Kategorijos archyvas: dvirINFO

Dokumentai apie dviračiavimą

Jungtinių tautų atstovai Baltarusijoje kviečia į kasmetinį dviračių žygį

Bike4SDGs projekto organizatoriai kviečia į kasmetinį žygį “Mind Over Matter”

Abu numatomi renginiai yra Juntinių tautų atstovų Baltarusijoje, Grodno apskrities valdančiojo komiteto, „Velo Hrodna“, Minsko dviratininkų bendruomenės, lenkų bei lietuvių partnerių jungtinė iniciatyva kviečianti žmones socializuotis, sveikai bei aktyviai gyventi bei saugoti aplinką.

Bike4SDGs renginys vyks šeštadienį, rugpjūčio 26d 12:00-20:00 kaip dalis „Augustavo kanalas trijų nacijų kultūroje“ liaudies meno festivalis Dambrukoje, Augustavo kanalo Grodno rajone. Renginio programoje 17 km dviračių ir 8 km baidarių žygiai, kūrybinga pradedančiųjų muzika, šokių bei linksmybių grupės, vietinių amatų mugė.

Iš karto po renginio, nuo rugpjūčio 27d. iki rugsėjo 3d., vyks savanoriškas žygis “Mind Over Matter”, kuris prasidės Grodne su tikslu aukštinti sveiką gyvenseną bei neįgaliųjų problemas.
Žygis taip pat kvies dviratininkus atrasti panoraminius Baltarusijos kaimo vaizdus ir aplankyti Jungtinių tautų vystymo programos saugomas vietas, bendrauti su vietinėmis bendruomenėmis bei atrasti nacionalinės kultūros ypatumus. Plačiau žiūrėkite priede.

Angliškai apie „Mind over Matter“

Angliškai apie „Bike4SDGs 2017“

Norintys dalyvauti turėtų kuo skubiau informuoti Lietuvos dviratininkų bendriją adresu ldb@dviratis.lt

Projektuojami dviračių takai Kauno ir Kėdainių rajonuose

domeikavos_tako_projektasDomeikavos tako projektas (PDF).

kedainiu_tako_projektasKėdainių tako projektas (PDF)

raudondvario_tako_projektasRaudondvario tako projektas (PDF)

Dalinamės UAB „Kelprojektas“ vykdomais pėsčiųjų-dviračių takų projektais, kurių užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Prisegtoje informacijoje rasite schemas, aprašymus, brėžinius ir projektuotojų kontaktus pastaboms siųsti. Deja, nežinome, kada bus vieši projektų svarstymai, tad radę tokią informaciją, prašome,  pasidalinkite komentaruose.
Visų projektų statinio projekto dalies vadovas – Genius Boruta.  Tel 8-620 39821, el. p. genius.boruta@kelprojektas.lt. Pastabas geriausia pareikšti el. paštu.

Kauno ir Kauno rajono dviračių mėgėjams svarbi dviračių tako jungtis nuo Nevėžio tilto iki nusukimo į Šilelio kaimą prieš Raudondvarį. Dabar ten siauras judrus kelias, pavojinga ir nepatogu patekti į dviračių taką link Kulautuvos.

Kita dviračių tako atkarpa nuo Kauno m. link Lapių gyvenvietės padės saugiau nuvažiuoti į sodus ir gyvenvietes Domeikavos-Lapių kryptimi.

UAB „Kelprojektas“ ir Lietuvos dviratininkų bendrijos informacija.

Vilniaus dviračių takų plėtra vyksta chaotiškai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ataskaitos už 2015 metus 16 psl. rašoma, kad „dviračių takai turi būti nutolę ne daugiau nei vieną kilometrą nuo visų vilniečių gyvenamosios vietos“.
vilniaus-tarybos-ataskaita-2015-16psl
Jei Vilnius būtų optimalios, t.y. kvadrato formos, dviračių takai turėtų būti vienas nuo kito nutolę ne daugiau nei 2 km. Vilniaus plotas yra 400 km², t.y. kvadratas 20×20 km. Tokiam kvadratui minėtas 1 km maksimalaus atstumo iki magistralinio dviračių tako reikalavimas įgyvendinamas su 10 lygiagrečių 20 km ilgio takų. Taigi, reikia 400 km dvirtakių.
Jei norėtume, kad judėjimas dviračių takais vyktų ne tik iš šiaurės į pietus, bet ir statmena kryptimi, reikėtų dar 200km dvirtakių. Kaip matome, viso reikia 400km naujų dviračių takų.
Turint omenyje, kad Vilnius nėra tokios tobulos formos, tenka konstatuoti, kad 400km dviračių takų pažadui ištesėti neužtektų.
Daugelis, manau, supranta, kad realiai Vilniaus urbanizuota teritorija tėra 150km², o likęs plotas – miškai ir pievos, kur 1 km atstumo iki dviračių tako reikalavimas nėra toks aktualus.
Bet ir čia turime bėdą: 150km² plotui padengti norimo tankumo dviračių takų tinklu reikia 150km dvirtakių. simasiaus-taku-tinklas
 
