![]() |
1.
IŠORINĖ STRUKTŪRA ![]() |
Pagrindinė Vilniaus miesto bendrojo plano nuostata -
Vilnius turi tapti europietišku miestu, turinčiu išplėtotą ekonominų, socialinų
aplinką, susisiekimo ir inžinerinų infrastruktūrą, gamtos ir kultūros paveldo
vertybes, kurias pripažino pasaulis, įtraukdamas Vilniaus senamiestį į pasaulio
paveldo sąrašą.
Vilniaus miesto bendrasis planas (toliau
- BP) - svarbus juridinis ir miesto plėtros politikos dokumentas. Priimami
sprendimai dėl savivaldybės teritorijų žemės naudojimo, veiklos ribojimo ar
plėtojimo sąlygų išdavimo, valstybės, savivaldybės ir privataus kapitalo
interesų derinimo, investicijų programų koordinavimo, biudžeto lėšų skirstymo
prioritetų nustatymo turi neprieštarauti BP nuostatoms.
BP skirtas miestiečiams, norintiems gyventi kokybiškai geresniame mieste ir
verslininkams, norintiems įsigyti nekilnojamąjį turtą ir ketinantiems investuoti
lėšas į statybą ar kitą veiklos sritį. Suinteresuoti asmenys plane galės rasti
teritorijų naudojimo paskirtį ir būdą, sužinoti teritorijos orientacinį
užstatymo intensyvumą, apribojimus, susisiekimo galimybes bei socialinės
inžinerinės infrastruktūros pobūdį ir plėtros galimybes.
BP parengtas nuolat kintant socialinei, ekonominei, politinei aplinkai, todėl
taikytas konceptualus, lankstus planavimo metodas.
BP
gali būti dauginamas spaudos būdu ir laisvai platinamas mieste, šalyje ir
regione.
0.1. PAGRINDINIAI PLANAVIMO ETAPAI
1992 - 1994 m. atlikta esamos padėties analizė, parengti raidos
variantai. Atlikta pirmoji vilniečių apklausa;
1995 - 1996 m.
parengti BP preliminarūs sprendiniai - ilgalaikė plėtros vizija iki 2015 metų.
Atlikta antroji vilniečių apklausa. Pakeistos Vilniaus miesto administracinės
ribos. Teritorijos plotas padidėjo nuo 284 km2 iki 392
km2;
1996 03 14 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr.337V
patvirtinti miesto teritorijų plėtros iki 2015 metų preliminarūs sprendiniai
kaip pagrindas Vilniaus miesto BP rengti;
1997 m. BP rengimo
organizavimas pavestas naujai įkurtam savivaldybės Miesto plėtros departamentui.
BP rengimas pavestas savivaldybės įmonei "Vilniaus planas". Į BP rengimą
įtraukti geriausi specialistai iš įvairių organizacijų;
1998 02 20
Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr.139 patvirtinta BP rengimo 2-ojo etapo
programa;
1998 02 20 - 06 10 parengtas BP, pateiktas derinančioms
institucijoms ir valstybinei ekspertizei. Atlikta trečioji vilniečių apklausa;
1998 07 17 - 1998 09 18 įgyvendinta BP svarstymo su visuomene
programa (informacija spaudoje, televizijoje, radijuje, veikė BP paroda,
susitikimai su interesų grupėmis. Rugsėjo 17, 18 dienomis įvyko viešas
susirinkimas - konferencija "Vilniaus BP 2005 m. sprendiniai ir įgyvendinimas");
1998 09 18 - 1998 10 14 BP papildytas, pataisytas, atsižvelgiant į
derinančių institucijų, ekspertų ir visuomenės pateiktas pastabas, pasiūlymus ir
pretenzijas;
1998 10 14 - 1998 11 17 Vilniaus apskrityje atliktas BP
rengimo proceso ir procedūrų valstybinės planavimo priežiūros vertinimas. Gautos
išvados dėl plano rengimo, derinimo ir svarstymo su visuomene tvarkos atitikimo
įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams. Pasiūlyta BP tvirtinti;
1998 11 10 - 1998 12 09 BP apsvarstytas Vilniaus miesto tarybos
visuose komitetuose, frakcijų seniūnų ir Vilniaus miesto valdybos posėdžiuose.
