Jungtinių tautų atstovai Baltarusijoje kviečia į kasmetinį dviračių žygį

Bike4SDGs projekto organizatoriai kviečia į kasmetinį žygį “Mind Over Matter”

Abu numatomi renginiai yra Juntinių tautų atstovų Baltarusijoje, Grodno apskrities valdančiojo komiteto, „Velo Hrodna“, Minsko dviratininkų bendruomenės, lenkų bei lietuvių partnerių jungtinė iniciatyva kviečianti žmones socializuotis, sveikai bei aktyviai gyventi bei saugoti aplinką.

Bike4SDGs renginys vyks šeštadienį, rugpjūčio 26d 12:00-20:00 kaip dalis „Augustavo kanalas trijų nacijų kultūroje“ liaudies meno festivalis Dambrukoje, Augustavo kanalo Grodno rajone. Renginio programoje 17 km dviračių ir 8 km baidarių žygiai, kūrybinga pradedančiųjų muzika, šokių bei linksmybių grupės, vietinių amatų mugė.

Iš karto po renginio, nuo rugpjūčio 27d. iki rugsėjo 3d., vyks savanoriškas žygis “Mind Over Matter”, kuris prasidės Grodne su tikslu aukštinti sveiką gyvenseną bei neįgaliųjų problemas.
Žygis taip pat kvies dviratininkus atrasti panoraminius Baltarusijos kaimo vaizdus ir aplankyti Jungtinių tautų vystymo programos saugomas vietas, bendrauti su vietinėmis bendruomenėmis bei atrasti nacionalinės kultūros ypatumus. Plačiau žiūrėkite priede.

Angliškai apie „Mind over Matter“

Angliškai apie „Bike4SDGs 2017“

Norintys dalyvauti turėtų kuo skubiau informuoti Lietuvos dviratininkų bendriją adresu ldb@dviratis.lt

Lietuvos dviratininkų bendrijos visuotinis narių susirinkimas


Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) visuotinis narių susirinkimas įvyks 2016 m. balandžio 2d. kavinėje ČinČin,
Aušros al. 25., Šiauliuose.

Registracijai ir nario mokesčio mokėjimui renkamės 11:30-12:00.
Pradžia 12:00.

Darbotvarkė:
– Pirmininko, Tarybos, Revizoriaus ataskaitos;
– LDB metinė finansinė ataskaita;
– Projektų ir veiklos 2017 m. pristatymas, tvirtinimas;
– Einamieji klausimai.

Numatyta arbatos-kavos pertrauka.
Pabaiga planuojama 16:30.

Dėl registracijos ir informacijos kreiptis: ldb@dviratis.lt
tel. 8-655-12381

Projektuojami dviračių takai Kauno ir Kėdainių rajonuose

domeikavos_tako_projektasDomeikavos tako projektas (PDF).

kedainiu_tako_projektasKėdainių tako projektas (PDF)

raudondvario_tako_projektasRaudondvario tako projektas (PDF)

Dalinamės UAB „Kelprojektas“ vykdomais pėsčiųjų-dviračių takų projektais, kurių užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Prisegtoje informacijoje rasite schemas, aprašymus, brėžinius ir projektuotojų kontaktus pastaboms siųsti. Deja, nežinome, kada bus vieši projektų svarstymai, tad radę tokią informaciją, prašome,  pasidalinkite komentaruose.
Visų projektų statinio projekto dalies vadovas – Genius Boruta.  Tel 8-620 39821, el. p. genius.boruta@kelprojektas.lt. Pastabas geriausia pareikšti el. paštu.

Kauno ir Kauno rajono dviračių mėgėjams svarbi dviračių tako jungtis nuo Nevėžio tilto iki nusukimo į Šilelio kaimą prieš Raudondvarį. Dabar ten siauras judrus kelias, pavojinga ir nepatogu patekti į dviračių taką link Kulautuvos.

Kita dviračių tako atkarpa nuo Kauno m. link Lapių gyvenvietės padės saugiau nuvažiuoti į sodus ir gyvenvietes Domeikavos-Lapių kryptimi.

UAB „Kelprojektas“ ir Lietuvos dviratininkų bendrijos informacija.

