Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Klaipėda paskelbė 2016 Darnaus judumo metų paminėjimo priemonių planą ir jam įgyvendinti numatytas lėšas. Lėšų skirstymas pagal veiklos sritis verčia rimtai abejoti valdininkų kompetencija darnaus judumo srityje. Smagūs, nedideli kultūriniai projektai šiuo atveju tikrai neužkliūtų – miestui reikia įvairių veiklų. Tačiau kai 50 proc. darniam judumui skirtų lėšų ketinama išleisti automobilių infrastruktūros įrengimui, t.y. skatinimui dar labiau naudoti automobilį mieste, –  tai jau skandalas! Juo labiau, kad  vienai vienintelei automobilių stovėjimo aikštelei miesto centre įrengti bus skirta 1,4 mln. Eur,  o tai yra daugiau nei dviračių transportui, viešajam transportui, pėstiesiems ir miesto pritaikymui neįgaliesiems kartu sudėjus (Viešajam transportui priemonių plane numatyta 21 proc., dviračių transportui vystyti bus skirti 6 proc. plano lėšų, miesto pritaikymui neįgaliųjų poreikiams – 3 proc, pėstiesiems – 1 proc.). Moderniuose Europos miestuose automobilių stovėjimo aikštelės ar per klaidą miesto centruose įrengtos magistralinės gatvės yra šalinamos, užleidžiant vietą žmonėms. Deja, ne pas mus.

Šiuo metu Klaipėdoje pagrindinės gatvės, sankryžos nėra pritaikytos dviračių transportui. Mieste gausu ant šaligatvių nupieštų imitacinių dviračių takų, dėl kurių neretai konfliktuoja pėstieji ir dviratininkai. Ši situacija labai nepriimtina ir neįgaliesiems. Olandijoje kokybiška dviračių infrastruktūra sėkmingai naudojasi žmonės su judėjimo negalia, taip pat aklieji ir silpnaregiai. Deja, Klaipėdoje dar 2015 metais buvo įrenginėjami nauji imitaciniai dviračių takai su borteliais skersai kelio, stulpais take, nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Toliau skaityti Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Renkame „Dviračių miestą 2015“ ir „Dviračių savivaldybę 2015“!

Dviračių miestas

Dviratis – ne tik puiki susisiekimo priemonė, bet ir sveikos gyvensenos garantas. Kelionės dviračiu tausoja aplinką ir teikia malonumą. Plėtodami saugią ir patrauklią infrastruktūrą dviratininkams, prisidedame prie darnios miestų plėtros.

Susisiekimo ministerija, skatindama darnią miestų plėtrą ir rūpindamasi visuomenės sveikata, kviečia visas savivaldybes dalyvauti konkurse suteikiant vienam iš savo miestų nominaciją „Dviračių miestas 2015“ bei išrenkant labiausiai dviračių transportą skatinančią savivaldybę nominacijoje „Dviračių savivaldybė 2015“.

„Dviračių miestu“ ir „Dviračių savivaldybe“ nominuosime labiausiai dviračių transportą 2015 m. propagavusį miestą ir savivaldybę, kuris ne tik plėtoja dviračių transporto infrastruktūrą, bet ir skatina gyventojus naudotis dviračiu susisiekimo tikslams.

Konkursinių pasiūlymų lauksime ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 1 d. 10 val. 00 min.

Nominacijų „Dviračių miestas 2015“ ir „Dviračių savivaldybė 2015“ nuostatus rasite čia.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiąjį specialistą Joną Damidavičių, el. paštas: jonas.damidavicius@sumin.lt.

Kauno savivaldybės darbuotojų nebaugina ir 28 laipsnių šaltis

Dviratis ir stingdantis šaltis – atrodytų, mažai suderinami dalykai. Tačiau jei kartą pajutai pomėgį minti pedalus, to jausmo užmarštin nenugramzdins net ir sniegas. Keletas Kauno miesto savivaldybės darbuotojų į darbą kasdien važiuoja dvirate transporto priemone. „Važinėju ir negaliu sustoti. O ir sušalti nespėju“, – prisipažįsta Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Aloyzas yra vienas iš tų žmonių, kurie laikinosios sostinės gatves ir jų problemas pažįsta bene labiausiai. Pasak jo, dviratininkams skirta infrastruktūra Kaune išvystyta gana gerai. Kadangi įstatymai leidžia važiuoti šaligatviais, kelių netrūksta.

