Visi įrašai (Justas Ingelevičius)

Jonava. Kaip įsisisavinti lėšas, bet nesukurti kokybiškos aplinkos mieste.

Foto pasakojimas apie Jonavą, iliustruojantis  2008, 2013, 2015 metais atliktus darbus, kuriems išleistos biudžeto ir ES fondų lėšos. Deja, bet projektai dažnai parengti nekokybiški, gausu broko, statybos reglamentų nepaisymo.Jonava 2016 04 02 (3)

Atnaujinta keturių eismo juostų J. Ralio gatvė. Nesaugios perėjos ir sankryžos, jokios galimybės važiuoti dviračiu. Prie upės dviračių tako pradžia be galimybės į šį taką įvažiuoti. Keturių juostų gatvė baigiasi ties rekonstruotu tiltu, kuriame telieka dvi eismo juostos.

Jonava 2016 04 02 (4)

Dviejų juostų vienpusio eismo gatvė. Lėšų dvigubai platesnei nei pakaktų, gatvei buvo. Gatvės pritaikymui dviračių eismui, sankryžos sutvarkymui, neatsirado. Taip pat pamiršti žmonių su judėjimo negalia poreikiai – šaligatviai ties įvažiavimais į kiemus su borteliais skersai šaligatvio.

Jonava 2016 04 02 (5)

Rekonstruotas tiltas per Nerį. Nesudarytos sąlygos per tiltą važiuoti dviračiu. Apskritai draudžiamas dviračių eismas, nors iškart už tilto prasideda pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

Toliau skaityti Jonava. Kaip įsisisavinti lėšas, bet nesukurti kokybiškos aplinkos mieste.

Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Klaipėda paskelbė 2016 Darnaus judumo metų paminėjimo priemonių planą ir jam įgyvendinti numatytas lėšas. Lėšų skirstymas pagal veiklos sritis verčia rimtai abejoti valdininkų kompetencija darnaus judumo srityje. Smagūs, nedideli kultūriniai projektai šiuo atveju tikrai neužkliūtų – miestui reikia įvairių veiklų. Tačiau kai 50 proc. darniam judumui skirtų lėšų ketinama išleisti automobilių infrastruktūros įrengimui, t.y. skatinimui dar labiau naudoti automobilį mieste, –  tai jau skandalas! Juo labiau, kad  vienai vienintelei automobilių stovėjimo aikštelei miesto centre įrengti bus skirta 1,4 mln. Eur,  o tai yra daugiau nei dviračių transportui, viešajam transportui, pėstiesiems ir miesto pritaikymui neįgaliesiems kartu sudėjus (Viešajam transportui priemonių plane numatyta 21 proc., dviračių transportui vystyti bus skirti 6 proc. plano lėšų, miesto pritaikymui neįgaliųjų poreikiams – 3 proc, pėstiesiems – 1 proc.). Moderniuose Europos miestuose automobilių stovėjimo aikštelės ar per klaidą miesto centruose įrengtos magistralinės gatvės yra šalinamos, užleidžiant vietą žmonėms. Deja, ne pas mus.

Šiuo metu Klaipėdoje pagrindinės gatvės, sankryžos nėra pritaikytos dviračių transportui. Mieste gausu ant šaligatvių nupieštų imitacinių dviračių takų, dėl kurių neretai konfliktuoja pėstieji ir dviratininkai. Ši situacija labai nepriimtina ir neįgaliesiems. Olandijoje kokybiška dviračių infrastruktūra sėkmingai naudojasi žmonės su judėjimo negalia, taip pat aklieji ir silpnaregiai. Deja, Klaipėdoje dar 2015 metais buvo įrenginėjami nauji imitaciniai dviračių takai su borteliais skersai kelio, stulpais take, nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Toliau skaityti Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste

Diskusija apie dviračių infrastruktūrą

2015 m. gruodžio 1 d.  įvyko susitikimas su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir dviračių takų koordinatoriumi Anton Nikitin. Susitikimo tikslas – analizuoti sostinės dviračių takų infrastruktūrą ir probleminių vietų žemėlapį. Taip pat aptarti ruošiamą naują susisiekimo dviračiais kokybės standartą Vilniaus mieste.

Apibendrinant susitikimą, jaučiamas noras veikti ir spręsti dviratininkų problemas. Tačiau kol kas dar tiksliai neaišku kaip tai bus daroma ir ar planuojama imtis priemonių, kurios iš esmės ilgalaikėje perspektyvoje pakeistų situaciją. Vietomis susidarė įspūdis, kad apie tuos pačius dalykus dviratininkai ir meras šneka kitais žodžiais arba visgi ir mato juos kitaip. Lauksime kitų susitikimų – pokalbiai ir diskusijos šia tema labai reikalingi, nes ilgą laiką jų apskritai nebuvo. Toliau skaityti Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste