Kategorijos archyvas: dvirINFO

Dokumentai apie dviračiavimą

Dviračių takų tinklas Kaune raizgosi toliau

Miesto taryba pritarė šių metų dviračių takų įrengimo planams. Šiemet numatyta ne tik tvarkyti jau esamus takus, užbaigti iki galo neįrengtą taką ir pradėti dar dviejų dviračių takų įrengimo techninius projektus.

kaune-planuojami-nauji-dviraciu-takai

Dviračių takams šiais metais miesto valdžia skiria didelį dėmesį. Politikai pritarė naujam dviračių takų tvarkymo ir įrengimo planui. Jame numatoma, kad 2016-ais metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos bus skiriama 60 tūkst. eurų jau esamų takų remontui, įvairiems priežiūros, ženklinimo darbams – 23 tūkst. eurų, 2 tūkst. eurų bus skiriama dviračių prievažų įrengimui.

Kauno valdžia pritarė skirti pinigų ir dviračių takui, kuris sujungia Užnemunės gatvę ir Kauno rajono ribas. Šiai atkarpai skiriama 3,6 tūkst. eurų. šie pinigai bus skiriami dviračio tako papildomiems užbaigimo darbams, kurie nebuvo numatyti pirminiame techniniame projekte.

 

Kauniečiams mieste dviračiais keliauti bus dar lengviau, mat pritarta rengti techninius projektus dar dviem dviračių takams. Vienas dviračių takas atsiras Savanorių prospekte, kitas sujungs Jonavos gatvę su Kleboniškio gatve. Abiejų dviračių takų techninių projektų rengimui valdžia skyrė 18 tūkst. eurų
Šaltinis: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/02/02/eismas/dviraciu-taku-tinklas-kaune-raizgosi-toliau/

Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Klaipėda paskelbė 2016 Darnaus judumo metų paminėjimo priemonių planą ir jam įgyvendinti numatytas lėšas. Lėšų skirstymas pagal veiklos sritis verčia rimtai abejoti valdininkų kompetencija darnaus judumo srityje. Smagūs, nedideli kultūriniai projektai šiuo atveju tikrai neužkliūtų – miestui reikia įvairių veiklų. Tačiau kai 50 proc. darniam judumui skirtų lėšų ketinama išleisti automobilių infrastruktūros įrengimui, t.y. skatinimui dar labiau naudoti automobilį mieste, –  tai jau skandalas! Juo labiau, kad  vienai vienintelei automobilių stovėjimo aikštelei miesto centre įrengti bus skirta 1,4 mln. Eur,  o tai yra daugiau nei dviračių transportui, viešajam transportui, pėstiesiems ir miesto pritaikymui neįgaliesiems kartu sudėjus (Viešajam transportui priemonių plane numatyta 21 proc., dviračių transportui vystyti bus skirti 6 proc. plano lėšų, miesto pritaikymui neįgaliųjų poreikiams – 3 proc, pėstiesiems – 1 proc.). Moderniuose Europos miestuose automobilių stovėjimo aikštelės ar per klaidą miesto centruose įrengtos magistralinės gatvės yra šalinamos, užleidžiant vietą žmonėms. Deja, ne pas mus.

Šiuo metu Klaipėdoje pagrindinės gatvės, sankryžos nėra pritaikytos dviračių transportui. Mieste gausu ant šaligatvių nupieštų imitacinių dviračių takų, dėl kurių neretai konfliktuoja pėstieji ir dviratininkai. Ši situacija labai nepriimtina ir neįgaliesiems. Olandijoje kokybiška dviračių infrastruktūra sėkmingai naudojasi žmonės su judėjimo negalia, taip pat aklieji ir silpnaregiai. Deja, Klaipėdoje dar 2015 metais buvo įrenginėjami nauji imitaciniai dviračių takai su borteliais skersai kelio, stulpais take, nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Toliau skaityti Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Renkame „Dviračių miestą 2015“ ir „Dviračių savivaldybę 2015“!

Dviračių miestas

Dviratis – ne tik puiki susisiekimo priemonė, bet ir sveikos gyvensenos garantas. Kelionės dviračiu tausoja aplinką ir teikia malonumą. Plėtodami saugią ir patrauklią infrastruktūrą dviratininkams, prisidedame prie darnios miestų plėtros.

