Dviračių takų tinklas Kaune raizgosi toliau

Miesto taryba pritarė šių metų dviračių takų įrengimo planams. Šiemet numatyta ne tik tvarkyti jau esamus takus, užbaigti iki galo neįrengtą taką ir pradėti dar dviejų dviračių takų įrengimo techninius projektus.

kaune-planuojami-nauji-dviraciu-takai

Dviračių takams šiais metais miesto valdžia skiria didelį dėmesį. Politikai pritarė naujam dviračių takų tvarkymo ir įrengimo planui. Jame numatoma, kad 2016-ais metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos bus skiriama 60 tūkst. eurų jau esamų takų remontui, įvairiems priežiūros, ženklinimo darbams – 23 tūkst. eurų, 2 tūkst. eurų bus skiriama dviračių prievažų įrengimui.

Kauno valdžia pritarė skirti pinigų ir dviračių takui, kuris sujungia Užnemunės gatvę ir Kauno rajono ribas. Šiai atkarpai skiriama 3,6 tūkst. eurų. šie pinigai bus skiriami dviračio tako papildomiems užbaigimo darbams, kurie nebuvo numatyti pirminiame techniniame projekte.

 

Kauniečiams mieste dviračiais keliauti bus dar lengviau, mat pritarta rengti techninius projektus dar dviem dviračių takams. Vienas dviračių takas atsiras Savanorių prospekte, kitas sujungs Jonavos gatvę su Kleboniškio gatve. Abiejų dviračių takų techninių projektų rengimui valdžia skyrė 18 tūkst. eurų
Šaltinis: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/02/02/eismas/dviraciu-taku-tinklas-kaune-raizgosi-toliau/

Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Klaipėda paskelbė 2016 Darnaus judumo metų paminėjimo priemonių planą ir jam įgyvendinti numatytas lėšas. Lėšų skirstymas pagal veiklos sritis verčia rimtai abejoti valdininkų kompetencija darnaus judumo srityje. Smagūs, nedideli kultūriniai projektai šiuo atveju tikrai neužkliūtų – miestui reikia įvairių veiklų. Tačiau kai 50 proc. darniam judumui skirtų lėšų ketinama išleisti automobilių infrastruktūros įrengimui, t.y. skatinimui dar labiau naudoti automobilį mieste, –  tai jau skandalas! Juo labiau, kad  vienai vienintelei automobilių stovėjimo aikštelei miesto centre įrengti bus skirta 1,4 mln. Eur,  o tai yra daugiau nei dviračių transportui, viešajam transportui, pėstiesiems ir miesto pritaikymui neįgaliesiems kartu sudėjus (Viešajam transportui priemonių plane numatyta 21 proc., dviračių transportui vystyti bus skirti 6 proc. plano lėšų, miesto pritaikymui neįgaliųjų poreikiams – 3 proc, pėstiesiems – 1 proc.). Moderniuose Europos miestuose automobilių stovėjimo aikštelės ar per klaidą miesto centruose įrengtos magistralinės gatvės yra šalinamos, užleidžiant vietą žmonėms. Deja, ne pas mus.

Šiuo metu Klaipėdoje pagrindinės gatvės, sankryžos nėra pritaikytos dviračių transportui. Mieste gausu ant šaligatvių nupieštų imitacinių dviračių takų, dėl kurių neretai konfliktuoja pėstieji ir dviratininkai. Ši situacija labai nepriimtina ir neįgaliesiems. Olandijoje kokybiška dviračių infrastruktūra sėkmingai naudojasi žmonės su judėjimo negalia, taip pat aklieji ir silpnaregiai. Deja, Klaipėdoje dar 2015 metais buvo įrenginėjami nauji imitaciniai dviračių takai su borteliais skersai kelio, stulpais take, nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Continue reading Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Renkame „Dviračių miestą 2015“ ir „Dviračių savivaldybę 2015“!

