Kategorijos archyvas: Miestai

Vilniaus dviračių takų plėtra vyksta chaotiškai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ataskaitos už 2015 metus 16 psl. rašoma, kad „dviračių takai turi būti nutolę ne daugiau nei vieną kilometrą nuo visų vilniečių gyvenamosios vietos“.
vilniaus-tarybos-ataskaita-2015-16psl
Jei Vilnius būtų optimalios, t.y. kvadrato formos, dviračių takai turėtų būti vienas nuo kito nutolę ne daugiau nei 2 km. Vilniaus plotas yra 400 km², t.y. kvadratas 20×20 km. Tokiam kvadratui minėtas 1 km maksimalaus atstumo iki magistralinio dviračių tako reikalavimas įgyvendinamas su 10 lygiagrečių 20 km ilgio takų. Taigi, reikia 400 km dvirtakių.
Jei norėtume, kad judėjimas dviračių takais vyktų ne tik iš šiaurės į pietus, bet ir statmena kryptimi, reikėtų dar 200km dvirtakių. Kaip matome, viso reikia 400km naujų dviračių takų.
Turint omenyje, kad Vilnius nėra tokios tobulos formos, tenka konstatuoti, kad 400km dviračių takų pažadui ištesėti neužtektų.
Daugelis, manau, supranta, kad realiai Vilniaus urbanizuota teritorija tėra 150km², o likęs plotas – miškai ir pievos, kur 1 km atstumo iki dviračių tako reikalavimas nėra toks aktualus.
Bet ir čia turime bėdą: 150km² plotui padengti norimo tankumo dviračių takų tinklu reikia 150km dvirtakių. simasiaus-taku-tinklas
 
Kadangi Vilnius nėra idealios formos miestas, t.y. ne kvadratas, tokie supaprastinti skaičiavimai jam netinka. Todėl dar 2014-ais metais ir buvo parengtas Dviračių takų spec. planas, kuris numatė, kad Vilniui, norint bent pradėti dviračius integruoti į transporto sistemą, reikia nutiesti mažiausiai 233km kokybiškų plačių magistralinių takų. Darbai buvo padalinti etapais, o planas turėjo būti įgyvendintas iki 2020-ųjų. Tam buvo paskaičiuotas 26mln. eurų lėšų poreikis. Kol kas iš tų plane minimų 233km nutiesta… 1,5km už 0,17mln. eurų.
vilniaus-miesto-dviraciu-taku-specialusis-planas
Deja, bet realiausia, kad jokio takų tinklo sukurta nebus ir tie Šimašiaus pažadai bus tušti. Tai pasidaro aišku paskaičius straipsnį, kuriame rašoma:
Iš viso per dvejus metus žadama Vilniuje nutiesti per 20 km naujų dviračių takų, daugiausia darbų bus padaryta iš Europos Sąjungos finansuojamų programų, miestas tikisi tam pinigų rasti ir savo biudžete. Naujas dviračių takas numatytas iš Neries pakrantėje, kuri bus rekonstruota.
Nežinau, gal Vilniaus meras turi kokią nors stebuklingą skaičiavimo formulę, bet, mano supratimu, 20km dvirtakių patenkintų net ne 150km², o tik 20km² teritorijos poreikius. Tai yra „tik“ 20 kartų mažiau nei meras pažadėjo ir 12 kartų mažiau nei minimaliai reikėtų, kad Vilniuje būtų galima dviratį naudoti kaip susisiekimo priemonę.
 
Tačiau, jei dviračių takai bus tiesiami tokiais ad hoc principais, kaip aprašyta 15min.lt straipsnyje, tai jų reikės dar daugiau nei teoriniai 150km, kurie reikalingi 150km² miestui.
Manau akivaizdu, kad be strategijos ir planavimo esame pasmerkti dar daugeliui metų blaškymosi ir tuščių pažadų.
 
Nieko naujo, judame tolyn…
Kauno-Kačerginės tako atidarymo akimirka 2016-04-21
Kauno-Kačerginės tako atidarymo akimirka 2016-04-21

Saulėtą ketvirtadienio popietę ties Kauno miesto ir rajono riba oficialiai atidarytas naujas dviračių takas. Dviračių takas veda vaizdingu maršrutu, kuris kauniečiams leidžia mėgautis gražiausiomis miesto ir rajono gamtos, kultūros vertybėmis bei Nemuno pakrantėmis.