Susisiekimo ministerija, skatindama darnią miestų plėtrą ir rūpindamasi visuomenės sveikata, kviečia visas savivaldybes dalyvauti konkurse suteikiant vienam iš savo miestų nominaciją „Dviračių miestas 2015“ bei išrenkant labiausiai dviračių transportą skatinančią savivaldybę nominacijoje „Dviračių savivaldybė 2015“.

„Dviračių miestu“ ir „Dviračių savivaldybe“ nominuosime labiausiai dviračių transportą 2015 m. propagavusį miestą ir savivaldybę, kuris ne tik plėtoja dviračių transporto infrastruktūrą, bet ir skatina gyventojus naudotis dviračiu susisiekimo tikslams.

Konkursinių pasiūlymų lauksime ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 1 d. 10 val. 00 min.

Nominacijų „Dviračių miestas 2015“ ir „Dviračių savivaldybė 2015“ nuostatus rasite čia.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiąjį specialistą Joną Damidavičių, el. paštas: jonas.damidavicius@sumin.lt.

Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste

Diskusija apie dviračių infrastruktūrą

2015 m. gruodžio 1 d.  įvyko susitikimas su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir dviračių takų koordinatoriumi Anton Nikitin. Susitikimo tikslas – analizuoti sostinės dviračių takų infrastruktūrą ir probleminių vietų žemėlapį. Taip pat aptarti ruošiamą naują susisiekimo dviračiais kokybės standartą Vilniaus mieste.

Apibendrinant susitikimą, jaučiamas noras veikti ir spręsti dviratininkų problemas. Tačiau kol kas dar tiksliai neaišku kaip tai bus daroma ir ar planuojama imtis priemonių, kurios iš esmės ilgalaikėje perspektyvoje pakeistų situaciją. Vietomis susidarė įspūdis, kad apie tuos pačius dalykus dviratininkai ir meras šneka kitais žodžiais arba visgi ir mato juos kitaip. Lauksime kitų susitikimų – pokalbiai ir diskusijos šia tema labai reikalingi, nes ilgą laiką jų apskritai nebuvo. Toliau skaityti Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste

Klaipėda suka tvaraus judumo link?

Klaipėdos vicemero pasisakymas teikia vilčių. Siūlau pasiskaityti. http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedos-ateitis-be-automobiliu-714927

„Skatinsime daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais, riedučiais. Sudarysime tam galimybes. Dabar daug kas nevažiuoja dviračiu ar nevaikšto, nes yra nepatogu. Plėsime pėsčiųjų zonas. Pirmiausia turi būti skatinama, o ne draudžiama“, – pabrėžė vicemeras.

A.Šulco nuomone, reikėtų bent pusę pinigų, kurie skiriami automobilių infrastruktūrai, investuojami į asfaltą, skirti pėsčiųjų, dviratininkų, riedučių infrastruktūrai gerinti.

Vilniuje darbai „vyksta“, klaidos „taisomos“

2015-10-24 14val 26min 58sek_28Galų gale pamatavau gatvės pločius. Vilniaus gatvėje toje vietoje, kur meras Remigijus Šimašius​ pavasarinėje dviračių takų apžiūroje piktinosi stulpeliais, o eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis dievagojosi, kad pagal jo rangovui duotą schemą automobiliams turėjo tekti 3 metrai, o dviračiams – kas liko, situacija nepakito. Nei linijos, nei stulpeliai neperkelti, automobiliams tenka 3,8 metro, dviračiams – 1,1 metro. Kaip savivaldybė kontroliuoja darbus ir už ką rangovams moka moka pinigus – matote patys.
Primenu, kad pagal STR’us C1 kategorijos gatvė (čia tokia ir yra), turi būti 3,0-3,5 metro pločio, o dviračių takas – bent 1,5 metro. Atkreipkite dėmesį, kad važiuojamosios dalies plotis nurodomas kaip intervalas, kas reiškia, kad platesnė važiuojamoji dalis negali būti. Deja, bet yra.