Dviračių miestas

Dviratis – ne tik puiki susisiekimo priemonė, bet ir sveikos gyvensenos garantas. Kelionės dviračiu tausoja aplinką ir teikia malonumą. Plėtodami saugią ir patrauklią infrastruktūrą dviratininkams, prisidedame prie darnios miestų plėtros.

Susisiekimo ministerija, skatindama darnią miestų plėtrą ir rūpindamasi visuomenės sveikata, kviečia visas savivaldybes dalyvauti konkurse suteikiant vienam iš savo miestų nominaciją „Dviračių miestas 2015“ bei išrenkant labiausiai dviračių transportą skatinančią savivaldybę nominacijoje „Dviračių savivaldybė 2015“.

„Dviračių miestu“ ir „Dviračių savivaldybe“ nominuosime labiausiai dviračių transportą 2015 m. propagavusį miestą ir savivaldybę, kuris ne tik plėtoja dviračių transporto infrastruktūrą, bet ir skatina gyventojus naudotis dviračiu susisiekimo tikslams.

Konkursinių pasiūlymų lauksime ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 1 d. 10 val. 00 min.

Nominacijų „Dviračių miestas 2015“ ir „Dviračių savivaldybė 2015“ nuostatus rasite čia.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiąjį specialistą Joną Damidavičių, el. paštas: jonas.damidavicius@sumin.lt.

Kauno savivaldybės darbuotojų nebaugina ir 28 laipsnių šaltis

Dviratis ir stingdantis šaltis – atrodytų, mažai suderinami dalykai. Tačiau jei kartą pajutai pomėgį minti pedalus, to jausmo užmarštin nenugramzdins net ir sniegas. Keletas Kauno miesto savivaldybės darbuotojų į darbą kasdien važiuoja dvirate transporto priemone. „Važinėju ir negaliu sustoti. O ir sušalti nespėju“, – prisipažįsta Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Aloyzas yra vienas iš tų žmonių, kurie laikinosios sostinės gatves ir jų problemas pažįsta bene labiausiai. Pasak jo, dviratininkams skirta infrastruktūra Kaune išvystyta gana gerai. Kadangi įstatymai leidžia važiuoti šaligatviais, kelių netrūksta.

„Jei nori važiuoti, pravažiuosi visur. Šiemet stengsimės pritaikyti šaligatvius taip, kad jais patogiai galėtų važinėtis neįgalieji, mamos su vežimėliais vaikams bei dviratininkai. Kad neliktų tų bortų, priverčiančių kaskart nulipti ir vėl užlipti nuo dviračio“, – patikino A.Pakalniškis.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Aloyzas Pakalniškis

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Aloyzas Pakalniškis

Dviratę transporto priemonę jis pamėgo dar vaikystėje. Tačiau kasdien ja ėmė važinėtis tik prieš 1,5 metų.

„Tiesiog pasakiau sau, kad turiu daugiau judėti. Taip viskas ir prasidėjo. Praėjusiais metais gal tik triskart vairavau mašiną ir dešimt kartų į darbą ėjau pėsčiomis, nes lijo“, – prisipažino savivaldybės darbuotojas.

Prasidėjęs M.Daukšos gatvėje, rytais A.Pakalniškio maršrutas tęsiasi vaikų darželio link. Ant jo dviračio – vaikiška kėdutė, skirta dukrai. Nuvežęs ją į darželį, vyras skuba į darbą pačiame miesto centre – savivaldybėje.

„Kartais pritaisau ir antrą vaikišką kėdutę, priekyje. Tuomet, važiuodamas su dviem vaikais, ne vienam keliu nuostabą. Ar nešalta būna vairuoti dviratį žiemą? Reikia tik geros aprangos. O ir kelias nuo namų iki darbo netolimas – kelionė trunka vos 5-7 minutes. Nespėju sušalti“, – patikino A.Pakalniškis.