Planuojamas pėsčiųjų-dviračių takas Kauno rajone į Karmėlavą

murava-2

Prie valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožo nuo 8,845 iki 12,55 km planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką.
Kad būtų aiškiau Kauno m. ir rajono gyventojams – prie kelio Kaunas-Karmėlava nuo posūkio į Narėpus iki Karmėlavos pradžios.

Viešas susirinkimas ir projekto svarstymas vyks vyks 2016 m. gruodžio 12 d. 1600 val. Kauno rajono savivaldybėje, Savanorių pr. 371, salėje 201 (II aukštas).
Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima UAB „Kelprojektas“, 409 kab., I. Kanto g. 25, Kaunas, 700-1600 val., tel. 8 615 82022.

Pasiūlymus dėl projektinių sprendinių teikti projektuotojui el. paštu jurgita.krisciuniene@kelprojektas.lt , arba raštu iki 2016-12-12 (adresuojant UAB „Kelprojektas“, I. Kanto g. 25, Kaunas, projekto vadovei-koordinatorei J. Kriščiūnienei).

Visuomenei susipažinti su projektiniais pasiūlymais skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo Savivaldybės interneto svetainėje paskelbimo dienos.

Planuojamo dviračių tako brėžinys susipažinimui prisegamas.7648_a6_pp

UAB „Kelprojektas“ ir Lietuvos dviratininkų bendrijos informacija

Legenda apie šalmus ir eismo saugumą

olandijos-dviratininkes

„Miesto legenda“, kad šalmai padeda eismo saugumui stokoja logikos, faktų ir sveiko proto. Bet esame liudininkai, kaip masių psichologijos diktuojamas plinta tuščias prasimanymas. Šalmai eismo saugumui – nei prie ko. Avarijos įvyksta kai vairuotojai viršija greitį ir nutrenkia dviratininką važiuojantį ta pačia ar priešinga kryptimi. Kai vairuotojai staigiai aplenkia dviratininką ir suka dešinėn kirsdami jo važiavimo kryptį ir vargšas dviratininkas, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkia į auto šoną. Tas pats atsitinka kai automobilis suka kairėn iš priešingos eismo juostos, nepraleisdamas kita puse tiesiai važiuojančio dviratininko. Kai mašina išvažiuoja iš greta esančios teritorijos ar šalutinio kelio į pagrindinį, o dviratininkas važiuoja dviračių taku, šaligatviu ar ant šaligatvio nupiešta nesąmone pavadinta „pėsčiųjų ir dviračių taku“. Auto nepraleidžia dviratininko, tas atsitrenkia jai į šoną, skrenda per kapotą ir dažnai lieka sužalotas ir kaltas. Arba kai dviratininkas važiuoja tamsoje be šviesų, o greitai važiuojantis vairuotojas jo nepastebi ir, nespėjęs sustabdyti, partrenkia. Arba kai girtas dviratininkas kreivalioja po kelią ir staiga išvažiuoja po ratais. Arba kai tą patį daro girtas vairuotojas ir nutrenkia dviratininką. Arba kai durnas dviratininkas važiuoja prieš eismą siaurame kelyje, ir dar tamsoje be šviesų. Arba kai neatsakingas vairuotojas šneka telefonu, rašo SMS, junginėja muziką, skuta barzdą, dažosi ir užsiiminėja kitais pašaliniais dalykais nežiūrėdamas į kelią. Arba kai apakina žemai esanti saulė, nemato kelio ir nutrenkia priekyje judantį dviratininką. Arba kai dviratininkas staiga kerta gatvę ar dideliu greičiu išlekia į perėją, visai neįsitikinęs savo saugumu. Arba kai negudrus vairuotojas nelenkia dviratininko, bet apvažiuoja nesaugiu atstumu toje pačioje eismo juostoje prispausdamas prie bordiūro. Dar blogiau, jei toks nekantruolis vairuoja autobusą ar sunkvežimį. Eismo įvykių priežasčių daug, bet jas sukelia neatsakingas ar chuliganiškas vairuotojų ir dviratininkų elgesys ir Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Nepriklausomai, ką avarijos sukėlėjas užsidėjęs ant galvos.

