Kategorijos archyvas: Planavimas, projektavimas

Projektuojami dviračių takai Kauno ir Kėdainių rajonuose

domeikavos_tako_projektasDomeikavos tako projektas (PDF).

kedainiu_tako_projektasKėdainių tako projektas (PDF)

raudondvario_tako_projektasRaudondvario tako projektas (PDF)

Dalinamės UAB „Kelprojektas“ vykdomais pėsčiųjų-dviračių takų projektais, kurių užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Prisegtoje informacijoje rasite schemas, aprašymus, brėžinius ir projektuotojų kontaktus pastaboms siųsti. Deja, nežinome, kada bus vieši projektų svarstymai, tad radę tokią informaciją, prašome,  pasidalinkite komentaruose.
Visų projektų statinio projekto dalies vadovas – Genius Boruta.  Tel 8-620 39821, el. p. genius.boruta@kelprojektas.lt. Pastabas geriausia pareikšti el. paštu.

Kauno ir Kauno rajono dviračių mėgėjams svarbi dviračių tako jungtis nuo Nevėžio tilto iki nusukimo į Šilelio kaimą prieš Raudondvarį. Dabar ten siauras judrus kelias, pavojinga ir nepatogu patekti į dviračių taką link Kulautuvos.

Kita dviračių tako atkarpa nuo Kauno m. link Lapių gyvenvietės padės saugiau nuvažiuoti į sodus ir gyvenvietes Domeikavos-Lapių kryptimi.

UAB „Kelprojektas“ ir Lietuvos dviratininkų bendrijos informacija.

Vilniaus dviračių takų plėtra vyksta chaotiškai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ataskaitos už 2015 metus 16 psl. rašoma, kad „dviračių takai turi būti nutolę ne daugiau nei vieną kilometrą nuo visų vilniečių gyvenamosios vietos“.
vilniaus-tarybos-ataskaita-2015-16psl
Jei Vilnius būtų optimalios, t.y. kvadrato formos, dviračių takai turėtų būti vienas nuo kito nutolę ne daugiau nei 2 km. Vilniaus plotas yra 400 km², t.y. kvadratas 20×20 km. Tokiam kvadratui minėtas 1 km maksimalaus atstumo iki magistralinio dviračių tako reikalavimas įgyvendinamas su 10 lygiagrečių 20 km ilgio takų. Taigi, reikia 400 km dvirtakių.
Jei norėtume, kad judėjimas dviračių takais vyktų ne tik iš šiaurės į pietus, bet ir statmena kryptimi, reikėtų dar 200km dvirtakių. Kaip matome, viso reikia 400km naujų dviračių takų.
Turint omenyje, kad Vilnius nėra tokios tobulos formos, tenka konstatuoti, kad 400km dviračių takų pažadui ištesėti neužtektų.
Daugelis, manau, supranta, kad realiai Vilniaus urbanizuota teritorija tėra 150km², o likęs plotas – miškai ir pievos, kur 1 km atstumo iki dviračių tako reikalavimas nėra toks aktualus.
Bet ir čia turime bėdą: 150km² plotui padengti norimo tankumo dviračių takų tinklu reikia 150km dvirtakių. simasiaus-taku-tinklas
 
Kadangi Vilnius nėra idealios formos miestas, t.y. ne kvadratas, tokie supaprastinti skaičiavimai jam netinka. Todėl dar 2014-ais metais ir buvo parengtas Dviračių takų spec. planas, kuris numatė, kad Vilniui, norint bent pradėti dviračius integruoti į transporto sistemą, reikia nutiesti mažiausiai 233km kokybiškų plačių magistralinių takų. Darbai buvo padalinti etapais, o planas turėjo būti įgyvendintas iki 2020-ųjų. Tam buvo paskaičiuotas 26mln. eurų lėšų poreikis. Kol kas iš tų plane minimų 233km nutiesta… 1,5km už 0,17mln. eurų.
vilniaus-miesto-dviraciu-taku-specialusis-planas
Deja, bet realiausia, kad jokio takų tinklo sukurta nebus ir tie Šimašiaus pažadai bus tušti. Tai pasidaro aišku paskaičius straipsnį, kuriame rašoma:
Iš viso per dvejus metus žadama Vilniuje nutiesti per 20 km naujų dviračių takų, daugiausia darbų bus padaryta iš Europos Sąjungos finansuojamų programų, miestas tikisi tam pinigų rasti ir savo biudžete. Naujas dviračių takas numatytas iš Neries pakrantėje, kuri bus rekonstruota.
Nežinau, gal Vilniaus meras turi kokią nors stebuklingą skaičiavimo formulę, bet, mano supratimu, 20km dvirtakių patenkintų net ne 150km², o tik 20km² teritorijos poreikius. Tai yra „tik“ 20 kartų mažiau nei meras pažadėjo ir 12 kartų mažiau nei minimaliai reikėtų, kad Vilniuje būtų galima dviratį naudoti kaip susisiekimo priemonę.
 