„Jei nori važiuoti, pravažiuosi visur. Šiemet stengsimės pritaikyti šaligatvius taip, kad jais patogiai galėtų važinėtis neįgalieji, mamos su vežimėliais vaikams bei dviratininkai. Kad neliktų tų bortų, priverčiančių kaskart nulipti ir vėl užlipti nuo dviračio“, – patikino A.Pakalniškis.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Aloyzas Pakalniškis

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Aloyzas Pakalniškis

Dviratę transporto priemonę jis pamėgo dar vaikystėje. Tačiau kasdien ja ėmė važinėtis tik prieš 1,5 metų.

„Tiesiog pasakiau sau, kad turiu daugiau judėti. Taip viskas ir prasidėjo. Praėjusiais metais gal tik triskart vairavau mašiną ir dešimt kartų į darbą ėjau pėsčiomis, nes lijo“, – prisipažino savivaldybės darbuotojas.

Prasidėjęs M.Daukšos gatvėje, rytais A.Pakalniškio maršrutas tęsiasi vaikų darželio link. Ant jo dviračio – vaikiška kėdutė, skirta dukrai. Nuvežęs ją į darželį, vyras skuba į darbą pačiame miesto centre – savivaldybėje.

„Kartais pritaisau ir antrą vaikišką kėdutę, priekyje. Tuomet, važiuodamas su dviem vaikais, ne vienam keliu nuostabą. Ar nešalta būna vairuoti dviratį žiemą? Reikia tik geros aprangos. O ir kelias nuo namų iki darbo netolimas – kelionė trunka vos 5-7 minutes. Nespėju sušalti“, – patikino A.Pakalniškis.

Paklaustas, kodėl renkasi dviratį ir ar kolegos, pamatę jį atvažiuojantį per sniegą, neima sukioti piršto prie smilkinio, pašnekovas patikino, jog niekas nesišaipo.

„Kolegos į mano pomėgį žiūri teigiamai. Gal keturi iš jų į savivaldybę taip pat atvyksta dviračiais. Tai greita, patogu ir sveika. Padeda pabusti rytais, o piko metu išvengi spūsčių. Sutaupai laiko. Be to, ir vaikams tai geras pavyzdys“, – privalumus išvardijo pašnekovas.

Tiesa, prieš pusmetį jis neteko prie parduotuvės trumpam palikto dviračio. Tuomet jį nušvilpė vagys. Nuo to karto A.Pakalniškis – atsargesnis.

„Norėdami, vagišiai iš Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo dviratį pavogtų ir dabar. Ne patį geriausią užraktą turi“, – žvilgtelėjęs į kolegos spyną, patikino dviračiu į darbą taip pat kasdien atvykstantis Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio specialistas Evaldas Virketis.

Prie VDU universiteto dviračių stovo kartą pamatęs nupjautas keturias spynas, jis suprato, jog laikas įsigyti brangesnę. Nors už ją teko pakloti kone 30 eurų (tuomet – 110 Lt), ketverius metus į dviratį niekas nepasikėsino.

Dviračių manija Evaldas užsikrėtė 2009 metais, kai dviese su broliu leidosi į žygį Telšiai-Šventoji-Palanga. Numynęs 113 km, jis suprato, kad geresnės transporto priemonės tiesiog nėra.

„Važinėjuosi ne dėl to, kad taip sveikiau. O dėl to, kad mėgstu dviračius. Kartą esu važiavęs ir -28 laipsnių šaltyje. Tai – mano rekordas. Ar nenušąlu nosies? Užsidedu žvejų kaukę – kur tik akys nepridengtos lieka. Gyvenu Žaliakalnyje, tad tenka įveikti vos keletą kilometrų. Sušalti būtų sudėtinga“, – teigė E.Virketis.

Ant dviračio jis neužlipa tik tuomet, kai būna nuleistos padangos, o joms laiko prisipūsti nėra.

„Dviratį išsivaryti iš garažo man yra taip įprasta, kaip mobilųjį telefoną įsikišti į kišenę. Rytinis ritualas. Į darbą su juo vykstu kasdien – nesvarbu, lyja ar sninga. Ir per pietų pertrauką reikalus dažniausiai tvarkausi užsėdęs ant dviračio. Ypač šiltuoju metų laiku“, – patikino pašnekovas.

Vasarą, anot jo, daugiau savivaldybės darbuotojų į darbą vyksta dviratėmis transporto priemonėmis. Viena kolegė įveikia ir dešimties kilometrų atstumą.

„Ko, kaip dviračių mėgėjui, trūksta iki visiškos laimės? Magistralinių dviratininkų kelių. Kad bortais nereikėtų važinėtis“, – vienintelį trūkumą įžvelgė E.Virketis.

Video: http://www.15min.lt/video/kauno-savivaldybes-darbuotojai-nepaisydami-salcio-i-darba-vaziuoja-dviraciais-39361