Visi įrašai (Eduardas Kriščiūnas)

Vilniaus dviračių takų plėtra vyksta chaotiškai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ataskaitos už 2015 metus 16 psl. rašoma, kad „dviračių takai turi būti nutolę ne daugiau nei vieną kilometrą nuo visų vilniečių gyvenamosios vietos“.
vilniaus-tarybos-ataskaita-2015-16psl
Jei Vilnius būtų optimalios, t.y. kvadrato formos, dviračių takai turėtų būti vienas nuo kito nutolę ne daugiau nei 2 km. Vilniaus plotas yra 400 km², t.y. kvadratas 20×20 km. Tokiam kvadratui minėtas 1 km maksimalaus atstumo iki magistralinio dviračių tako reikalavimas įgyvendinamas su 10 lygiagrečių 20 km ilgio takų. Taigi, reikia 400 km dvirtakių.
Jei norėtume, kad judėjimas dviračių takais vyktų ne tik iš šiaurės į pietus, bet ir statmena kryptimi, reikėtų dar 200km dvirtakių. Kaip matome, viso reikia 400km naujų dviračių takų.
Turint omenyje, kad Vilnius nėra tokios tobulos formos, tenka konstatuoti, kad 400km dviračių takų pažadui ištesėti neužtektų.
Daugelis, manau, supranta, kad realiai Vilniaus urbanizuota teritorija tėra 150km², o likęs plotas – miškai ir pievos, kur 1 km atstumo iki dviračių tako reikalavimas nėra toks aktualus.
Bet ir čia turime bėdą: 150km² plotui padengti norimo tankumo dviračių takų tinklu reikia 150km dvirtakių. simasiaus-taku-tinklas
 
Kadangi Vilnius nėra idealios formos miestas, t.y. ne kvadratas, tokie supaprastinti skaičiavimai jam netinka. Todėl dar 2014-ais metais ir buvo parengtas Dviračių takų spec. planas, kuris numatė, kad Vilniui, norint bent pradėti dviračius integruoti į transporto sistemą, reikia nutiesti mažiausiai 233km kokybiškų plačių magistralinių takų. Darbai buvo padalinti etapais, o planas turėjo būti įgyvendintas iki 2020-ųjų. Tam buvo paskaičiuotas 26mln. eurų lėšų poreikis. Kol kas iš tų plane minimų 233km nutiesta… 1,5km už 0,17mln. eurų.
vilniaus-miesto-dviraciu-taku-specialusis-planas
Deja, bet realiausia, kad jokio takų tinklo sukurta nebus ir tie Šimašiaus pažadai bus tušti. Tai pasidaro aišku paskaičius straipsnį, kuriame rašoma:
Iš viso per dvejus metus žadama Vilniuje nutiesti per 20 km naujų dviračių takų, daugiausia darbų bus padaryta iš Europos Sąjungos finansuojamų programų, miestas tikisi tam pinigų rasti ir savo biudžete. Naujas dviračių takas numatytas iš Neries pakrantėje, kuri bus rekonstruota.
Nežinau, gal Vilniaus meras turi kokią nors stebuklingą skaičiavimo formulę, bet, mano supratimu, 20km dvirtakių patenkintų net ne 150km², o tik 20km² teritorijos poreikius. Tai yra „tik“ 20 kartų mažiau nei meras pažadėjo ir 12 kartų mažiau nei minimaliai reikėtų, kad Vilniuje būtų galima dviratį naudoti kaip susisiekimo priemonę.
 
Tačiau, jei dviračių takai bus tiesiami tokiais ad hoc principais, kaip aprašyta 15min.lt straipsnyje, tai jų reikės dar daugiau nei teoriniai 150km, kurie reikalingi 150km² miestui.
Manau akivaizdu, kad be strategijos ir planavimo esame pasmerkti dar daugeliui metų blaškymosi ir tuščių pažadų.
 
