Visi įrašai (Eduardas Kriščiūnas)

Tarpžemyninių dviratininkų žygių Klaipėda–Vladivostokas ir Vladivostokas–Klaipėda paminėjimo vakaras

Liudas_Klaipėda-Vladivostokas

Trumpa informacija

Tarpžemyninis žygis, kurį 1960 metais suorganizavo Liudas Alseika, startavo Klaipėdoje gegužės 1 d., finišavo Vladivostoke spalio 9 d, o į Klaipėdą šeši dviratininkai parvyko tik spalio 28 d., taigi visai neseniai sukako 55 metai nuo jų sugrįžimo. Deja tik vienas jų – Algimantas Knašas, vadovavęs žygiui po L.Alseikos žūties, gali pasidalinti įspūdžiais, kiti žygio dalyviai jau iškeliavo anapilin. Prieš porą metų A.Knašas šventė savo 80-metį ir jis tikrai turi šansų atšvęsti dar ne vieną asmeninį ar žygio jubiliejų.

Po 25 metų tarpžemyninį žygį atvirkštiniu maršrutu pakartojo Petras Algirdas Kanapka, startavęs Vladivostoke 1985 m. kovo 31 d., finišavęs Klaipėdoje rugpjūčio 21 d. Simboliška, bet P.A.Kanapka gimė vos 20 dienų prieš pirmojo žygio startą. Šiuo metu poetas, dėstytojas, moralinės teologijos daktaras P.A.Kanapka yra Skradupių parapijos (Marijampolės raj.) klebonas.

Dar vienas klaipėdietis dviračiu įveikęs šį maršrutą yra Viktoras Varnas, nuo 1957 metų suorganizavęs Klaipėdos 1-os PTM moksleiviams per 30 kelionių, penkios iš kurių sujungė Klaipėdą su Vladivostoku. Kelionių metu V.Varnas surinko keliasdešimt tūkstančių muziejinių eksponatų, deja šiuo metu jie klaipėdiečiams nedemonstruojami. Šiuo metu V.Varnas gyvena Biržuose, prieš mėnesį jis atšventė savo 85-metį.

Vakaro programa
2015 m. gruodžio 11 d. 16 val.

Klaipėdos Sportininkų namai (S.Daukanto g. 24, Klaipėda, tel. 210922)

Vakarą veda ilgametis Sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė, jam padeda perimantis jo pareigas Algirdas Vaicekauskas

  1. Kur Lietuvos keliautojai vyksta šiais laikais? – informuoja Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius;
  2. Kas naujo Lietuvos dviratininkų pasaulyje? – informuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos valdybos narys Saulius Ružinskas;
  3. Dviratininkų žygių Klaipėda – Vladivostokas ir Vladivostokas – Klaipėda 2010 m. vykusių jubiliejinių paminėjimų (50 ir 25) vaizdo ir kita medžiaga – A.Plungė ;
  4. „Kas nebuvo pasakyta“ – nauji įspūdžiai iš senos kelionės – A.Knašas;
  5. „Kitaip apie tą patį“ – įspūdžiai iš 1985 m. kelionės – P.A.Kanapka;
  6. Ką žinome apie Liudą Alseiką? – L.Alseikos anūkės Gaiva ir Svaja, A.Knašas, „beveik kaimynas“ Kazimieras Norvaišas ;
  7. Susikaupimo valandėlė – savo eilėmis ir požiūriu į gyvenimą pasidalins P.A.Kanapka;
  8. Atsipalaidavimo valandėlė (aktyviausiems dalyviams) – prie kavos bei arbatos atsineškite pyragaitį ar kitokį užkandį.

Aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tilto istorija – Alytaus centriniame pašte

Paroda „Tiltas“Jau greitai Alytuje bus oficialiai atidarytas aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, jungiantis Pirmąjį Alytų ir piliakalnį su senamiesčio kurortine dalimi. Jis pastatytas ant išlikusių XIX a. geležinkelio tilto atramų. Tilto aukštis centrinėje dalyje 38 m, ilgis 260 m. Nuo jo atsiveria įspūdingi vaizdai.

Skaitykite toliau: http://www.alfa.lt/straipsnis/49934824/auksciausio-lietuvoje-pesciuju-ir-dviraciu-tilto-istorija-alytaus-centriniame-paste

Anykščiai – pirmoji savivaldybė, skatinanti darbuotojus važiuoti dviračiais?