BP tvirtinimui pritarta.
0.2. PROBLEMOS IR RAIDOS TIKSLAI
Vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos patvirtinta miesto plėtros vizija iki 2015 metų ("sostinę plėtoti kaip svarbiausią šalies politikos, kultūros, mokslo, švietimo, verslo ir turizmo centrą, integruotą į Europos Sąjungos valstybių sostinių tinklą ir vaidinantį reikšmingą vaidmenį Rytų ir Vidurio Europos regione") ir bendrojo planavimo procese nustatytomis miesto raidos tendencijomis, išryškintos miesto plėtros galimybės ir trūkumai. Siekiant gerovės miesto ir priemiesčio bendruomenėms, miesto svečiams, investuotojams ir darnios miesto ūkio plėtros, suformuluoti miesto raidos strateginiai tikslai:
0.2.1. Integracija į Rytų ir Vidurio Europos sostinių tinklą
Siekiama:
Siekiama:
Siekiama:
Siekiama:
Siekiama:
Siekiama:
Siekiama:
Siekiama:
BP atsižvelgta į toliau išvardytų dokumentų nuostatas ir reikalavimus. BP - suderintas su šiuos dokumentus atstovaujančiomis institucijomis Lietuvoje. Todėl galima teigti, kad BP neprieštarauja:
1) Tarptautiniams dokumentams:
Vilniaus miesto BP galioja iki 2005 m.
Sprendiniai apibendrina visus iki 1998 m. birželio 1 d.
Vilniaus miesto tarybos ar valdybos sprendimus ir politines nuostatas dėl
teritorijos naudojimo, veiklos joje plėtojimo programų, sąlygų, teisių ir
prievolių. Jie papildo, patikslina BP preliminarius sprendinius, patvirtintus
Vilniaus miesto valdybos, ir raidos tikslus, patvirtintus Vilniaus miesto
tarybos.
Vilniaus miesto generalinis planas, registruotas
Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. 6, netenka galios
nuo BP patvirtinimo dienos.
Visi patvirtinti ir
savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre registruoti teritorijų
planavimo dokumentai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiems sprendiniams. Visi
sprendiniai, priimti dėl teritorijos naudojimo ir veiklos joje plėtojimo, žemės
naudojimo tikslinės paskirties, jos naudojimo pobûdžio, veiklos apribojimų,
specialiųjų sąlygų, teisių ir prievolių, investicinių programų, miesto ūkio
sektorių plėtros planų, nekilnojamojo turto privatizavimo, paėmimo arba
rezervavimo visuomenės poreikiams neturi prieštarauti šiems sprendiniams.
Sprendiniai, parengti teritorijoms, priklausančioms kitų
savivaldybių, apskrities ar valstybės institucijų kompetencijai, kalba apie
"Žaliojo žiedo" teritorijų naudojimą, veiklos joje plėtojimą, tikslinę žemės
naudojimo paskirtį, naudojimo būdo keitimą, veiklos apribojimus, naudotojų
teises ir prievoles, investicines programas, ūkio sektorių plėtros planus,
nekilnojamojo turto privatizavimą, paėmimą arba rezervavimą visuomenės
poreikiams, arba saugomų teritorijų ribų keitimą ir naujų vertybių išaiškinimą,
- yra rekomendacinio pobūdžio. Jie įsigalioja tik įstatymų nustatyta tvarka,
arba savivaldybių susitarimu.