Mano 4 itin pavojingos situacijos šį savaitgalį. Važiavau su šalmu ir šviesomis ryškiai apsirengęs dieną gero matomumo keliuose. Vakar dviejų eismo juostų kelyje Mastaičiai-Pažėrai esant geram matomumui šviesiu paros metu net 3 (!!!) vairuotojai-žudikai lenkė priešais važiuojančią auto ir priešinga juosta važiavo dideliu greičiu nestabdydami tiesiai į mane, puikiai mane matydami ir grubiausiai pažeisdami KET, keldami man ir kitiems mirtiną pavojų. Būtume susidūrę kaktomuša ir būčiau žuvęs, su šalmu ar be jo. Vos spėjau nušokti į kelkraštį. Šiandien vienas žudikas su VW Golf siaurame apledėjusiame miško keliuke iš posūkio išlėkė dideliu greičiu tiesiai į mane. Vos spėjau nusukti į griovį. Pralėkė nestabdydamas. Kas būtų, jei iš priekio būtų važiavęs su golfu kitas toks pat gudruolis? Už posūkio beveik nesimatė kas atvažiuoja. Šalmas man nebūtų padėjęs, išgelbėjo patirtis ir greita reakcija. Per šias dienas sutikau ir daug mandagių vairuotojų, kurie pristabdė iš galo, vengdami pavojingo lenkimo, praleido, apvažiavo saugiu atstumu. Kuo čia dėtas šalmas ir eismo saugumas? Kaip šalmas apsaugo nuo girtų ir neatsakingų vairuotojų ar tokių pat dviratininkų kelyje? Kai jus partrenks 60-80-100 ir daugiau km/h greičiu, jums atmuš vidaus organus ir sulaužys kaulus. Šalmas gal truputį padės apsaugoti galvą, jei krisite ant jos, bet tai gali neišgelbėti gyvybės.

Kai girtas aktorius Petras Dimša nutrenkė jauną dviratininką ir menininką Šarūną Surblį, jaunuolis mirė dėl vidinių organų sužalojimo, nes nuo smūgio viskas plyšo viduje. Įsidėmėkite – šalmas neturi jokios įtakos eismo saugumui. JOKIOS. Vairuotojui-žudikui vienodai rodo ar tu su šalmu, ar su kojine ant galvos. Todėl nekurkite mitų apie šalmo įtaką eismo saugumui. Nes durni politikai juos pasigauna ir vietoj kokybiškų dviračių takų, vietoj eismo chuliganų tramdymo ir prevencijos, vietoj policijos reidų dviratininkų apsaugai kiša šalmus kaip „Eismo saugumą“. Nebūkite durniai, nekartokite nesąmonių, neprisidėkite prie nesąmonių platinimo. Šalmas apsaugo tik kai nukrentate ant galvos važiuodami nedideliu greičiu ar esant susidūrimui, kai automobilio greitis nedidelis. Taip apsaugota daug galvų, tame tarpe ir manoji (esu suskaldęs 3 šalmus sporto metu). Bet tai neturi įtakos eismo saugumui. Dėvėkite šalmą jei norite, bet stenkitės, kad būtų saugu ir patogu važiuoti dviračiu be šalmų, be šarvų, be visokių kitokių papildomų aprangų ir apsaugų. Kaip Olandijoje. Mokykitės iš gerų pavyzdžių.

P.S. kai skaitote viešųjų ryšių agentūrų, draudimo kompanijų, policijos spaudos atstovų ir kt. apmokamus straipsnius apie „šalmo naudą eismo saugumui“ atkreipkite dėmesį, kad tai apmokėta reklama arba paslėpta kokios nors bendrovės reklama, dažnai nesusijusi su eismo saugumu.

Vilniaus dviračių takų plėtra vyksta chaotiškai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ataskaitos už 2015 metus 16 psl. rašoma, kad „dviračių takai turi būti nutolę ne daugiau nei vieną kilometrą nuo visų vilniečių gyvenamosios vietos“.
vilniaus-tarybos-ataskaita-2015-16psl
Jei Vilnius būtų optimalios, t.y. kvadrato formos, dviračių takai turėtų būti vienas nuo kito nutolę ne daugiau nei 2 km. Vilniaus plotas yra 400 km², t.y. kvadratas 20×20 km. Tokiam kvadratui minėtas 1 km maksimalaus atstumo iki magistralinio dviračių tako reikalavimas įgyvendinamas su 10 lygiagrečių 20 km ilgio takų. Taigi, reikia 400 km dvirtakių.
Jei norėtume, kad judėjimas dviračių takais vyktų ne tik iš šiaurės į pietus, bet ir statmena kryptimi, reikėtų dar 200km dvirtakių. Kaip matome, viso reikia 400km naujų dviračių takų.
Turint omenyje, kad Vilnius nėra tokios tobulos formos, tenka konstatuoti, kad 400km dviračių takų pažadui ištesėti neužtektų.
Daugelis, manau, supranta, kad realiai Vilniaus urbanizuota teritorija tėra 150km², o likęs plotas – miškai ir pievos, kur 1 km atstumo iki dviračių tako reikalavimas nėra toks aktualus.
Bet ir čia turime bėdą: 150km² plotui padengti norimo tankumo dviračių takų tinklu reikia 150km dvirtakių. simasiaus-taku-tinklas
 