Anykščių savivaldybės dviračiai
Anykščių savivaldybės dviračiai

Malonu matyti, kad „Dviračių miesto“ nominacija paskatino Anykščių savivaldybę realiais veiksmais prisidėti prie merų pakto bei baltosios knygos įgyvendinimo.

   Anykščių rajono savivaldybės administracija, įvertinusi Savivaldybės administracijos specialistų poreikį naudotis dviračiu, atliekant jiems priskirtas funkcijas, bei prisidėdama prie draugiško aplinkai transporto propagavimo ir sveikos gyvensenos, įsigijo keturis miesto tipo dviračius.

Skaityti toliau: http://www.anyksciai.lt/lt/naujienos_449/dviratis-darbe-ir-sveikat-7tdp.html

Klaipėda suka tvaraus judumo link?

Klaipėdos vicemero pasisakymas teikia vilčių. Siūlau pasiskaityti. http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedos-ateitis-be-automobiliu-714927

„Skatinsime daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais, riedučiais. Sudarysime tam galimybes. Dabar daug kas nevažiuoja dviračiu ar nevaikšto, nes yra nepatogu. Plėsime pėsčiųjų zonas. Pirmiausia turi būti skatinama, o ne draudžiama“, – pabrėžė vicemeras.

A.Šulco nuomone, reikėtų bent pusę pinigų, kurie skiriami automobilių infrastruktūrai, investuojami į asfaltą, skirti pėsčiųjų, dviratininkų, riedučių infrastruktūrai gerinti.

Vilniuje darbai „vyksta“, klaidos „taisomos“

2015-10-24 14val 26min 58sek_28Galų gale pamatavau gatvės pločius. Vilniaus gatvėje toje vietoje, kur meras Remigijus Šimašius​ pavasarinėje dviračių takų apžiūroje piktinosi stulpeliais, o eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis dievagojosi, kad pagal jo rangovui duotą schemą automobiliams turėjo tekti 3 metrai, o dviračiams – kas liko, situacija nepakito. Nei linijos, nei stulpeliai neperkelti, automobiliams tenka 3,8 metro, dviračiams – 1,1 metro. Kaip savivaldybė kontroliuoja darbus ir už ką rangovams moka moka pinigus – matote patys.
Primenu, kad pagal STR’us C1 kategorijos gatvė (čia tokia ir yra), turi būti 3,0-3,5 metro pločio, o dviračių takas – bent 1,5 metro. Atkreipkite dėmesį, kad važiuojamosios dalies plotis nurodomas kaip intervalas, kas reiškia, kad platesnė važiuojamoji dalis negali būti. Deja, bet yra.

Šioje vietoje viešasis transportas nevažiuoja, tad važiuojamosios dalies plotis turėtų būti minimalus, t.y. lygiai 3 metrai + po 0,25 metro vertikali apsaugos zona. Apsaugos zona, beje, reikalinga ir dviračių juostoms bei takams.2015-10-24 14val 25min 45sek_27

 

Dviračiu į auksaspalvį rudenį 2014

Rugsėjo 28 d. (sekmadienį) kviečiame dalyvauti žygyje į Šiaudiniškių dvarą

Žygis į Šiaudiniškių dvarą

Žygio maršrutas: J.Basanavičiaus a., Vilkaviškis – paradas miesto gatvėmis – Patunkiškiai – Vanaginė – Šiaudiniškių dvaras– Švitrūnai – Alvitas – Paežeriai

Maršruto ilgis ~35 km. Žygio trukmė ~ 5 val.

Paežerių dvaro sodyboje (žygio pabaigoje) – turistinė sriuba. Sriubai reikia turėti savo indą (mažiau vienkartinių indų – švaresnė aplinka).

Savo dviračius papuoškime mūsų valstybės simboliu – Lietuvos trispalve.

Žygio pradžia: 11.00 val. iš J.Basanavičiaus a. Dalyvio ženkliukų ir lipdukų įteikimas.
Dalyviai renkasi ir registruojami nuo 9.50val. iki 10.50val.

Starto mokestis: 4 Lt; senjorams – 2 Lt; vaikams, dalyvaujantiems su suaugusiais – 1 Lt.