Nuo Užnemunės gatvės Marvelėje iki Kauno rajono ribos 1,3 kilometrų ilgio ir nuo 2 iki 2,5 metrų pločio einančią dviračių tako atkarpą po šv. Velykų pradėję asfaltuoti kelininkai užtruko dvi savaites. Dviračio tako atkarpos įrengimas atsiėjo 115 tūkst. eurų. Atliktiems darbams suteikta 5 metų garantija.

„Šis miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas yra tik pradžia. Dar šįmet planuojame nutiesti kitą dviračių taką per visą Veiverių gatvę, kuris pasieks Garliavą“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, kaimyninėms savivaldybėms svarbu ne konkuruoti ar varžytis, bet dirbti išvien.

„Dėsime visas pastangas, kad dviratininkų gyvenimas mieste taptų kuo geresnis. Šiemet didelį dėmesį skirsime ir esamų dviračių takų priežiūrai, tvarkysime tas vietas, kur išlūžę bortai, kur netvarkinga“ , – sakė Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Dviračių takas į  Garliavą

Šiemet darbai užvirs Veiverių gatvės dešinėje pusėje. Planuojama, jog naujasis dviračių takas į Garliavą per visą gatvės ilgį bus atskirtas nuo pėsčiųjų tako – tik keliose vietose, kur šaligatvis yra labai siauras, bus įrengtas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas. Dviračių takas bus asfaltuotas, o pėsčiųjų – išklotas trinkelėmis. Visame take bus įrengtas naujas apšvietimas.

Preliminariais skaičiavimais, Veiverių gatvės dviračių tako įrengimas kainuos apie 1,08 mln. eurų. Elektros tinklų rekonstrukcija ir naujo apšvietimo įrengimas turėtų kainuoti apie 500 tūkst. eurų. Šie darbai bus finansuojami Europos sąjungos ir Kauno miesto biudžeto lėšomis.

Savanorių prospekte – 6,5 kilometrų dviračių takas

Šiuo metu rengiamas techninis Savanorių prospekto dviračių tako įrengimo projektas. Darbus ketinama pradėti šių metų pabaigoje. Kairėje Savanorių prospekto pusėje (važiuojant nuo centro) planuojamo dviračių tako ilgis sieks apie 6,5 kilometro – jis prasidės miesto centre ir tęsis iki sankryžos su Pramonės prospektu. Taką planuojama įrengti rekonstruojant šiuo metu esantį šaligatvį ir išnaudojant laisvus tarp šaligatvio ir gatvės esančius plotus. Planuojama, jog darbai bus pradėti iki šių metų pabaigos.

Artimiausiu metu bus baigta projektuoti Kleboniškio dviračių tako jungtis su Jonavos gatvės dviračiu taku. Kleboniškio dviračių tako jungtis bus įrengta šių metų vasarą.

Kauno m. savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio informacija

Kauno miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas driekiasi vaizdingu maršrutu iki pat Kačerginės

Kauno rajoną ir miestą sujungė dviračių takas

Kauno miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas: nuo miesto centro iki Kačerginės – per valandą

dviraciu-takas-4-990x557

Vėlų penktadienio vakarą užbaigti Marvelės dviračių tako asfaltavimo darbai. Kauną ir Kauno rajoną sujungęs dviračių takas kauniečiams leis nepertraukiamai minti kelias dešimtis kilometrų.

Nuo Užnemunės gatvės Marvelėje iki Kauno rajono ribos 1,3 kilometrų ilgio ir nuo 2 iki 2,5 metrų pločio einančią dviračių tako atkarpą po šv. Velykų pradėję asfaltuoti kelininkai užtruko dvi savaites. Per kelias ateinančias savaites bus sutvarkytas ir dviračių tako aplinka.

„Dviratininkai iš Lampėdžių, Šilainių, ar miesto centro nuo šiol gali lengvai ir patogiai pasiekti Kauno rajoną. Ši kryptis puikiai tinka rekreaciniam pasivažinėjimui. Ypač dabar kai daugelis žmonių kenčia nuo nejudrumo sukeliamų negalavimų – dviračiai yra puiki priemonė pagerinti sveikatą. Važiuojant lėtu tempu nuo Kauno centro, Kačerginę galima pasiekti vos per valandą“, – kalbėjo dviratininkų bendruomenės atstovas Linas Vainius.