Nieko naujo, judame tolyn…

Ar reikalinga Lietuvai Europos Judumo savaitė?

europos-judumo-savaite-2016Straipsnis apie dienos be automobilio fiasko Lietuvoje.
http://www.troleibusas.lt/?p=3759

Geriausiai situaciją ir požiūrį į aplinką atspindi Aplinkos ministerijos kuruojamas renginių sąrašas, kuriame pateikti vyksiantys renginiai. Vilniuje didžioji jų dalis vyks lopšeliuose ir darželiuose :/

europos-judumo-savaite-2016-am

Pati aplinkos ministerija nerengia nieko, tik „patraukliai“ talpina informaciją. Visas Aplinkos ministerijai žinomų renginių sąrašas čia: http://www.am.lt/VI/index.php#r/1750

Visuomenininkai ragina imtis priemonių mažinant oro ir triukšmo taršą sostinėje

triuksmas-vilniujeMinėdama Europos mobilumo savaitę, skirtą tvarių eismo sprendimų populiarinimui, Lietuvos dviratininkų bendrija kartu su Vilniaus visuomeninės sveikatos komisijos nariais atkreipia savivaldybės dėmesį į padidėjusią oro ir triukšmo taršą Vilniuje. „Sostinėje jau ketvirtus metus iš eilės yra viršijama transporto sukelta kietųjų dalelių (PM10) tarša. Kietosios dalelės sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius miestiečių sveikatos sutrikimus. Situaciją galėtų pagerinti periodinis gatvių valymas ir laistymas, naujų automobilių stovėjimų vietų atsiradimo kontrolė, esamų neasfaltuotų aikštelių tvarkymas. Raginame savivaldybę imtis neatidėliotinų priemonių mažinant taršą Vilniaus keliuose“, – komentuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.

Visuomenininkai išreiškia susirūpinimą ir sostinėje rengiamų kelių rekonstrukcijos projektų poveikiu transporto taršai: „Šiais metais Vilniaus savivaldybės patvirtinti keli projektai (Kalvarijų g., Kareivių g., Verkių g.), tinkamai neatliekant oro ir triukšmo taršos matavimų, neskaičiuojant, kokia bus tarša įrengiant kairiuosius posūkius ir papildomus šviesoforus“, – dalinasi pastebėjimais Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius, – „šiuose projektuose neatsižvelgiama į pėsčiųjų srautus ir susisiekimą dviračiais, pabloginamos sąlygos ir patiems vairuotojams, nes įrengus papildomus šviesoforus magistralinėse greitam susisiekimui skirtose gatvėse, jos taps nė kiek ne greitesnės, nei esami pravažiavimai per daugiabučių kiemus, vairuotojams teks savarankiškai rinktis maršrutus, kurie nebuvo numatyti planuojant miestą“.

Šių metų rugsėjį jau buvo užfiksuota 32-a diena metuose, kai transporto sukelta kietųjų dalelių tarša viršija dienos normas. Higienos norma vidutinę 50µg/m³ paros koncentraciją leidžia viršyti 35 paras per metus. Vilniuje transporto keliama tarša yra matuojama Žirmūnų matavimo stotelėje, kuri laikoma indikacija visam miestui. Šioje stotelėje matuojami dydžiai anaiptol nereiškia, kad šioje vietoje transportas teršia labiausiai ir Vilniuje situacija palei kitas gatves yra geresnė.

“Transporto triukšmo sukeliama tarša jau metų metus nėra sprendžiama ir apie tai net nėra viešai kalbama, nors Vilniaus mieste dar 2011-aisiais buvo patvirtintas planas šiai problemai spręsti. Tam buvo sudaryti žemėlapiai, kuriuose nurodomos konkrečios vietos, kur turi būti imtasi priemonių, kad triukšmas nesklistų į numatytas tyliąsias zonas. Deja, kol kas neteko matyti nei vieno sprendimo, kuris triukšmą mažintų, o ne jį didintų. Kovojant su triukšmu toliau programos patvirtinimo nenueita nė per žingsnį. Realybėje – triukšmo ir oro tarša didėja“, – pabrėžia Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad dar 2011-aisiais metais buvo nustatyta, kad dėl higienos normas viršijančio triukšmo gyvenamoje aplinkoje nuolat kenčia daugiau nei 100 tūkst. vilniečių.