Žygio pabaiga: ~16.00 val. Diplomų išskirtiniams dalyviams įteikimas.

Informacija: el. p: dalius.n@gmail.com; www.bendruomenes.lt/svetaine/vilkaviskis

Žygio organizatoriai: Vilkaviškio miesto bendruomenė ir asociacija „Rūdys“.

Partneriai: Gitanos Rutkauskienės įm. „Girema“, D. Gudeliauskienės suburti savanoriai, Vilkaviškio krašto muziejus.

 Rėmėjas: UAB „Santakos laikraštis“.

Žygio metu būkime atsargūs, saugokime save ir kitus. Žygio dalyviai privalo laikytis kelių eismo taisyklių. Organizatoriai už dalyvių saugumą neatsako.

Organizatoriai pasilieka teisę, priklausomai nuo oro sąlygų ir dalyvių skaičiaus, keisti žygio maršrutą ir programą.

Seminaras „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“

Kaune vyks tarptautinis seminaras „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“

Kaunas-seminaras-judejimas

Viešosios erdvės planavimo projekto įkūrėjas ir prezidentas Fredas Kentas yra pasakęs: „Jei planuosim miestus automobiliams – turėsim automobilius. Jei planuosim žmonėms – turėsim žmones.“ Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (toliau – JT EEK) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Europos regiono biuro duomenimis, kasmet didžiuosiuose Europos miestuose gali būti sukurta daugiau nei 76 600 darbo vietų ir išgelbėta 10 000 žmonių gyvybių naudojant aplinkai palankų ir sveiką transportą. Lietuvos sostinėje Vilniuje, kur gyventojų šiek tiek daugiau nei 550 tūkst., vienas į bendrąjį transporto tinklą integruotas dviračių takas gali sukurti 25 darbo vietas, išgelbėti 102 žmonių gyvybę. Plečiant dviračių takų tinklą Lietuvoje būtų galima sukurti papildomas 628 darbo vietas.

Transporto poveikis

Lietuvos miestuose, ypač didžiuosiuose, didėja transporto poveikis aplinkai, miestuose gyvenantys žmonės kenčia nuo oro taršos ir triukšmo, vis didėjantis poreikis naudotis nuosavu automobiliu tik didina problemas miestų keliuose, daugėja traumų atvejų ir žuvusiųjų. Dėl susidarančių neišvengiamų spūsčių atsiranda ir ekonominių nuostolių.

Europos programa „Transportas, aplinka ir sveikata“

Lietuvos Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijos ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras yra įsitraukę į JT EEK ir PSO Europos regiono biuro vykdomą Europos programą „Transportas, aplinka ir sveikata“ (angl. „Transport, Health and Environment Pan-European Programme“, THE PEP). Šia programa siekiama plėtoti politikos kryptis, kurios padėtų kiek įmanoma padidinti teigiamą transporto poveikį aplinkai ir sveikatai. Tam yra didelis potencialas – fizinis judėjimas (ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu) ir efektyvus bei prieinamas viešasis transportas. Jų pranašumai: mažėja oro tarša, triukšmas ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, mažiau suvartojama energijos, didėja fizinis aktyvumas (dėl to sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo cukrinio diabeto, kai kurių vėžio formų ir hipertenzijos rizika), mažėja transporto spūsčių, gerėja kelių eismo saugumas, kraštovaizdžio apsauga ir miesto aplinka.

Siekiama sukurti darnią miesto transporto sistemą

Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijų ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro bendradarbiavimo tikslas, įtraukiant į šią veiklą ir Lietuvos savivaldybes, yra sukurti darnią miesto transporto sistemą: visiems užtikrinti darboviečių ir paslaugų pasiekiamumą, pagerinti transporto saugą ir eismo saugumą, mažinti oro taršą ir išmetamųjų dujų, suvartojamos energijos kiekį, vykdyti žmonių traumų keliuose ir ligų prevenciją, didinti žmonių ir prekių pervežimo efektyvumą ir rentabilumą, didinti miestų aplinkos patrauklumą ir kokybę. Be to, sudarant galimybę eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu (o tai nereikalauja didelių išlaidų) ir vystant efektyvų bei prieinamą viešąjį transportą mažinama galimybių naudotis transportu nelygybė ir kartu didinamas darbo, laisvalaikio praleidimo vietų pasiekiamumas.