Teritorijų, žemės sklypų,
pastatų naudotojams, kurių turto esama tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir
pobūdis prieštarauja BP sprendiniams, paliekama teisė naudotis nekilnojamuoju
turtu taip pat, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių patvirtinimo dienos,
nekeičiant jo naudojimo paskirties, pobūdžio, masto. Bet kokie šio turto
naudojimo pakeitimai turi neprieštarauti BP sprendiniams.
0.5. SPRENDINIŲ TIKSLINIMO, PAPILDYMO IR KEITIMO TVARKA
Šie sprendiniai gali būti tikslinami ir papildomi
operatyviojo planavimo tvarka. Keisti šiuos sprendinius galima bendrojo,
specialiojo ir detaliojo planavimo tvarka. Sprendinių pakeitimai turi
neprieštarauti miesto raidos tikslams ir uždaviniams, nebloginti miesto ar
konkrečios jo dalies aplinkos ir gyvenimo kokybės, nemažinti komunalinių,
susisiekimo ir socialinių paslaugų gyventojams ir ūkio subjektams kokybės bei
lygio, nebloginti veiklos ar verslo sąlygų aplinkiniams ūkio subjektams.
Kiekviena naujai išrinkta miesto Taryba turi per tris
mėnesius įvertinti BP sprendinius ir patvirtinti savo ketinimus juos vykdyti,
papildyti arba pakeisti.
0.6. BP TAIKYMO SRITYS
Vilniaus miesto BP taikomas:
1) priimant sprendimus dėl
teritorijos naudojimo prioritetų, veiklos joje plėtojimo sąlygų bei teisių;
2) derinant detaliojo, specialiojo, bendrojo planavimo
dokumentus, statybos projektus, nustatant sąlygas teritorijų planavimo darbams
savivaldybės teritorijoje ir už jos ribų;
3) rengiant
valstybines, savivaldybės ir kt. investicijų programas, planuojant miesto ūkio
sektorių raidą, reklamuojant investicines miesto galimybes;
4) priimant sprendimus dėl savivaldybės turto ir
atsakomybės jį naudojant, nekilnojamojo turto privatizavimo, paimant arba
išsaugant (rezervuojant) nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams;
5) rengiant ir spausdinant tematinius žemėlapius.
0.7. ŽEMĖS IR KITO NEKILNOJAMOJO TURTO PAĖMIMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS
Žemė ir kitas nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams
iš žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų gali būti paimtas arba
valstybinės žemės ir kito nekilnojamojo turto nuomos sutartis prieš terminą
nutraukta įstatymų nustatyta tvarka, kai ši žemė ar kitas nekilnojamasis turtas
BP numatytas:
1) naujoms gatvėms ir miesto aplinkkeliams
statyti ir plėsti, tiltams ir viadukams, sankryžoms ir automobilių stovėjimo
aikštelėms prie bendrojo naudojimo gatvių gyvenamuosiuose rajonuose statyti,
įrengti ir eksploatuoti;
2) magistralinėms inžinerinėms
miesto komunikacijoms (vandentiekos, nuotėkų, šilumos) ir jų inžineriniams
įrenginiams statyti ir eksploatuoti;
3) socialinių
paslaugų įstaigų (švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės globos,
priešgaisrinės saugos ir kt.) pastatams statyti ir eksploatuoti;
4) miesto bendrojo naudojimo želdynams (skverams, parkams,
aikštėms, kapinėms) įrengti ir eksploatuoti;
5) viešojo
naudojimo rekreacinėms teritorijoms (paplūdimiams, sporto aikštelėms
gyvenamuosiuose rajonuose) įrengti savivaldybės lėšomis ir jas eksploatuoti;
6) teritorijoms, skirtoms atliekų saugojimui, rūšiavimui
ir utilizavimui įrengti savivaldybės lėšomis, ir joms eksploatuoti;
7) kitiems valstybės ir savivaldybės poreikiams.
![]() |
1.
IŠORINĖ STRUKTŪRA ![]() |