Šioje vietoje viešasis transportas nevažiuoja, tad važiuojamosios dalies plotis turėtų būti minimalus, t.y. lygiai 3 metrai + po 0,25 metro vertikali apsaugos zona. Apsaugos zona, beje, reikalinga ir dviračių juostoms bei takams.2015-10-24 14val 25min 45sek_27

 

Naujas Kauno dviračių takų žemėlapis

Dviračiu po Kauną

cycling map

Kaune 2015 metais kelionės dviračiais sudarė 7  proc. visų kelionių, palyginti su 2010 metais šis skaičius išaugo 2 kartus. Keliavimas dviračiais labai išpopuliarėjo, tam įtakos turi nuolat ir sistemingai plečiama dviračių takų infrastruktūra. Kaunas gali didžiuotis ypač geros kokybės neseniai nutiestais dviračių takais. Nuo miesto centro dviračių taku patogu pasiekti Lampėdžių rekreacinę zoną arba per Neries krantinės parką patogiai dviračiu nuvažiuoti iki Šilainių. Taip pat labai pamėgti rekreaciniai dviračių takai Panemunės šile, Pažaislio miško parke, Kleboniškio miško parke, prie Nemuno ir Neries upių. Svarbus, patogų keliavimą dviračiais įtakojantis veiksnys yra dviračių takų jungtys mieste bei su kaimynine savivaldybe.

Kasmet plėsdama Kaune dviračių takų tinklą, miesto savivaldybė siekia paskatinti kauniečius dviračius naudoti ir kaip kasdieninę susisiekimo priemonę. Šiuo metu Kaune išplėtotas 65 km ilgio dviračių takų tinklas, tačiau dar trūksta maždaug 100 km takų, kad dvirate transporto priemone būtų pasiekiamas bet kuris miesto rajonas, pamėgtos poilsiavietės prie vandens.

Vykdant dviračių takų plėtrą yra vadovaujamasi Kauno miesto dviračių eismo plėtros strategija – plėtoti gerai įrengtus, apšviestus, tinkamai pažymėtus dviračių takus, poilsio aikšteles, rengti dviračių saugojimo ir laikymo vietas. Svarbiausios dviračių trasų kryptys: iš miesto dalių – į centrą, bei rekreacines teritorijas.

Kauno miestas ir toliau didelį dėmesį ir pastangas skirs plėtoti dviračių takų infrastruktūrą ir populiarinti aplinkai draugišką ir palankią transporto priemonę – dviratį.

Primename, kad šiais metais Susisiekimo ministerijoje kasmet skelbiamame konkurse „Dviračių miestas“ triumfavo Kaunas, pripažintas miestu, labiausiai propaguojančiu dviračių transportą.

Aplinkos apsaugos skyrius, įgyvendindamas dviračių takų plėtrą vadovaujasi Kauno miesto specialiuoju dviračių takų planu, kuris patvirtintas Kauno miesto taryboje 2010 m. birželio 3 d. Nr. T-296 ir kiekvienais metais Kauno miesto tarybos sprendimu tvirtinama Kauno miesto dviračių takų įrengimo, priežiūros ir remonto programa, kurioje numatyti kiekvienų metų dviračių takų įrengimo, remonto, priežiūros darbai lėšos.

Dviračių takų žemėlapį galima parsisiųsti čia:

Kauno Dviraciu takai A4_2015

arba http://issuu.com/kaunotic/docs/kauno_dviraciu_takai_2015

Dviratininkų žygis „Per žydinčią Lietuvą“

Dviratininkų žygis „Per žydinčią Lietuvą“
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 – mečio
ir Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo 20-mečio Garbei
2015m. gegužės mėn. 18-23 dienomis

Žygio grafikas

gegužės 18 d.
9,30 val. – startas Panevėžyje dviratininkus išlydime nuo Panevėžio savivaldybės Laisvės aikštėje
12,30 val.– dviratininkų sutikimas ir valstybingumo šventė Pasvalyje prie Krašto muziejaus – 13 val.
15,30 val. – sutikimas ir šventė Pakruojo mieste, parke prie darželio „SAULUTĖ“
17,30 val. – sutikimas ir valstybingumo šventė Radviliškio laisvalaikio ir pramogų parke – 18 val.