Kadangi Vilnius nėra idealios formos miestas, t.y. ne kvadratas, tokie supaprastinti skaičiavimai jam netinka. Todėl dar 2014-ais metais ir buvo parengtas Dviračių takų spec. planas, kuris numatė, kad Vilniui, norint bent pradėti dviračius integruoti į transporto sistemą, reikia nutiesti mažiausiai 233km kokybiškų plačių magistralinių takų. Darbai buvo padalinti etapais, o planas turėjo būti įgyvendintas iki 2020-ųjų. Tam buvo paskaičiuotas 26mln. eurų lėšų poreikis. Kol kas iš tų plane minimų 233km nutiesta… 1,5km už 0,17mln. eurų.
vilniaus-miesto-dviraciu-taku-specialusis-planas
Deja, bet realiausia, kad jokio takų tinklo sukurta nebus ir tie Šimašiaus pažadai bus tušti. Tai pasidaro aišku paskaičius straipsnį, kuriame rašoma:
Iš viso per dvejus metus žadama Vilniuje nutiesti per 20 km naujų dviračių takų, daugiausia darbų bus padaryta iš Europos Sąjungos finansuojamų programų, miestas tikisi tam pinigų rasti ir savo biudžete. Naujas dviračių takas numatytas iš Neries pakrantėje, kuri bus rekonstruota.
Nežinau, gal Vilniaus meras turi kokią nors stebuklingą skaičiavimo formulę, bet, mano supratimu, 20km dvirtakių patenkintų net ne 150km², o tik 20km² teritorijos poreikius. Tai yra „tik“ 20 kartų mažiau nei meras pažadėjo ir 12 kartų mažiau nei minimaliai reikėtų, kad Vilniuje būtų galima dviratį naudoti kaip susisiekimo priemonę.
 
Tačiau, jei dviračių takai bus tiesiami tokiais ad hoc principais, kaip aprašyta 15min.lt straipsnyje, tai jų reikės dar daugiau nei teoriniai 150km, kurie reikalingi 150km² miestui.
Manau akivaizdu, kad be strategijos ir planavimo esame pasmerkti dar daugeliui metų blaškymosi ir tuščių pažadų.
 
Nieko naujo, judame tolyn…

Ar reikalinga Lietuvai Europos Judumo savaitė?

europos-judumo-savaite-2016Straipsnis apie dienos be automobilio fiasko Lietuvoje.
http://www.troleibusas.lt/?p=3759

Geriausiai situaciją ir požiūrį į aplinką atspindi Aplinkos ministerijos kuruojamas renginių sąrašas, kuriame pateikti vyksiantys renginiai. Vilniuje didžioji jų dalis vyks lopšeliuose ir darželiuose :/

europos-judumo-savaite-2016-am

Pati aplinkos ministerija nerengia nieko, tik „patraukliai“ talpina informaciją. Visas Aplinkos ministerijai žinomų renginių sąrašas čia: http://www.am.lt/VI/index.php#r/1750

Visuomenininkai ragina imtis priemonių mažinant oro ir triukšmo taršą sostinėje

triuksmas-vilniujeMinėdama Europos mobilumo savaitę, skirtą tvarių eismo sprendimų populiarinimui, Lietuvos dviratininkų bendrija kartu su Vilniaus visuomeninės sveikatos komisijos nariais atkreipia savivaldybės dėmesį į padidėjusią oro ir triukšmo taršą Vilniuje. „Sostinėje jau ketvirtus metus iš eilės yra viršijama transporto sukelta kietųjų dalelių (PM10) tarša. Kietosios dalelės sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius miestiečių sveikatos sutrikimus. Situaciją galėtų pagerinti periodinis gatvių valymas ir laistymas, naujų automobilių stovėjimų vietų atsiradimo kontrolė, esamų neasfaltuotų aikštelių tvarkymas. Raginame savivaldybę imtis neatidėliotinų priemonių mažinant taršą Vilniaus keliuose“, – komentuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.