Kaunas priėmė iššūkį

JT EEK ir PSO Europos regiono biuro Europos programos „Transportas, aplinka ir sveikata“ sekretoriatas ragina šalis nares neatidėlioti sprendimų šioje srityje, imtis tinkamų priemonių įgyvendinant tvaraus judumo mieste planavimo pagrindus ir principus. Šios organizacijos, siekdamos, kad transporto, aplinkos ir sveikatos specialistai dalytųsi idėjomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais, kaip skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, gerinti jaunimo ir visos bendruomenės supratimą apie darnų judėjimą, kaip įtraukti žmones į sprendimų priėmimo ir darnaus miestų vystymosi procesą, nuo 2009 m. kiekvienais metais vis kitoje šalyje organizuoja tęstinius renginius, skirtus susisiekimo, sveikatos ir aplinkos sektorių specialistų tarpdalykinėms kompetencijoms didinti (jau įvyko 8 tokie renginiai).
2014 m. balandžio mėnesį Paryžiuje surengtame ketvirtajame aukšto lygio transporto, sveikatos ir aplinkos ministrų susitikime Lietuvos delegacijai, kurią sudarė Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės atstovai, Europos Komisija perdavė Europos programos „Transportas, sveikata ir aplinka“ renginių estafetę.
Kauno miesto savivaldybė priėmė šį iššūkį ir, siekdama pagerinti miesto gyventojų judumą ir gyvenimo kokybę, norėdama įtraukti miestiečius ir visas suinteresuotas šalis į miesto planavimo procesus, kartu su Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Aplinkos ministerijomis, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru bei JT EEK ir PSO Europos regiono biuro vykdomos Europos programos „Transportas, sveikata ir aplinka“ sekretoriatu 2014 m. rugsėjo 24–25 d. organizuoja tarptautinį renginį „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“, kurio šūkis: „Judėk permainų link.“
Šio tęstinio renginio užduotys yra skleisti naujausių mokslinių tyrimų žinias, gerąją darnaus judumo mieste planų rengimo ir tvarios miesto plėtros įgyvendinimo patirtį siekiant padidinti specialistų kompetenciją ir paskatinti Lietuvos savivaldybes artimoje ateityje pasirengti darnaus judumo mieste planus. Taip pat renginiu siekiama, kad dalyviai pasidalytų idėjomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais, kaip skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, gerinti jaunimo ir visos bendruomenės supratimą apie darnų judėjimą, kaip įtraukti žmones į sprendimų priėmimo ir darnaus miestų vystymosi procesą.
Be to, kad renginio metu patirtimi dalysis PSO ir užsienių šalių atstovai, Kaune vyks renginio dalyvių ir miestiečių judumo dviračiais ir fizinio aktyvumo skatinimo akcijos.
2014 m. rugsėjo 24 d. 17.00 val. naujo dviračių tako „Šilainiai–Senamiestis“ prie Neries upės atidarymas ir dviračių žygis. Šio maršruto ilgis – 9 km. Pradžia – Kuršių g., finišas – Rotušės aikštė. Naujasis dviračių takas eina Neries upės krantine, veda pro vaizdingą dviejų upių – Nemuno ir Neries – Santakos parką, Kauno pilį ir baigiasi Rotušės aikštėje. Akcijos dalyvius linksmomis melodijomis pasitiks Kauno miesto bigbendas.

2014 m. rugsėjo 25 d. 14.00 val. ėjimo su lazdomis pratybos.

Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras kviečia Kauno gyventojus ir seminaro dalyvius į mokomąją ėjimo su lazdomis pamoką ir į įdomią pažintinę kelionę, kuri prasidės prie Kauno miesto savivaldybės ir drieksis per Laisvės alėją, Žaliakalnio istorinį funikulierių, Žaliakalnio gatves pro Ąžuolyną, įtrauktą į europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“, vieną populiariausių rekreacinių ir sporto zonų, iki „Žalgirio“ arenos. Ėjimo su lazdomis ekskursija truks apie 2 valandas.
Ėjimas su lazdomis yra puiki fizinio aktyvumo forma, padedanti saugoti sveikatą ir tinkanti įvairaus amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonėms. Taip einant dirba apie 90 proc. kūno raumenų, didinama fizinė ištvermė, pusiausvyra. Ši fizinio aktyvumo forma padeda mažinti kūno svorį ir gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką ir kvėpavimo sistemos veiklą.
Renginio organizatoriai prašo judumo dviračiais ir fizinio aktyvumo skatinimo akcijų metu avėti patogią avalynę ir dėvėti patogius drabužius.

