TURINYS 6. KULTŪROS VERTYBIŲ ... 8. SUSISIEKIMO SISTEMA 


7. SOCIALINĖ EKONOMINĖ RAIDA

7.1. SOCIALINĖ APLINKA

    Vilnius – senų kultūros ir intelektualinio gyvenimo tradicijų miestas. Čia sutelkta dauguma kultūros, mokslo, specialaus medicininio aptarnavimo institucijų. Šiandien šio nekomercinio sektoriaus raida reikalauja didesnio dėmesnio ir kryptingesnės politikos. Komerciniai sektoriai neturi užgožti humanitarinės kultūros ir į treèią planą nustumti socialinio teisingumo principų įgyvendinimą.
    BP socialinėje dalyje nagrinėjamos trys pagrindinės problemos:

7.1.1. Miesto gyventojų skaičius ir sandara

    Vilniaus miesto gyventojų skaičiusper pastaruosius septynerius metus sumažėjo 15 tūkstančių gyventojų - iki 583 tūkst. gyventojų (1998 m.). To priežastys - neigiamas migracijos saldo ir labai mažas natūralus prieaugis.
    Prognozuojamas atvažiuojančių į Vilnių gyventojų skaičiaus didėjimas. Tačiau iki 2005 metų Vilniaus mieste bus ne daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų.
    Prognozuojamas mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimas (maždaug 5 tūkstančiais) ir darbingo bei pagyvenusio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas. Toliau mažės vidutinis Vilniaus namų ūkio dydis. 2005 metais jis sudarys apie 2,5 asmens.

   7.1.1.1. Strateginiai sprendiniai

   Siekti subalansuoto, tolygaus miesto gyventojų skaičiaus didėjimo (kasmetinis gyventojų prieaugis neturėtų būti didesnis kaip 0,5 proc., arba 3 tūkst. gyventojų). Dėl šios priežasties būtina:

   7.1.1.2. Sprendiniai, orientuoti teritoriniu principu

   Siekiant išvengti degraduojančių rajonų, būtina riboti gyvenamųjų būstų pertvarkymą į negyvenamąsias patalpas Senamiesčio ir Naujamiesčio rajonuose.

7.1.2. Miesto gyvenamosios aplinkos kokybė

    Pastaraisiais metais netolygiai kito miesto gyvenamosios aplinkos kokybė. Prestižiškiausių miesto rajonų teritorijose (Centre, Senamiestyje, Antakalnyje, Žvėryne, Naujamiestyje) gyvenamosios aplinkos kokybė pagerėjo, bet toliau degradavo dideli Šnipiškių, Naujininkų, Naujamiesčio, Rasų, Panerių, Verkių, Vilkpėdės gyvenamieji kvartalai ir beveik visi daugiaaukščiai gyvenamieji kvartalai.
    Gyventojai labai nepatenkinti apleista jų namų aplinka, didėjančiu nusikalstamumu, autotransporto keliamu triukšmu, prastu susisiekimu, nepakankamomis sąlygomis rekreacijai. Pabrėžia želdynų, pėsčiųjų ir dviračių takų trūkumą.

   7.1.2.1. Strateginiai sprendiniai

   Bûtina stabdyti tolesnų apleistų rajonų degradaciją, miesto rajonų diferenciaciją pagal gyvenamosios aplinkos kokybų. Todėl reikia:

   Siekiant humanizuoti ir ekologizuoti gyvenamąją aplinką, reikia:    Siekiant pagerinti socialinį gyventojų saugumą, būtina:    7.1.2.2. Sprendiniai, orientuoti teritoriniu principu

   Būtina:

7.1.3. Kultūros ir švietimo infrastruktūra

    Vilniuje yra sutelktos pagrindinės Lietuvos kultūros institucijos. Čia veikia 7 aukštosios, 15 aukštesniųjų, 12 profesinių mokyklų, apie 30 valstybinių mokslo institutų. Esama 90 bendrojo lavinimo mokyklų ir 167 ikimokyklinių įstaigų. Sostinėje veikia 12 muziejų, 11 teatrų, kurių salėse telpa per 6 tūkst. žiūrovų. Vilniuje veikia per 40 bažnyčių ir maldos namų. Mokslo ir kultūros galimybėmis Vilnius prilygsta daugeliui Šiaurės ir Vidurio Europos sostinių. Tačiau daugiau kaip pusė mokyklų lietuvių kalba yra perkrautos, beveik 17 tūkstančių moksleivių mokosi antroje pamainoje. Dėl nepriimtinos vaikų darželių privatizavimo politikos vis labiau juntamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūkumas.

   7.1.3.1. Strateginiai sprendiniai

   Būtina:

   7.1.3.2. Sprendiniai, orientuoti teritoriniu principu

   Būtina:

   Skatinti: 7.1.4. Sveikatos ir socialinės rūpybos infrastruktūra

    Vilniuje sukoncentruota 22 proc. Lietuvos gydytojų ir 20 proc. lovų ligoninėse. Vilniuje veikia stambios specializuotos, daugiaprofilinės ligoninės, teikiančios pagalbą visos šalies gyventojams, bei mokslo ir mokymo reikmes tenkinančios sveikatos apsaugos institucijos. Ligoninių įrengimas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Įvairias pensijas gauna per 116 tūkst. vilniečių. Jų skaičius turi tendenciją didėti. Beveik 19 tūkst. iš jų gauna invalidumo pensijas. Neįgaliųjų skaičius taip pat turi tendenciją didėti. Daugėja ir vaikų, netekusių tėvų globos, skaičius.

