lazdynų tilto su pėsčiųjų ir
dviratininkų takais sujungti su miesto centro bendrojo naudojimo
teritorijomis;
- Vilnios upės pakrantėse tarp Zarasų tilto ir žiočių;
- pramogų parką ties Ozo - Kalvarijų gatvėmis.
5.4.3. Teritorijų valdymas
- Reikės sukurti vieningą miesto žaliųjų teritorijų valdymo struktūrą,
suteikiant jai koordinavimo, planavimo, ūkininkavimo ir kontrolės funkcijas;
- Reikės parengti ir įteisinti žemės naudojimo lengvatas želdynų
teritorijoms.