Tačiau, jei dviračių takai bus tiesiami tokiais ad hoc principais, kaip aprašyta 15min.lt straipsnyje, tai jų reikės dar daugiau nei teoriniai 150km, kurie reikalingi 150km² miestui.
Manau akivaizdu, kad be strategijos ir planavimo esame pasmerkti dar daugeliui metų blaškymosi ir tuščių pažadų.
 
Nieko naujo, judame tolyn…

Lietuvos dviratininkų bendrijos nariams kvietimas į visuotinį narių susirinkimą

Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) visuotinis narių susirinkimas įvyks 2016 m. balandžio 2 d. Jonavoje, kavinėje „Prie tilto“, J.Ralio g. 5.

Pradžia 12 val.

Darbotvarkė:
– Pirmininko, Tarybos, Revizoriaus ataskaitos;
– LDB metinė finansinė ataskaita;
– Pirmininko, Tarybos, Revizoriaus rinkimai
– Projektų ir veiklos 2016 m. pristatymas, tvirtinimas;
– Einamieji klausimai.

Išankstinė registracija iki kovo 19 d.
Dėl registracijos ir informacijos kreiptis: ldb@dviratis.lt
tel. (699) 33661priparkuotidviraciai

Dviračių takų tinklas Kaune raizgosi toliau

Miesto taryba pritarė šių metų dviračių takų įrengimo planams. Šiemet numatyta ne tik tvarkyti jau esamus takus, užbaigti iki galo neįrengtą taką ir pradėti dar dviejų dviračių takų įrengimo techninius projektus.

kaune-planuojami-nauji-dviraciu-takai

Dviračių takams šiais metais miesto valdžia skiria didelį dėmesį. Politikai pritarė naujam dviračių takų tvarkymo ir įrengimo planui. Jame numatoma, kad 2016-ais metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos bus skiriama 60 tūkst. eurų jau esamų takų remontui, įvairiems priežiūros, ženklinimo darbams – 23 tūkst. eurų, 2 tūkst. eurų bus skiriama dviračių prievažų įrengimui.

Kauno valdžia pritarė skirti pinigų ir dviračių takui, kuris sujungia Užnemunės gatvę ir Kauno rajono ribas. Šiai atkarpai skiriama 3,6 tūkst. eurų. šie pinigai bus skiriami dviračio tako papildomiems užbaigimo darbams, kurie nebuvo numatyti pirminiame techniniame projekte.

 

Kauniečiams mieste dviračiais keliauti bus dar lengviau, mat pritarta rengti techninius projektus dar dviem dviračių takams. Vienas dviračių takas atsiras Savanorių prospekte, kitas sujungs Jonavos gatvę su Kleboniškio gatve. Abiejų dviračių takų techninių projektų rengimui valdžia skyrė 18 tūkst. eurų
Šaltinis: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/02/02/eismas/dviraciu-taku-tinklas-kaune-raizgosi-toliau/

Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Klaipėda paskelbė 2016 Darnaus judumo metų paminėjimo priemonių planą ir jam įgyvendinti numatytas lėšas. Lėšų skirstymas pagal veiklos sritis verčia rimtai abejoti valdininkų kompetencija darnaus judumo srityje. Smagūs, nedideli kultūriniai projektai šiuo atveju tikrai neužkliūtų – miestui reikia įvairių veiklų. Tačiau kai 50 proc. darniam judumui skirtų lėšų ketinama išleisti automobilių infrastruktūros įrengimui, t.y. skatinimui dar labiau naudoti automobilį mieste, –  tai jau skandalas! Juo labiau, kad  vienai vienintelei automobilių stovėjimo aikštelei miesto centre įrengti bus skirta 1,4 mln. Eur,  o tai yra daugiau nei dviračių transportui, viešajam transportui, pėstiesiems ir miesto pritaikymui neįgaliesiems kartu sudėjus (Viešajam transportui priemonių plane numatyta 21 proc., dviračių transportui vystyti bus skirti 6 proc. plano lėšų, miesto pritaikymui neįgaliųjų poreikiams – 3 proc, pėstiesiems – 1 proc.). Moderniuose Europos miestuose automobilių stovėjimo aikštelės ar per klaidą miesto centruose įrengtos magistralinės gatvės yra šalinamos, užleidžiant vietą žmonėms. Deja, ne pas mus.

Šiuo metu Klaipėdoje pagrindinės gatvės, sankryžos nėra pritaikytos dviračių transportui. Mieste gausu ant šaligatvių nupieštų imitacinių dviračių takų, dėl kurių neretai konfliktuoja pėstieji ir dviratininkai. Ši situacija labai nepriimtina ir neįgaliesiems. Olandijoje kokybiška dviračių infrastruktūra sėkmingai naudojasi žmonės su judėjimo negalia, taip pat aklieji ir silpnaregiai. Deja, Klaipėdoje dar 2015 metais buvo įrenginėjami nauji imitaciniai dviračių takai su borteliais skersai kelio, stulpais take, nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Toliau skaityti Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste

Diskusija apie dviračių infrastruktūrą

2015 m. gruodžio 1 d.  įvyko susitikimas su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir dviračių takų koordinatoriumi Anton Nikitin. Susitikimo tikslas – analizuoti sostinės dviračių takų infrastruktūrą ir probleminių vietų žemėlapį. Taip pat aptarti ruošiamą naują susisiekimo dviračiais kokybės standartą Vilniaus mieste.

Apibendrinant susitikimą, jaučiamas noras veikti ir spręsti dviratininkų problemas. Tačiau kol kas dar tiksliai neaišku kaip tai bus daroma ir ar planuojama imtis priemonių, kurios iš esmės ilgalaikėje perspektyvoje pakeistų situaciją. Vietomis susidarė įspūdis, kad apie tuos pačius dalykus dviratininkai ir meras šneka kitais žodžiais arba visgi ir mato juos kitaip. Lauksime kitų susitikimų – pokalbiai ir diskusijos šia tema labai reikalingi, nes ilgą laiką jų apskritai nebuvo. Toliau skaityti Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste

Naujas Kauno dviračių takų žemėlapis

Dviračiu po Kauną

cycling map

Kaune 2015 metais kelionės dviračiais sudarė 7  proc. visų kelionių, palyginti su 2010 metais šis skaičius išaugo 2 kartus. Keliavimas dviračiais labai išpopuliarėjo, tam įtakos turi nuolat ir sistemingai plečiama dviračių takų infrastruktūra. Kaunas gali didžiuotis ypač geros kokybės neseniai nutiestais dviračių takais. Nuo miesto centro dviračių taku patogu pasiekti Lampėdžių rekreacinę zoną arba per Neries krantinės parką patogiai dviračiu nuvažiuoti iki Šilainių. Taip pat labai pamėgti rekreaciniai dviračių takai Panemunės šile, Pažaislio miško parke, Kleboniškio miško parke, prie Nemuno ir Neries upių. Svarbus, patogų keliavimą dviračiais įtakojantis veiksnys yra dviračių takų jungtys mieste bei su kaimynine savivaldybe.

Kasmet plėsdama Kaune dviračių takų tinklą, miesto savivaldybė siekia paskatinti kauniečius dviračius naudoti ir kaip kasdieninę susisiekimo priemonę. Šiuo metu Kaune išplėtotas 65 km ilgio dviračių takų tinklas, tačiau dar trūksta maždaug 100 km takų, kad dvirate transporto priemone būtų pasiekiamas bet kuris miesto rajonas, pamėgtos poilsiavietės prie vandens.