   7.1.4.1. Strateginiai sprendiniai

   Numatyta:

   7.1.4.2. Sprendiniai, orientuoti teritoriniu principu

   Numatyta:

7.2. EKONOMIKOS PLĖTRA

7.2.1. Raidos tendencijos

    Nepaisant vykstančios ekonominės transformacijos, Vilnius stiprėja: gerėja miesto ūkis, finansų rinka, daugėja ilgalaikių investicijų į verslą bei miesto infrastruktūrą. 1998 m. pirmą pusmetį investicijų apimtys padidėjo 12,5% palyginti su 1997 m. pirmuoju pusmečiu.
    Pastaruoju 4-5 metų laikotarpiu Vilniuje itin sparčiai plečiasi paslaugų sektorius. Tai akivaizdu palyginus vien tik Vilniaus nefinansinių įmonių (t.y. net išskyrus bankus, draudimo, finansų maklerio ir pan. įmones) rodiklius: per 1994-1996 m. Vilniaus prekybos ir paslaugų srities įmonių produktų pardavimų lyginamasis svoris padidėjo beveik 20 punktų. Ypač intensyviai plečiasi prekybos veikla.
    1997 metais sparčiausiai augo pardavimų apimtys šiuose sektoriuose: ryšių, nekilnojamojo turto, didmeninės bei mažmeninės prekybos.
    Nepriklausomų ekonomikos ekspertų atlikti tyrimai rodo, kad ateityje Vilniaus plėtra turės tokius būdingus bruožus: smarkiai augs paslaugų ir turizmo sektorius, vyks spartus Senamiesčio atgaivinimo procesas, bus atnaujinta inžinerinė infrastruktūra, atsiras naujo tipo pramonės zonos, didės gyvenamosios statybos apimtys, gerės transporto infrastruktūra.
    Vilniaus plėtra ir gyvenimo kokybės gerinimas glaudžiai susijųs su didelėmis investicijomis. Pastarųjų metų patirtis patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, kurios 1998 m. sudaro 469,6 mln.Lt (iš jų 49,7 mln. Lt skirta kapitalo investicijoms), to pasiekti neįmanoma. Reikalingas privatus kapitalas, galintis prisidėti prie miesto socialinės, inžinerinės infrastruktūros ir miesto estetinės išvaizdos gerinimo. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė turi skirti dėmesį šioms problemoms sprųsti:

7.2.2. Sprendiniai

   7.2.2.1. Materialinės investicijos

    Investicijų požiūriu svarbiausi miesto ūkio sektoriai yra šie: biurų, gamybos, transporto ir ryšių, prekybos, viešbučių, švietimo, sveikatos paslaugų, būsto. Pirmenybė teikiama projektams, kuriuose numatomos investicijos į išvardytus sektorius. Savivaldybė kurs investavimui palankią aplinką ir sieks:

   7.2.2.2. Turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtra

   7.2.2.2.1. Turizmo plėtra

   Numatyta:

7.2.2.2.2. Kultūrinis turizmas ir miestiečių poilsis

   Numatyta:

   7.2.2.2.3. Viešbučiai

   Numatyta:

   7.2.2.3. Biurai

   Savivaldybė turi sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas spartesnei šio sektoriaus plėtrai ir privačiam kapitalui pritraukti.

   Reikia skatinti:

   7.2.2.4. Gyvenamasis fondas

   Numatyta:

   7.2.2.5. Mažmeninė prekyba

   Numatyta:

7.2.3. Planavimo pasekmės

    Naujų viešbučių statyba pritrauks į Vilnių privačias investicijas, kurios gali sudaryti 252 - 347 milijonų litų. Vadovaujantis kitų šalių praktika, skaičiuojama, kad vienas sąlyginis naujai pastatytas viešbučio kambarys sukuria vieną darbo vietą tiesiogiai ir dvi netiesioginiuose sektoriuose, susijusiuose su viešbučių statyba, įrengimu, paslaugų teikimu viešbučių svečiams. Bus sukurta apie 12,5 tūkst. naujų darbo vietų tiek viešbučiuose tiesiogiai, tiek netiesioginiuose sektoriuose. Viešbučiuose dirbs apie 3,6 proc. visų Vilniaus gyventojų. Viešbučių sektorių plėtos privatus kapitalas.
    Naujų gyvenamųjų namų statyba padės sprųsti tiek socialines, tiek ekonomines miesto problemas ir ateityje taps viena iš intensyviausiai besivystančių ūkio šakų. Gyvenamasis fondas bus statomas Vilniaus miesto savivaldybės ir privataus sektoriaus lėšomis. Tai suteiks galimybų vilniečiams apsirūpinti reikiamu būstu.
    Investicijos į modernias technologijas ir pramonės konversiją skatins naujų darbo vietų sukūrimą ir gerins ekologinų situaciją.
    Naujų prekybos centrų statyba gyvenamosiose teritorijose pagerins gyventojų aptarnavimo kokybų, sukurs naujas darbo vietas gyvenamuosiuose rajonuose. Bus galima sukurti apie 4,5 – 5 tūkst. naujų darbo vietų (vidutiniškai 350 - 450 darbo vietų viename prekybos centre).
    Darbo vietų kūrimas gyvenamuosiuose rajonuose sutrumpins miesto gyventojų kelią į darbą, pagerins ekologinų situaciją, padidins gyventojų aptarnavimo lygį.

7.2.4. Įgyvendinimo programa

   Numatyta:


TURINYS 6. KULTŪROS VERTYBIŲ ... 8. SUSISIEKIMO SISTEMA