gegužės 19 d.
12,30 val. – sutikimas ir valstybingumo šventė Telšiuose, miesto parke
15.30 val. – sutikimas ir 16 val.- valstybingumo šventė Kretingoje, Rotušės aikštėje
18 val. – sutikimas ir valstybingumo šventė Palangoje ant Birutės kalno

gegužės 20 d.
13 val. – sutikimas ir valstybingumo šventė Šilutėje,
15,30 val. – sutikimas Pagėgių miestoparke ir valstybingumo šventė 18,30 val. ant Rambyno kalno

gegužės 21 d.
11,30 val. – sutikimas kelyje, prie Jurbarko herbo Lelijos, 14 val. — valstybingumo šventė Veliuonoje, dvaro parke.
18 val. – sutikimas Kaune, Raudondvario plente ties parduotuve Maxima ir
18,30 val.– valstybingumo šventė Nemuno krantinės amfiteatre, šalia viešbučio “Daugirdas” Parado foto

gegužės 22 d.
13 val. – sutikimas ir valstybingumo šventė Prienuose, skvere prie savivaldybės.
15 val. – sutikimas ir Valstybingumo šventė Birštone prie kultūros centro ir 18 val. šventinė vakaronė kalbininko Jono Kazlausko sodyboje

gegužės 23 d.
15val.- sutikimas ir valstybingumo šventė Trakuose, aikštelėje priešais pilį
18 val – sutikimas prieš Vilnių, prie A. Panerių sankryžos ir
18,30 val. – baigiamasis renginys – valstybingumo šventė Vilniuje, Katedros aikštėje.

Lietuvai pagražinti draugijos valdyba

Smiltynės perkėla keliasi vis daugiau dviratininkų

smiltyneje-zenklai-seja-pavojaus-sekla

Pateikiame Smiltynės perkėlos statistiką. Perkėlimų lyginant su 2013m. padaugėjo 2,5%

Mėnuo
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
2.1 1.7 6.2 19.5 25.2 28.2 83.6 47.9 23.6 6.9 3.7 2.3

Skaičiai pateikiami tūkstančiais.
Ženklesnis dviratininkų srautas prasideda balandį ir tęsiasi iki spalio. Didžiausias srautas buvo liepą, beveik 3 kartus didesnis nei birželį.  Rugpjūtį dviratininkų taip pat netrūksta.Viso per 2014m. perkelta 251132 dviratininkų.

 

G. Umaras: „Ar leistume savo vaikams važiuoti į mokyklą dviračiu?“

Pasaulio ir olimpinis dviračių treko čempionas, verslininkas Gintautas Umaras gegužės 8d. viešėjo LRT laidoje „Ryto garsai“. Laidos svečias kalbėjo apie savo karjeros pradžią, kiek ir kur baigęs sportinę karjerą važinėja dviračiu, atsakinėjo į laidos klausytojų klausimus, svarstė apie dviračių kultūros padėtį Lietuvoje. G. Umaras: „Ar turime dviračių takų sistemą, ar jais saugu važiuoti, ar gera dviraičių takų danga? Esminis atsakymas – ar leistume savo vaikams, anūkams važiuoti į mokyklą dviračiu? Kai lesime, tada galėsime sakyti, kad tai turime. Mano požiūriu, esame laukinis kraštas.“

Pasak G. Umaro, Lietuva įstatymiškai „vaidina“ turinti dviračių takų sistemą, tačiau dviratininkus perkelia ant dviračių ir pėsčiųjų takų, kurie nėra tinkami važiuoti 30-40 km/val. – ten daugybė mamų su kūdikiais vežimėliuose.  Garsus sportininkas tikisi, kad į tai bus atkreiptas dėmesys.

Visos laidos galima pasiklausyti paspaudus nuorodą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1011632752/ryto_garsai_2015-05-08_06_30 (nuo 164.40min).  Tačiau, tenka pripažinti, kad laida būtų dar įdomesnė, jei jos kūrėjai būtų labiau pasiruošę pokalbiui ir parodytų daugiau nuoširdaus susidomėjimo diskutuojama tema ir laidos svečiu.

G. Umaras  svečiuojasi laidoje "Ryto garsai" (nuotrauka panaudota iš LRT "Ryto garsų" Facebook paskiros)
G. Umaras svečiuojasi laidoje „Ryto garsai“ (LRT „Ryto garsų“ Facebook paskiros nuotrauka)