Siekdama gerinti gyvenimo kokybę mieste Lietuvos dviratininkų bendrija kviečia gyvenimo mieste kokybės klausimams neabejingus žiniasklaidos atstovus, visuomenės sveikatos specialistus, miestų transporto planuotojus bei aktyvius miestiečius įsitraukti į viešas diskusijas aplinkos kokybės tema.

Naudingos nuorodos:
Taršos duomenys
Taršos poveikis ir matavimas
Vilniaus miesto savivaldybės 2014–2018 metų triukšmo prevencijos veiksmų planas
Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos tinklapis

Iliustracijoje: „Vilniaus miesto triukšmo žemėlapis“, 2011. Šaltinis: http://aplinka.vilnius.lt/triuksmas/

Kaune dviratininkai nepamiršti

kaunas-vytauto-prospektasKauno miesto centre esančiu Vytauto prospektu patogiai judėti galės ne tik automobiliai ir pėstieji, bet ir dviratininkai. Šiuo metu 1,3 km ilgio gatvėje dirbantys kelininkai ne tik paklos naują asfaltą, bet iš esmės atnaujins šaligatvius, kurie bus pritaikyti ir dviračiams. Vytauto prospekte taip pat bus įrengtas naujas apšvietimas.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Trasa/vytauto-prospektas-taps-draugisku-dviratininkams/229799
© Lietuvos žinios

Seminaras Europos dviračių dienos proga

Nyderlandų ambasadorius Bert van der Lingen
Nyderlandų ambasadorius Bert van der Lingen

Šiandien Europos dviračių dienos proga Nyderlandų ambasados prašymu dariau pranešimą. Seminaras vyko Vilniaus savivaldybėje. Žurnalistų, deja, nebuvo, tad iš esmės turėjome tradicinį konferencinio turizmo renginį – pasikalbėjo specialistai, kurie vienas kito pranešimus žino atmintinai, niekas nieko naujo nesužinojome, jokie sprendimai, natūralu, nebus priimti.

Tiesa, rengdamas pranešimą aš suradau keletą man įdomių ir nežinotų faktų.
Kad darbas nenueitų perniek, čia sudedu skaidres ir dedu nuorodą į patį pranešimą. Pranešimas, mano manymu, yra skandalingas, nes iš pateiktų faktų matosi, kad teritorijų planavimo įstatymų net nežadama laikytis, planus kuria vien popieriui, o viešų pinigų neskaičiuoja visiškai.
Faktas: vienas oranžinio dviračio nuvažiuotas kilometras miestui kainuoja daugiau nei 100 keleivių vežančio autobuso – 2€/km. Už tos sistemos palaikymą per metus iššvaistoma tiek pinigų, kad už juos būtų galima nutiesti 11 kilometrų dviračių takų. Taip, po 11km dviračių takų KASMET NEnutiesiama, nes turime 300 viešųjų dviračių! Argi ne puiki naudojimąsi dviračiais skatinanti nuomos sistema?
Ir nemanykite, kad dėl to kaltas operatorius. Jokiu būdu!  Jie sąžiningai laimėjo viešai skelbtą konkursą, tvarkingai palaiko nuomos sistemos darbą. Sistemą aptarnauja 10 žmonių, 2 mikroautobusai, 1 lengvasis automobilis. Jie tikrai turi ką veikti, dirba net 2 pamainomis.