Kadangi Vilnius nėra idealios formos miestas, t.y. ne kvadratas, tokie supaprastinti skaičiavimai jam netinka. Todėl dar 2014-ais metais ir buvo parengtas Dviračių takų spec. planas, kuris numatė, kad Vilniui, norint bent pradėti dviračius integruoti į transporto sistemą, reikia nutiesti mažiausiai 233km kokybiškų plačių magistralinių takų. Darbai buvo padalinti etapais, o planas turėjo būti įgyvendintas iki 2020-ųjų. Tam buvo paskaičiuotas 26mln. eurų lėšų poreikis. Kol kas iš tų plane minimų 233km nutiesta… 1,5km už 0,17mln. eurų.
vilniaus-miesto-dviraciu-taku-specialusis-planas
Deja, bet realiausia, kad jokio takų tinklo sukurta nebus ir tie Šimašiaus pažadai bus tušti. Tai pasidaro aišku paskaičius straipsnį, kuriame rašoma:
Iš viso per dvejus metus žadama Vilniuje nutiesti per 20 km naujų dviračių takų, daugiausia darbų bus padaryta iš Europos Sąjungos finansuojamų programų, miestas tikisi tam pinigų rasti ir savo biudžete. Naujas dviračių takas numatytas iš Neries pakrantėje, kuri bus rekonstruota.
Nežinau, gal Vilniaus meras turi kokią nors stebuklingą skaičiavimo formulę, bet, mano supratimu, 20km dvirtakių patenkintų net ne 150km², o tik 20km² teritorijos poreikius. Tai yra „tik“ 20 kartų mažiau nei meras pažadėjo ir 12 kartų mažiau nei minimaliai reikėtų, kad Vilniuje būtų galima dviratį naudoti kaip susisiekimo priemonę.
 
Tačiau, jei dviračių takai bus tiesiami tokiais ad hoc principais, kaip aprašyta 15min.lt straipsnyje, tai jų reikės dar daugiau nei teoriniai 150km, kurie reikalingi 150km² miestui.
Manau akivaizdu, kad be strategijos ir planavimo esame pasmerkti dar daugeliui metų blaškymosi ir tuščių pažadų.
 
Nieko naujo, judame tolyn…

Visuomenininkai ragina imtis priemonių mažinant oro ir triukšmo taršą sostinėje

triuksmas-vilniujeMinėdama Europos mobilumo savaitę, skirtą tvarių eismo sprendimų populiarinimui, Lietuvos dviratininkų bendrija kartu su Vilniaus visuomeninės sveikatos komisijos nariais atkreipia savivaldybės dėmesį į padidėjusią oro ir triukšmo taršą Vilniuje. „Sostinėje jau ketvirtus metus iš eilės yra viršijama transporto sukelta kietųjų dalelių (PM10) tarša. Kietosios dalelės sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius miestiečių sveikatos sutrikimus. Situaciją galėtų pagerinti periodinis gatvių valymas ir laistymas, naujų automobilių stovėjimų vietų atsiradimo kontrolė, esamų neasfaltuotų aikštelių tvarkymas. Raginame savivaldybę imtis neatidėliotinų priemonių mažinant taršą Vilniaus keliuose“, – komentuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.

Visuomenininkai išreiškia susirūpinimą ir sostinėje rengiamų kelių rekonstrukcijos projektų poveikiu transporto taršai: „Šiais metais Vilniaus savivaldybės patvirtinti keli projektai (Kalvarijų g., Kareivių g., Verkių g.), tinkamai neatliekant oro ir triukšmo taršos matavimų, neskaičiuojant, kokia bus tarša įrengiant kairiuosius posūkius ir papildomus šviesoforus“, – dalinasi pastebėjimais Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius, – „šiuose projektuose neatsižvelgiama į pėsčiųjų srautus ir susisiekimą dviračiais, pabloginamos sąlygos ir patiems vairuotojams, nes įrengus papildomus šviesoforus magistralinėse greitam susisiekimui skirtose gatvėse, jos taps nė kiek ne greitesnės, nei esami pravažiavimai per daugiabučių kiemus, vairuotojams teks savarankiškai rinktis maršrutus, kurie nebuvo numatyti planuojant miestą“.