Paklaustas, kodėl renkasi dviratį ir ar kolegos, pamatę jį atvažiuojantį per sniegą, neima sukioti piršto prie smilkinio, pašnekovas patikino, jog niekas nesišaipo.

„Kolegos į mano pomėgį žiūri teigiamai. Gal keturi iš jų į savivaldybę taip pat atvyksta dviračiais. Tai greita, patogu ir sveika. Padeda pabusti rytais, o piko metu išvengi spūsčių. Sutaupai laiko. Be to, ir vaikams tai geras pavyzdys“, – privalumus išvardijo pašnekovas.

Tiesa, prieš pusmetį jis neteko prie parduotuvės trumpam palikto dviračio. Tuomet jį nušvilpė vagys. Nuo to karto A.Pakalniškis – atsargesnis.

„Norėdami, vagišiai iš Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo dviratį pavogtų ir dabar. Ne patį geriausią užraktą turi“, – žvilgtelėjęs į kolegos spyną, patikino dviračiu į darbą taip pat kasdien atvykstantis Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio specialistas Evaldas Virketis.

Prie VDU universiteto dviračių stovo kartą pamatęs nupjautas keturias spynas, jis suprato, jog laikas įsigyti brangesnę. Nors už ją teko pakloti kone 30 eurų (tuomet – 110 Lt), ketverius metus į dviratį niekas nepasikėsino.

Dviračių manija Evaldas užsikrėtė 2009 metais, kai dviese su broliu leidosi į žygį Telšiai-Šventoji-Palanga. Numynęs 113 km, jis suprato, kad geresnės transporto priemonės tiesiog nėra.

„Važinėjuosi ne dėl to, kad taip sveikiau. O dėl to, kad mėgstu dviračius. Kartą esu važiavęs ir -28 laipsnių šaltyje. Tai – mano rekordas. Ar nenušąlu nosies? Užsidedu žvejų kaukę – kur tik akys nepridengtos lieka. Gyvenu Žaliakalnyje, tad tenka įveikti vos keletą kilometrų. Sušalti būtų sudėtinga“, – teigė E.Virketis.

Ant dviračio jis neužlipa tik tuomet, kai būna nuleistos padangos, o joms laiko prisipūsti nėra.

„Dviratį išsivaryti iš garažo man yra taip įprasta, kaip mobilųjį telefoną įsikišti į kišenę. Rytinis ritualas. Į darbą su juo vykstu kasdien – nesvarbu, lyja ar sninga. Ir per pietų pertrauką reikalus dažniausiai tvarkausi užsėdęs ant dviračio. Ypač šiltuoju metų laiku“, – patikino pašnekovas.

Vasarą, anot jo, daugiau savivaldybės darbuotojų į darbą vyksta dviratėmis transporto priemonėmis. Viena kolegė įveikia ir dešimties kilometrų atstumą.

„Ko, kaip dviračių mėgėjui, trūksta iki visiškos laimės? Magistralinių dviratininkų kelių. Kad bortais nereikėtų važinėtis“, – vienintelį trūkumą įžvelgė E.Virketis.

Video: http://www.15min.lt/video/kauno-savivaldybes-darbuotojai-nepaisydami-salcio-i-darba-vaziuoja-dviraciais-39361

Tarpžemyninių dviratininkų žygių Klaipėda–Vladivostokas ir Vladivostokas–Klaipėda paminėjimo vakaras

Liudas_Klaipėda-Vladivostokas

Trumpa informacija

Tarpžemyninis žygis, kurį 1960 metais suorganizavo Liudas Alseika, startavo Klaipėdoje gegužės 1 d., finišavo Vladivostoke spalio 9 d, o į Klaipėdą šeši dviratininkai parvyko tik spalio 28 d., taigi visai neseniai sukako 55 metai nuo jų sugrįžimo. Deja tik vienas jų – Algimantas Knašas, vadovavęs žygiui po L.Alseikos žūties, gali pasidalinti įspūdžiais, kiti žygio dalyviai jau iškeliavo anapilin. Prieš porą metų A.Knašas šventė savo 80-metį ir jis tikrai turi šansų atšvęsti dar ne vieną asmeninį ar žygio jubiliejų.

Po 25 metų tarpžemyninį žygį atvirkštiniu maršrutu pakartojo Petras Algirdas Kanapka, startavęs Vladivostoke 1985 m. kovo 31 d., finišavęs Klaipėdoje rugpjūčio 21 d. Simboliška, bet P.A.Kanapka gimė vos 20 dienų prieš pirmojo žygio startą. Šiuo metu poetas, dėstytojas, moralinės teologijos daktaras P.A.Kanapka yra Skradupių parapijos (Marijampolės raj.) klebonas.

Dar vienas klaipėdietis dviračiu įveikęs šį maršrutą yra Viktoras Varnas, nuo 1957 metų suorganizavęs Klaipėdos 1-os PTM moksleiviams per 30 kelionių, penkios iš kurių sujungė Klaipėdą su Vladivostoku. Kelionių metu V.Varnas surinko keliasdešimt tūkstančių muziejinių eksponatų, deja šiuo metu jie klaipėdiečiams nedemonstruojami. Šiuo metu V.Varnas gyvena Biržuose, prieš mėnesį jis atšventė savo 85-metį.

Vakaro programa
2015 m. gruodžio 11 d. 16 val.

Klaipėdos Sportininkų namai (S.Daukanto g. 24, Klaipėda, tel. 210922)

Vakarą veda ilgametis Sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė, jam padeda perimantis jo pareigas Algirdas Vaicekauskas

  1. Kur Lietuvos keliautojai vyksta šiais laikais? – informuoja Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius;
  2. Kas naujo Lietuvos dviratininkų pasaulyje? – informuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos valdybos narys Saulius Ružinskas;
  3. Dviratininkų žygių Klaipėda – Vladivostokas ir Vladivostokas – Klaipėda 2010 m. vykusių jubiliejinių paminėjimų (50 ir 25) vaizdo ir kita medžiaga – A.Plungė ;
  4. „Kas nebuvo pasakyta“ – nauji įspūdžiai iš senos kelionės – A.Knašas;
  5. „Kitaip apie tą patį“ – įspūdžiai iš 1985 m. kelionės – P.A.Kanapka;
  6. Ką žinome apie Liudą Alseiką? – L.Alseikos anūkės Gaiva ir Svaja, A.Knašas, „beveik kaimynas“ Kazimieras Norvaišas ;
  7. Susikaupimo valandėlė – savo eilėmis ir požiūriu į gyvenimą pasidalins P.A.Kanapka;
  8. Atsipalaidavimo valandėlė (aktyviausiems dalyviams) – prie kavos bei arbatos atsineškite pyragaitį ar kitokį užkandį.

Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste

Diskusija apie dviračių infrastruktūrą

2015 m. gruodžio 1 d.  įvyko susitikimas su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir dviračių takų koordinatoriumi Anton Nikitin. Susitikimo tikslas – analizuoti sostinės dviračių takų infrastruktūrą ir probleminių vietų žemėlapį. Taip pat aptarti ruošiamą naują susisiekimo dviračiais kokybės standartą Vilniaus mieste.