Lietuvos problema: pėsčiųjų šaligatviai vadinami dviračių takais?

video-kadras-dviraciu-takas-55ab0bc47c146Dažniausiai dviračių takai Lietuvoje įrengiami taip, kad pėstiesiems skirtas šaligatvis pavadinamas dviračių taku. Taip teigia dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas. Jis priduria, kad vis dėlto ne visur būtina tiesti būtent dviračių taką – kartais užtenka sudaryti tinkamas sąlygas.

Visą temą galite skaityti arba klausyti (nuo 35:30)

Straipsnis parengtas pagal trumpą pokalbį LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“.

Išrinkti „Dviračių miestas 2015“ ir „Dviračių savivaldybė 2015“!

Klaipėdos ir Birštono herbai. Laimėtojai 2015Paraiškas konkursui atsiuntė šie miestai: Alytus, Jonava, Kaunas, Klaipėda, Neringa, Palanga, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius. Kaip savivaldybės paraiškas pateikė Birštonas, Jonava, Jurbarkas, Kauno rajonas, Neringa, Šiaulių rajonas.
Deja, bet lyderiai nesikeičia. Miestų kategorijoje laimėjo Klaipėda, savivaldybių – Birštonas.
Gaila, kad vėl nedalyvavo Druskininkai, nes jie tikrai turi dideles galimybes pakeisti lyderių sąrašą. Gal kitais metais?

Birštono ir Klaipėdos atsiųstus pristatymus galite peržiūrėti paspaudę nuorodas: Birštono paraiška 2015, Klaipėdos paraiška 2015.

Kitos gautos paraiškos:

Nori „Dvi­ra­čių mies­to“, bet dviratininkų negerbia

Dviraciu_takas_Lieporiu_01_GBsŠiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė tei­kia pa­raiš­ką tap­ti 2015 me­tų „Dvi­ra­čių mies­tu“ ir „Dvi­ra­čių sa­vi­val­dy­be“. Gi­ria­si, kad mies­te per­nai bu­vo at­nau­jin­ta 3,2 ki­lo­met­ro dvi­ra­čių ta­ko, mi­ni Šiau­lių ra­jo­ne esan­čius dvi­ra­čių ta­kus ir en­tu­zias­tų, ne Sa­vi­val­dy­bės, or­ga­ni­zuo­tus ren­gi­nius dvi­ra­ti­nin­kams. Ar Sa­vi­val­dy­bė rū­pi­na­si mies­to dvi­ra­ti­nin­kais?

Toliau skaitykite skrastas.lt

Renkame „Dviračių miestą 2015“ ir „Dviračių savivaldybę 2015“!

Dviračių miestas

Dviratis – ne tik puiki susisiekimo priemonė, bet ir sveikos gyvensenos garantas. Kelionės dviračiu tausoja aplinką ir teikia malonumą. Plėtodami saugią ir patrauklią infrastruktūrą dviratininkams, prisidedame prie darnios miestų plėtros.

Susisiekimo ministerija, skatindama darnią miestų plėtrą ir rūpindamasi visuomenės sveikata, kviečia visas savivaldybes dalyvauti konkurse suteikiant vienam iš savo miestų nominaciją „Dviračių miestas 2015“ bei išrenkant labiausiai dviračių transportą skatinančią savivaldybę nominacijoje „Dviračių savivaldybė 2015“.

„Dviračių miestu“ ir „Dviračių savivaldybe“ nominuosime labiausiai dviračių transportą 2015 m. propagavusį miestą ir savivaldybę, kuris ne tik plėtoja dviračių transporto infrastruktūrą, bet ir skatina gyventojus naudotis dviračiu susisiekimo tikslams.

Konkursinių pasiūlymų lauksime ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 1 d. 10 val. 00 min.

Nominacijų „Dviračių miestas 2015“ ir „Dviračių savivaldybė 2015“ nuostatus rasite čia.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiąjį specialistą Joną Damidavičių, el. paštas: jonas.damidavicius@sumin.lt.