Šių metų rugsėjį jau buvo užfiksuota 32-a diena metuose, kai transporto sukelta kietųjų dalelių tarša viršija dienos normas. Higienos norma vidutinę 50µg/m³ paros koncentraciją leidžia viršyti 35 paras per metus. Vilniuje transporto keliama tarša yra matuojama Žirmūnų matavimo stotelėje, kuri laikoma indikacija visam miestui. Šioje stotelėje matuojami dydžiai anaiptol nereiškia, kad šioje vietoje transportas teršia labiausiai ir Vilniuje situacija palei kitas gatves yra geresnė.

“Transporto triukšmo sukeliama tarša jau metų metus nėra sprendžiama ir apie tai net nėra viešai kalbama, nors Vilniaus mieste dar 2011-aisiais buvo patvirtintas planas šiai problemai spręsti. Tam buvo sudaryti žemėlapiai, kuriuose nurodomos konkrečios vietos, kur turi būti imtasi priemonių, kad triukšmas nesklistų į numatytas tyliąsias zonas. Deja, kol kas neteko matyti nei vieno sprendimo, kuris triukšmą mažintų, o ne jį didintų. Kovojant su triukšmu toliau programos patvirtinimo nenueita nė per žingsnį. Realybėje – triukšmo ir oro tarša didėja“, – pabrėžia Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad dar 2011-aisiais metais buvo nustatyta, kad dėl higienos normas viršijančio triukšmo gyvenamoje aplinkoje nuolat kenčia daugiau nei 100 tūkst. vilniečių.

Siekdama gerinti gyvenimo kokybę mieste Lietuvos dviratininkų bendrija kviečia gyvenimo mieste kokybės klausimams neabejingus žiniasklaidos atstovus, visuomenės sveikatos specialistus, miestų transporto planuotojus bei aktyvius miestiečius įsitraukti į viešas diskusijas aplinkos kokybės tema.

Naudingos nuorodos:
Taršos duomenys
Taršos poveikis ir matavimas
Vilniaus miesto savivaldybės 2014–2018 metų triukšmo prevencijos veiksmų planas
Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos tinklapis

Iliustracijoje: „Vilniaus miesto triukšmo žemėlapis“, 2011. Šaltinis: http://aplinka.vilnius.lt/triuksmas/

Kauno-Kačerginės tako atidarymo akimirka 2016-04-21
Kauno-Kačerginės tako atidarymo akimirka 2016-04-21

Saulėtą ketvirtadienio popietę ties Kauno miesto ir rajono riba oficialiai atidarytas naujas dviračių takas. Dviračių takas veda vaizdingu maršrutu, kuris kauniečiams leidžia mėgautis gražiausiomis miesto ir rajono gamtos, kultūros vertybėmis bei Nemuno pakrantėmis.

Nuo Užnemunės gatvės Marvelėje iki Kauno rajono ribos 1,3 kilometrų ilgio ir nuo 2 iki 2,5 metrų pločio einančią dviračių tako atkarpą po šv. Velykų pradėję asfaltuoti kelininkai užtruko dvi savaites. Dviračio tako atkarpos įrengimas atsiėjo 115 tūkst. eurų. Atliktiems darbams suteikta 5 metų garantija.

„Šis miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas yra tik pradžia. Dar šįmet planuojame nutiesti kitą dviračių taką per visą Veiverių gatvę, kuris pasieks Garliavą“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, kaimyninėms savivaldybėms svarbu ne konkuruoti ar varžytis, bet dirbti išvien.

„Dėsime visas pastangas, kad dviratininkų gyvenimas mieste taptų kuo geresnis. Šiemet didelį dėmesį skirsime ir esamų dviračių takų priežiūrai, tvarkysime tas vietas, kur išlūžę bortai, kur netvarkinga“ , – sakė Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Dviračių takas į  Garliavą

Šiemet darbai užvirs Veiverių gatvės dešinėje pusėje. Planuojama, jog naujasis dviračių takas į Garliavą per visą gatvės ilgį bus atskirtas nuo pėsčiųjų tako – tik keliose vietose, kur šaligatvis yra labai siauras, bus įrengtas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas. Dviračių takas bus asfaltuotas, o pėsčiųjų – išklotas trinkelėmis. Visame take bus įrengtas naujas apšvietimas.

Preliminariais skaičiavimais, Veiverių gatvės dviračių tako įrengimas kainuos apie 1,08 mln. eurų. Elektros tinklų rekonstrukcija ir naujo apšvietimo įrengimas turėtų kainuoti apie 500 tūkst. eurų. Šie darbai bus finansuojami Europos sąjungos ir Kauno miesto biudžeto lėšomis.

Savanorių prospekte – 6,5 kilometrų dviračių takas

Šiuo metu rengiamas techninis Savanorių prospekto dviračių tako įrengimo projektas. Darbus ketinama pradėti šių metų pabaigoje. Kairėje Savanorių prospekto pusėje (važiuojant nuo centro) planuojamo dviračių tako ilgis sieks apie 6,5 kilometro – jis prasidės miesto centre ir tęsis iki sankryžos su Pramonės prospektu. Taką planuojama įrengti rekonstruojant šiuo metu esantį šaligatvį ir išnaudojant laisvus tarp šaligatvio ir gatvės esančius plotus. Planuojama, jog darbai bus pradėti iki šių metų pabaigos.

Artimiausiu metu bus baigta projektuoti Kleboniškio dviračių tako jungtis su Jonavos gatvės dviračiu taku. Kleboniškio dviračių tako jungtis bus įrengta šių metų vasarą.

Kauno m. savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio informacija

Kauno miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas driekiasi vaizdingu maršrutu iki pat Kačerginės

Kauno rajoną ir miestą sujungė dviračių takas

Į Kauną sugrįžta dviratininkų paradas

Kauno dviratininkų paradas
Kauno dviratininkų paradas

Šį šeštadienį, pasibaigus švarinimosi akcijai „Kaunas tvarkosi“ dviračių mylėtojai kviečiami sudalyvauti tradiciniame, jau dvyliktą kartą vyksiančiame Kauno dviratininkų parade. Šįmet dviratininkai riedės vaizdingu maršrutu nuo Kauno valstybinio muzikinio teatro iki Kačerginės. 

Suplanuotas maršrutas drieksis Laisvės al., Nemuno sala, M. K. Čiurlionio tiltu, O. H. Minkovskių g., Nemuno krantine, dviračių taku į Kačerginę.

„Dviratininkų Kačerginėje lauks sveikinimai, prizų įteikimas. Kava ir arbata vaišins kavinė „Kačerga“, – teigė parado organizatoriai.

Renginio pradžia 14 val., startas bus duodamas Muzikinio teatro sodelyje. Dalyviai turi laikytis Kelių eismo taisyklių ir patys atsako už savo veiksmus ir jų pasekmes. Daugiau informacijos:   https://www.facebook.com/events/1709992049278445/ irhttps://www.facebook.com/Dviratai/

http://www.kaunas.lt/2016/04/naujienos/i-kauna-sugrizta-dviratininku-paradas/

Kauno miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas: nuo miesto centro iki Kačerginės – per valandą

dviraciu-takas-4-990x557

Vėlų penktadienio vakarą užbaigti Marvelės dviračių tako asfaltavimo darbai. Kauną ir Kauno rajoną sujungęs dviračių takas kauniečiams leis nepertraukiamai minti kelias dešimtis kilometrų.

Nuo Užnemunės gatvės Marvelėje iki Kauno rajono ribos 1,3 kilometrų ilgio ir nuo 2 iki 2,5 metrų pločio einančią dviračių tako atkarpą po šv. Velykų pradėję asfaltuoti kelininkai užtruko dvi savaites. Per kelias ateinančias savaites bus sutvarkytas ir dviračių tako aplinka.

„Dviratininkai iš Lampėdžių, Šilainių, ar miesto centro nuo šiol gali lengvai ir patogiai pasiekti Kauno rajoną. Ši kryptis puikiai tinka rekreaciniam pasivažinėjimui. Ypač dabar kai daugelis žmonių kenčia nuo nejudrumo sukeliamų negalavimų – dviračiai yra puiki priemonė pagerinti sveikatą. Važiuojant lėtu tempu nuo Kauno centro, Kačerginę galima pasiekti vos per valandą“, – kalbėjo dviratininkų bendruomenės atstovas Linas Vainius.