Vykdant dviračių takų plėtrą yra vadovaujamasi Kauno miesto dviračių eismo plėtros strategija – plėtoti gerai įrengtus, apšviestus, tinkamai pažymėtus dviračių takus, poilsio aikšteles, rengti dviračių saugojimo ir laikymo vietas. Svarbiausios dviračių trasų kryptys: iš miesto dalių – į centrą, bei rekreacines teritorijas.

Kauno miestas ir toliau didelį dėmesį ir pastangas skirs plėtoti dviračių takų infrastruktūrą ir populiarinti aplinkai draugišką ir palankią transporto priemonę – dviratį.

Primename, kad šiais metais Susisiekimo ministerijoje kasmet skelbiamame konkurse „Dviračių miestas“ triumfavo Kaunas, pripažintas miestu, labiausiai propaguojančiu dviračių transportą.

Aplinkos apsaugos skyrius, įgyvendindamas dviračių takų plėtrą vadovaujasi Kauno miesto specialiuoju dviračių takų planu, kuris patvirtintas Kauno miesto taryboje 2010 m. birželio 3 d. Nr. T-296 ir kiekvienais metais Kauno miesto tarybos sprendimu tvirtinama Kauno miesto dviračių takų įrengimo, priežiūros ir remonto programa, kurioje numatyti kiekvienų metų dviračių takų įrengimo, remonto, priežiūros darbai lėšos.

Dviračių takų žemėlapį galima parsisiųsti čia:

Kauno Dviraciu takai A4_2015

arba http://issuu.com/kaunotic/docs/kauno_dviraciu_takai_2015

G. Umaras: „Ar leistume savo vaikams važiuoti į mokyklą dviračiu?“

Pasaulio ir olimpinis dviračių treko čempionas, verslininkas Gintautas Umaras gegužės 8d. viešėjo LRT laidoje „Ryto garsai“. Laidos svečias kalbėjo apie savo karjeros pradžią, kiek ir kur baigęs sportinę karjerą važinėja dviračiu, atsakinėjo į laidos klausytojų klausimus, svarstė apie dviračių kultūros padėtį Lietuvoje. G. Umaras: „Ar turime dviračių takų sistemą, ar jais saugu važiuoti, ar gera dviraičių takų danga? Esminis atsakymas – ar leistume savo vaikams, anūkams važiuoti į mokyklą dviračiu? Kai lesime, tada galėsime sakyti, kad tai turime. Mano požiūriu, esame laukinis kraštas.“

Pasak G. Umaro, Lietuva įstatymiškai „vaidina“ turinti dviračių takų sistemą, tačiau dviratininkus perkelia ant dviračių ir pėsčiųjų takų, kurie nėra tinkami važiuoti 30-40 km/val. – ten daugybė mamų su kūdikiais vežimėliuose.  Garsus sportininkas tikisi, kad į tai bus atkreiptas dėmesys.

Visos laidos galima pasiklausyti paspaudus nuorodą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1011632752/ryto_garsai_2015-05-08_06_30 (nuo 164.40min).  Tačiau, tenka pripažinti, kad laida būtų dar įdomesnė, jei jos kūrėjai būtų labiau pasiruošę pokalbiui ir parodytų daugiau nuoširdaus susidomėjimo diskutuojama tema ir laidos svečiu.

G. Umaras  svečiuojasi laidoje "Ryto garsai" (nuotrauka panaudota iš LRT "Ryto garsų" Facebook paskiros)
G. Umaras svečiuojasi laidoje „Ryto garsai“ (LRT „Ryto garsų“ Facebook paskiros nuotrauka)

Architektas siūlo naikinti dviračių taką Laisvės alėjoje Kaune

Kauno mieste vyksta aktyvi diskusija dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos ir dviračių tako panaikinimo joje. Lietuvos dviratininkų bendrija primena, kad Laisvės alėjos dviračių takas numatytas Kauno m. dviračių takų specialiajame plane ir planuotojai turi laikytis šio plano sprendinių, suprjektuodami ir įrengdami saugesnį ir patogesnį dviračių taką nei yra dabar. Juolab, kad kitos geresnės alternatyvos saugiam ir patogiam dviratininkų eismui Kauno centre nėra.  Diskusija žiniasklaidoje http://kaunas.kasvyksta.lt/2015/05/05/eismas/dviratininkai-laisves-alejos-rekonstrukcijos-plane-reikia-istaisyti-viena-klaida/