Parengė Jolanta Šaltenienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė

Kauno dviratininkų paradas 2014

Dviračių paradas 2014

Kviečiame dalyvauti KAUNO DVIRATININKŲ PARADE 2014. Rugsėjo 20 d. (šeštadienį)
Pradžia 13 val. prie Muzikinio teatro sodelio
Pabaiga 16 val. prie kavinės „Kregždutė“, Sporto g. 1

Maršruto ilgis apie 20 km: Kauno muzikinio teatro sodelis – Laisvės al. – Gedimino g. – Nemuno sala – Karaliaus Mindaugo pr. – Šančių dviračių takas – A. Juozapavičiaus pr. – M. K. Čiurlionio g. – Tunelio g. – K. Baršausko g. – Pašilės g. – Gričiupio g. – Studentų g. – KTU studentų miestelis – Ąžuolyno parkas – Sporto g. 1 (kavinė „Kregždutė“).

Renginio metu:

  • paminėsime Europos judriąją savaitę;
  • vyks žaidimo „Eismo gyvatėlė“ pristatymas;
  • apdovanosime originaliausius dviratininkus;
  • išbandysime dviračio figūrinio vairavimo įgūdžius kliūčių ruožo rungtyje;
  • pasigrožėsime rudenėjančio Kauno spalvomis!

9–ojo Kauno dviratininkų parado tema – „Atgal į mokyklą“!

Renginio metu dalyviai turi laikytis Kelių eismo taisyklių ir atsako už savo veiksmus ir jų sukeltas pasekmes

Organizatoriai:
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius,  VŠĮ „Dviratai“

Partneriai: kavinė „Kregždutė“, Žaliakalnio seniūnija, Žaliakalnio bendruomenės centras „Žaliasis ąžuolynas“, Žaliakalnio bendruomenės centras „Pelėdos“, VŠĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras, reklamos agentūra CreativeDNA, Lietuvos sporto universitetas

Kandidatai į Europos parlamentą sudalyvavo apklausoje

EDF apklausa

Dalis kandidatų į Europos parlamentą pateikė atsakymus į Europos dviratininkų federacijos pateiktus klausimus.

Lietuvos kandidatai neišsiskyrė iš bendro Europos konteksto ir daugelis sudalyvavusiųjų pasisakė už EDF siūlomas dviračiavimo skatinimo priemones.

Mūsų kandidatai pagal aktyvumą dalyvaujant buvo vieni geriausių Europoje. Įvertinus šalių dydžius atsilikome tik nuo suomių, estų ir slovakų politikų.

Buvo ir netikėtų atsakymų. Pvz. į klausimą „ar pritariate,  kad į transporto projektų atsiperkamo skaičiavimus reikėtų įtraukti ir sveikatai daromą poveikį“ nepritarė arba „nežinojo“ 9 slovakų, 9 vokiečių, 8 suomių, 3 lenkų, 1 lietuvių ir net 1 danų (!) politikas.

Ar pritarti siūlymui, kad kelionių iš namų į darbą finansavime dviratis būtų vertinamas taip pat, kaip kitos transporto rūšys „nežinojo“ 7 žalieji, o vienas TS-LKD narys tam kategoriškai nepritarė.

Nors kvietimas sudalyvauti apklausoje buvo siųstas į visų partijų rinkimų štabus, tačiau apklausoje sudalyvavo tik 21 kandidatas iš 220. Aktyviausi buvo Lietuvos žaliųjų partijos (11), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (4), Tėvynės sąjungos (2) ir Lietuvos liaudies partijos (1) kandidatai.

Kitų partijų kandidatai į klausimus atsakyti nesiteikė.

Manau dviratininkams nekils sunkumų renkantis už kurią partiją balsuoti. 😉

Plačiau su apklausos rezultatais galite susipažinti EDF puslapyje