TURINYS 0. ĮVADAS 2. MIESTO STRUKTŪRA IR ...

1. IŠORINĖ STRUKTŪRA (PRIEMIESČIO ŽALIASIS ŽIEDAS)

1.1. RAIDOS TENDENCIJOS

    Pagrindinis priemiesčio teritorijų strateginio planavimo tikslas yra koordinuota, įvertinanti šalies, krašto ir priemiesčio socialinius, ekonominius bei aplinkos kokybės interesus, plėtra ir Vilniaus miesto urbanistinės raidos prognozavimas.
Koordinuotos plėtros galimybes ir trukdžius bei fizinio planavimo uždavinius sąlygoja situacijos tikroji būklė:
    Stipriosios savybės: centro istorinis vaidmuo ir sutelktos jame kultūrinės, mokslinės, paslaugų ir rekreacinės galimybės; palankios gamtinės, ekologinės sąlygos, įskaitant Vilniaus priemiesčio teritorijų mažai paliestą aplinką; vertingų ir atraktyvių kultūros paveldo ir gamtos objektų gausa.
    Silpnosios savybės: periferinė Vilniaus padėtis šalyje, atotrûkis nuo plečiamų pietų - šiaurės krypties transeuropinių magistralių.
    Pavojai: stichinė priemiesčio teritorijų urbanizacija keičiantis įstatymams, ekonominei bei valdymo sistemoms; valstybės pietryčių sienos nesaugumas.
    Galimybės: platesnis sostinės mokslinių ir kultūrinių galimybių panaudojimas regiono plėtros planams realizuoti; ekonominis priemiesčio aktyvinimas plėtojant poilsio, turizmo, paslaugų infrastruktūrą; sostinės statuso, atspindinčio realų Vilniaus miesto vaidmenį ir jo galimybes, steigimas; bendra sostinės ir jos žaliojo žiedo aplinkosaugos, paminklosaugos bei urbanistinės plėtros strategija.

1.2. SPRENDINIAI

   Sprendiniai numato koordinuotą sostinės ir gretimų teritorijų plėtojimą:

1.2.1. Periferinės Vilniaus miesto padėties šalyje ir Baltijos regione trūkumai

    Jie kompensuojami susisiekimo sąlygų gerinimu su naujomis transeuropinėmis šiaurės - pietų magistralėmis bei platesniais rytų krypties (Medininkai, Lavoriškės) ryšiais, įrengiant šiaurinį sostinės apvažiavimą Lavoriškės - Vilnius - Lazdėnai, trumpiausiu keliu jungiantį sostinę su rytine valstybės siena bei Via Baltica transeuropine magistrale.

1.2.2. Perspektyvinis integruotos Vilniaus miesto ir priemiesčio urbanistinės sandaros modelis

    Modeliu laikoma miesto branduolių (centrinio ir periferinių) struktūra ir priemiesčio žaliasis žiedas su skirtinga atskirų dalių plėtros strategija bei dominuojančia šiaurės vakarų krypties erdvine plėtros ašimi.
    Urbanizacijos plėtra priemiesčio šiaurės vakarų sektoriuje bei miesto darbo vietų ir paslaugų išsidėstymo netolygumai diktuoja kurti čia periferinį polifunkcinį kompleksą, vienodai tarnaujantį miesto ir priemiesčio gyventojams.

1.2.3. Krašto socialinė infrastruktūra

   Ji tobulinama koordinuotai plėtojant paslaugų centrus:

1.2.4. Ekonominis priemiesčio gyvavimo pagrindas

    Jį sudarys poilsio, turizmo ir priemiestinio žemės ūkio plėtra. Žaliojo žiedo teritorija (2263,2 kv. km) naudojama diferencijuotai, atsižvelgiant į sostinės socialinius ir ekonominius interesus bei priemiesčio gamtinių ir technogeninių galimybių ypatumus.

1.3. PLANAVIMO PASEKMĖS

    Planų realizavimas didins sostinės saugumą ir jos integravimosi į Europos šalių sostinių - Euro Cities kategorijos miestų - bendriją galimybes, skatins harmoningą miesto ir priemiesčio raidą, racionalesnį priemiesčio žemės naudojimą, didins gyventojų ekonominį aktyvumą, mažins jų tautinę izoliaciją.

1.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA


   Miesto administracinių ribų pakeitimas, jungiant prie žaliojo žiedo valstybinius miškus, oro uosto pakilimo laukus, geologinių telkinių teritorijas, geležinkelio rūšiavimo stotį. Pakeitus ribas, palengvės miesto tvarkymas, gerės sostinės apgyvendinimo rodikliai.

TURINYS 0. ĮVADAS 2. MIESTO STRUKTŪRA IR ...