„Simboliška, jog dviračių takas pagaliau sujungė Kauną ir Kauno rajoną. Jau dabar pastebime, kad šis maršrutas yra labai populiarus tarp miestiečių. Šią vasarą planuojame pradėti ir Veiverių gatvės dviračių tako įrengimo darbus. Siekiame, jog dviratis taptų kasdiene kauniečių susisiekimo transporto priemone“, – sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Dviračio tako atkarpos įrengimas atsiėjo 115 tūkst. eurų. Atliktiems darbams suteikta 5 metų garantija. Šįmet Kauną ir Kauno rajoną turėtų sujungti dar vienas dviračių takas. Šią vasarą Veiverių gatvėje prasidės dviračių tako nuo Vytauto Didžiojo tilto iki Garliavos tiesimo darbai. Dviračių takas bus įrengtas dešinėje Veiverių gatvės pusėje (važiuojant Garliavos kryptimi). Jo ilgis sieks apie 5 kilometrus.

Beveik per visą gatvės ilgį dviračių takas bus atskirtas nuo pėsčiųjų tako – tik keliose vietose, kur šaligatvis yra labai siauras, bus įrengtas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas. Dviračių takas bus asfaltuotas, o pėsčiųjų – išklotas trinkelėmis. Visame take bus įrengtas naujas apšvietimas.

Preliminariais skaičiavimais, Veiverių gatvės dviračių tako įrengimas kainuos apie 1,08 mln. eurų. Elektros tinklų rekonstrukcija ir naujo apšvietimo įrengimas turėtų kainuoti apie 500 tūkst. eurų. Šie darbai bus finansuojami Europos sąjungos ir Kauno miesto biudžeto lėšomis.

Kauno m. savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio informacija

http://www.kaunas.lt/2016/04/naujienos/kauno-miesta-ir-rajona-sujunges-dviraciu-takas-nuo-miesto-centro-iki-kacergines-per-valanda/

Jonava. Kaip įsisisavinti lėšas, bet nesukurti kokybiškos aplinkos mieste.

Foto pasakojimas apie Jonavą, iliustruojantis  2008, 2013, 2015 metais atliktus darbus, kuriems išleistos biudžeto ir ES fondų lėšos. Deja, bet projektai dažnai parengti nekokybiški, gausu broko, statybos reglamentų nepaisymo.Jonava 2016 04 02 (3)

Atnaujinta keturių eismo juostų J. Ralio gatvė. Nesaugios perėjos ir sankryžos, jokios galimybės važiuoti dviračiu. Prie upės dviračių tako pradžia be galimybės į šį taką įvažiuoti. Keturių juostų gatvė baigiasi ties rekonstruotu tiltu, kuriame telieka dvi eismo juostos.

Jonava 2016 04 02 (4)

Dviejų juostų vienpusio eismo gatvė. Lėšų dvigubai platesnei nei pakaktų, gatvei buvo. Gatvės pritaikymui dviračių eismui, sankryžos sutvarkymui, neatsirado. Taip pat pamiršti žmonių su judėjimo negalia poreikiai – šaligatviai ties įvažiavimais į kiemus su borteliais skersai šaligatvio.

Jonava 2016 04 02 (5)

Rekonstruotas tiltas per Nerį. Nesudarytos sąlygos per tiltą važiuoti dviračiu. Apskritai draudžiamas dviračių eismas, nors iškart už tilto prasideda pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

Toliau skaityti Jonava. Kaip įsisisavinti lėšas, bet nesukurti kokybiškos aplinkos mieste.

Išrinkti „Dviračių miestas 2015“ ir „Dviračių savivaldybė 2015“!

Klaipėdos ir Birštono herbai. Laimėtojai 2015Paraiškas konkursui atsiuntė šie miestai: Alytus, Jonava, Kaunas, Klaipėda, Neringa, Palanga, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius. Kaip savivaldybės paraiškas pateikė Birštonas, Jonava, Jurbarkas, Kauno rajonas, Neringa, Šiaulių rajonas.
Deja, bet lyderiai nesikeičia. Miestų kategorijoje laimėjo Klaipėda, savivaldybių – Birštonas.
Gaila, kad vėl nedalyvavo Druskininkai, nes jie tikrai turi dideles galimybes pakeisti lyderių sąrašą. Gal kitais metais?