Visuomenininkai išreiškia susirūpinimą ir sostinėje rengiamų kelių rekonstrukcijos projektų poveikiu transporto taršai: „Šiais metais Vilniaus savivaldybės patvirtinti keli projektai (Kalvarijų g., Kareivių g., Verkių g.), tinkamai neatliekant oro ir triukšmo taršos matavimų, neskaičiuojant, kokia bus tarša įrengiant kairiuosius posūkius ir papildomus šviesoforus“, – dalinasi pastebėjimais Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius, – „šiuose projektuose neatsižvelgiama į pėsčiųjų srautus ir susisiekimą dviračiais, pabloginamos sąlygos ir patiems vairuotojams, nes įrengus papildomus šviesoforus magistralinėse greitam susisiekimui skirtose gatvėse, jos taps nė kiek ne greitesnės, nei esami pravažiavimai per daugiabučių kiemus, vairuotojams teks savarankiškai rinktis maršrutus, kurie nebuvo numatyti planuojant miestą“.

Šių metų rugsėjį jau buvo užfiksuota 32-a diena metuose, kai transporto sukelta kietųjų dalelių tarša viršija dienos normas. Higienos norma vidutinę 50µg/m³ paros koncentraciją leidžia viršyti 35 paras per metus. Vilniuje transporto keliama tarša yra matuojama Žirmūnų matavimo stotelėje, kuri laikoma indikacija visam miestui. Šioje stotelėje matuojami dydžiai anaiptol nereiškia, kad šioje vietoje transportas teršia labiausiai ir Vilniuje situacija palei kitas gatves yra geresnė.

“Transporto triukšmo sukeliama tarša jau metų metus nėra sprendžiama ir apie tai net nėra viešai kalbama, nors Vilniaus mieste dar 2011-aisiais buvo patvirtintas planas šiai problemai spręsti. Tam buvo sudaryti žemėlapiai, kuriuose nurodomos konkrečios vietos, kur turi būti imtasi priemonių, kad triukšmas nesklistų į numatytas tyliąsias zonas. Deja, kol kas neteko matyti nei vieno sprendimo, kuris triukšmą mažintų, o ne jį didintų. Kovojant su triukšmu toliau programos patvirtinimo nenueita nė per žingsnį. Realybėje – triukšmo ir oro tarša didėja“, – pabrėžia Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad dar 2011-aisiais metais buvo nustatyta, kad dėl higienos normas viršijančio triukšmo gyvenamoje aplinkoje nuolat kenčia daugiau nei 100 tūkst. vilniečių.

Siekdama gerinti gyvenimo kokybę mieste Lietuvos dviratininkų bendrija kviečia gyvenimo mieste kokybės klausimams neabejingus žiniasklaidos atstovus, visuomenės sveikatos specialistus, miestų transporto planuotojus bei aktyvius miestiečius įsitraukti į viešas diskusijas aplinkos kokybės tema.

Naudingos nuorodos:
Taršos duomenys
Taršos poveikis ir matavimas
Vilniaus miesto savivaldybės 2014–2018 metų triukšmo prevencijos veiksmų planas
Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos tinklapis

Iliustracijoje: „Vilniaus miesto triukšmo žemėlapis“, 2011. Šaltinis: http://aplinka.vilnius.lt/triuksmas/

Kaune dviratininkai nepamiršti

kaunas-vytauto-prospektasKauno miesto centre esančiu Vytauto prospektu patogiai judėti galės ne tik automobiliai ir pėstieji, bet ir dviratininkai. Šiuo metu 1,3 km ilgio gatvėje dirbantys kelininkai ne tik paklos naują asfaltą, bet iš esmės atnaujins šaligatvius, kurie bus pritaikyti ir dviračiams. Vytauto prospekte taip pat bus įrengtas naujas apšvietimas.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Trasa/vytauto-prospektas-taps-draugisku-dviratininkams/229799
© Lietuvos žinios