Apibendrinant susitikimą, jaučiamas noras veikti ir spręsti dviratininkų problemas. Tačiau kol kas dar tiksliai neaišku kaip tai bus daroma ir ar planuojama imtis priemonių, kurios iš esmės ilgalaikėje perspektyvoje pakeistų situaciją. Vietomis susidarė įspūdis, kad apie tuos pačius dalykus dviratininkai ir meras šneka kitais žodžiais arba visgi ir mato juos kitaip. Lauksime kitų susitikimų – pokalbiai ir diskusijos šia tema labai reikalingi, nes ilgą laiką jų apskritai nebuvo. Continue reading Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste

Aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tilto istorija – Alytaus centriniame pašte

Paroda „Tiltas“Jau greitai Alytuje bus oficialiai atidarytas aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, jungiantis Pirmąjį Alytų ir piliakalnį su senamiesčio kurortine dalimi. Jis pastatytas ant išlikusių XIX a. geležinkelio tilto atramų. Tilto aukštis centrinėje dalyje 38 m, ilgis 260 m. Nuo jo atsiveria įspūdingi vaizdai.

Skaitykite toliau: http://www.alfa.lt/straipsnis/49934824/auksciausio-lietuvoje-pesciuju-ir-dviraciu-tilto-istorija-alytaus-centriniame-paste

Anykščiai – pirmoji savivaldybė, skatinanti darbuotojus važiuoti dviračiais?

Anykščių savivaldybės dviračiai
Anykščių savivaldybės dviračiai

Malonu matyti, kad „Dviračių miesto“ nominacija paskatino Anykščių savivaldybę realiais veiksmais prisidėti prie merų pakto bei baltosios knygos įgyvendinimo.

   Anykščių rajono savivaldybės administracija, įvertinusi Savivaldybės administracijos specialistų poreikį naudotis dviračiu, atliekant jiems priskirtas funkcijas, bei prisidėdama prie draugiško aplinkai transporto propagavimo ir sveikos gyvensenos, įsigijo keturis miesto tipo dviračius.

Skaityti toliau: http://www.anyksciai.lt/lt/naujienos_449/dviratis-darbe-ir-sveikat-7tdp.html

Klaipėda suka tvaraus judumo link?

Klaipėdos vicemero pasisakymas teikia vilčių. Siūlau pasiskaityti. http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedos-ateitis-be-automobiliu-714927

„Skatinsime daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais, riedučiais. Sudarysime tam galimybes. Dabar daug kas nevažiuoja dviračiu ar nevaikšto, nes yra nepatogu. Plėsime pėsčiųjų zonas. Pirmiausia turi būti skatinama, o ne draudžiama“, – pabrėžė vicemeras.

A.Šulco nuomone, reikėtų bent pusę pinigų, kurie skiriami automobilių infrastruktūrai, investuojami į asfaltą, skirti pėsčiųjų, dviratininkų, riedučių infrastruktūrai gerinti.

Vilniuje darbai „vyksta“, klaidos „taisomos“

2015-10-24 14val 26min 58sek_28Galų gale pamatavau gatvės pločius. Vilniaus gatvėje toje vietoje, kur meras Remigijus Šimašius​ pavasarinėje dviračių takų apžiūroje piktinosi stulpeliais, o eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis dievagojosi, kad pagal jo rangovui duotą schemą automobiliams turėjo tekti 3 metrai, o dviračiams – kas liko, situacija nepakito. Nei linijos, nei stulpeliai neperkelti, automobiliams tenka 3,8 metro, dviračiams – 1,1 metro. Kaip savivaldybė kontroliuoja darbus ir už ką rangovams moka moka pinigus – matote patys.
Primenu, kad pagal STR’us C1 kategorijos gatvė (čia tokia ir yra), turi būti 3,0-3,5 metro pločio, o dviračių takas – bent 1,5 metro. Atkreipkite dėmesį, kad važiuojamosios dalies plotis nurodomas kaip intervalas, kas reiškia, kad platesnė važiuojamoji dalis negali būti. Deja, bet yra.

Šioje vietoje viešasis transportas nevažiuoja, tad važiuojamosios dalies plotis turėtų būti minimalus, t.y. lygiai 3 metrai + po 0,25 metro vertikali apsaugos zona. Apsaugos zona, beje, reikalinga ir dviračių juostoms bei takams.2015-10-24 14val 25min 45sek_27