„Simboliška, jog dviračių takas pagaliau sujungė Kauną ir Kauno rajoną. Jau dabar pastebime, kad šis maršrutas yra labai populiarus tarp miestiečių. Šią vasarą planuojame pradėti ir Veiverių gatvės dviračių tako įrengimo darbus. Siekiame, jog dviratis taptų kasdiene kauniečių susisiekimo transporto priemone“, – sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Dviračio tako atkarpos įrengimas atsiėjo 115 tūkst. eurų. Atliktiems darbams suteikta 5 metų garantija. Šįmet Kauną ir Kauno rajoną turėtų sujungti dar vienas dviračių takas. Šią vasarą Veiverių gatvėje prasidės dviračių tako nuo Vytauto Didžiojo tilto iki Garliavos tiesimo darbai. Dviračių takas bus įrengtas dešinėje Veiverių gatvės pusėje (važiuojant Garliavos kryptimi). Jo ilgis sieks apie 5 kilometrus.

Beveik per visą gatvės ilgį dviračių takas bus atskirtas nuo pėsčiųjų tako – tik keliose vietose, kur šaligatvis yra labai siauras, bus įrengtas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas. Dviračių takas bus asfaltuotas, o pėsčiųjų – išklotas trinkelėmis. Visame take bus įrengtas naujas apšvietimas.

Preliminariais skaičiavimais, Veiverių gatvės dviračių tako įrengimas kainuos apie 1,08 mln. eurų. Elektros tinklų rekonstrukcija ir naujo apšvietimo įrengimas turėtų kainuoti apie 500 tūkst. eurų. Šie darbai bus finansuojami Europos sąjungos ir Kauno miesto biudžeto lėšomis.

Kauno m. savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio informacija

http://www.kaunas.lt/2016/04/naujienos/kauno-miesta-ir-rajona-sujunges-dviraciu-takas-nuo-miesto-centro-iki-kacergines-per-valanda/

Lietuvos problema: pėsčiųjų šaligatviai vadinami dviračių takais?

video-kadras-dviraciu-takas-55ab0bc47c146Dažniausiai dviračių takai Lietuvoje įrengiami taip, kad pėstiesiems skirtas šaligatvis pavadinamas dviračių taku. Taip teigia dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas. Jis priduria, kad vis dėlto ne visur būtina tiesti būtent dviračių taką – kartais užtenka sudaryti tinkamas sąlygas.

Visą temą galite skaityti arba klausyti (nuo 35:30)

Straipsnis parengtas pagal trumpą pokalbį LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“.

Jonava. Kaip įsisisavinti lėšas, bet nesukurti kokybiškos aplinkos mieste.

Foto pasakojimas apie Jonavą, iliustruojantis  2008, 2013, 2015 metais atliktus darbus, kuriems išleistos biudžeto ir ES fondų lėšos. Deja, bet projektai dažnai parengti nekokybiški, gausu broko, statybos reglamentų nepaisymo.Jonava 2016 04 02 (3)

Atnaujinta keturių eismo juostų J. Ralio gatvė. Nesaugios perėjos ir sankryžos, jokios galimybės važiuoti dviračiu. Prie upės dviračių tako pradžia be galimybės į šį taką įvažiuoti. Keturių juostų gatvė baigiasi ties rekonstruotu tiltu, kuriame telieka dvi eismo juostos.

Jonava 2016 04 02 (4)

Dviejų juostų vienpusio eismo gatvė. Lėšų dvigubai platesnei nei pakaktų, gatvei buvo. Gatvės pritaikymui dviračių eismui, sankryžos sutvarkymui, neatsirado. Taip pat pamiršti žmonių su judėjimo negalia poreikiai – šaligatviai ties įvažiavimais į kiemus su borteliais skersai šaligatvio.

Jonava 2016 04 02 (5)

Rekonstruotas tiltas per Nerį. Nesudarytos sąlygos per tiltą važiuoti dviračiu. Apskritai draudžiamas dviračių eismas, nors iškart už tilto prasideda pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

Toliau skaityti Jonava. Kaip įsisisavinti lėšas, bet nesukurti kokybiškos aplinkos mieste.

Lietuvos dviratininkų bendrijos nariams kvietimas į visuotinį narių susirinkimą

Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) visuotinis narių susirinkimas įvyks 2016 m. balandžio 2 d. Jonavoje, kavinėje „Prie tilto“, J.Ralio g. 5.

Pradžia 12 val.

Darbotvarkė:
– Pirmininko, Tarybos, Revizoriaus ataskaitos;
– LDB metinė finansinė ataskaita;
– Pirmininko, Tarybos, Revizoriaus rinkimai
– Projektų ir veiklos 2016 m. pristatymas, tvirtinimas;
– Einamieji klausimai.

Išankstinė registracija iki kovo 19 d.
Dėl registracijos ir informacijos kreiptis: ldb@dviratis.lt
tel. (699) 33661priparkuotidviraciai