Birštono ir Klaipėdos atsiųstus pristatymus galite peržiūrėti paspaudę nuorodas: Birštono paraiška 2015, Klaipėdos paraiška 2015.

Kitos gautos paraiškos:

Nori „Dvi­ra­čių mies­to“, bet dviratininkų negerbia

Dviraciu_takas_Lieporiu_01_GBsŠiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė tei­kia pa­raiš­ką tap­ti 2015 me­tų „Dvi­ra­čių mies­tu“ ir „Dvi­ra­čių sa­vi­val­dy­be“. Gi­ria­si, kad mies­te per­nai bu­vo at­nau­jin­ta 3,2 ki­lo­met­ro dvi­ra­čių ta­ko, mi­ni Šiau­lių ra­jo­ne esan­čius dvi­ra­čių ta­kus ir en­tu­zias­tų, ne Sa­vi­val­dy­bės, or­ga­ni­zuo­tus ren­gi­nius dvi­ra­ti­nin­kams. Ar Sa­vi­val­dy­bė rū­pi­na­si mies­to dvi­ra­ti­nin­kais?

Toliau skaitykite skrastas.lt

Dviračių takų tinklas Kaune raizgosi toliau

Miesto taryba pritarė šių metų dviračių takų įrengimo planams. Šiemet numatyta ne tik tvarkyti jau esamus takus, užbaigti iki galo neįrengtą taką ir pradėti dar dviejų dviračių takų įrengimo techninius projektus.

kaune-planuojami-nauji-dviraciu-takai

Dviračių takams šiais metais miesto valdžia skiria didelį dėmesį. Politikai pritarė naujam dviračių takų tvarkymo ir įrengimo planui. Jame numatoma, kad 2016-ais metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos bus skiriama 60 tūkst. eurų jau esamų takų remontui, įvairiems priežiūros, ženklinimo darbams – 23 tūkst. eurų, 2 tūkst. eurų bus skiriama dviračių prievažų įrengimui.

Kauno valdžia pritarė skirti pinigų ir dviračių takui, kuris sujungia Užnemunės gatvę ir Kauno rajono ribas. Šiai atkarpai skiriama 3,6 tūkst. eurų. šie pinigai bus skiriami dviračio tako papildomiems užbaigimo darbams, kurie nebuvo numatyti pirminiame techniniame projekte.

 

Kauniečiams mieste dviračiais keliauti bus dar lengviau, mat pritarta rengti techninius projektus dar dviem dviračių takams. Vienas dviračių takas atsiras Savanorių prospekte, kitas sujungs Jonavos gatvę su Kleboniškio gatve. Abiejų dviračių takų techninių projektų rengimui valdžia skyrė 18 tūkst. eurų
Šaltinis: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/02/02/eismas/dviraciu-taku-tinklas-kaune-raizgosi-toliau/

Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Klaipėda paskelbė 2016 Darnaus judumo metų paminėjimo priemonių planą ir jam įgyvendinti numatytas lėšas. Lėšų skirstymas pagal veiklos sritis verčia rimtai abejoti valdininkų kompetencija darnaus judumo srityje. Smagūs, nedideli kultūriniai projektai šiuo atveju tikrai neužkliūtų – miestui reikia įvairių veiklų. Tačiau kai 50 proc. darniam judumui skirtų lėšų ketinama išleisti automobilių infrastruktūros įrengimui, t.y. skatinimui dar labiau naudoti automobilį mieste, –  tai jau skandalas! Juo labiau, kad  vienai vienintelei automobilių stovėjimo aikštelei miesto centre įrengti bus skirta 1,4 mln. Eur,  o tai yra daugiau nei dviračių transportui, viešajam transportui, pėstiesiems ir miesto pritaikymui neįgaliesiems kartu sudėjus (Viešajam transportui priemonių plane numatyta 21 proc., dviračių transportui vystyti bus skirti 6 proc. plano lėšų, miesto pritaikymui neįgaliųjų poreikiams – 3 proc, pėstiesiems – 1 proc.). Moderniuose Europos miestuose automobilių stovėjimo aikštelės ar per klaidą miesto centruose įrengtos magistralinės gatvės yra šalinamos, užleidžiant vietą žmonėms. Deja, ne pas mus.

Šiuo metu Klaipėdoje pagrindinės gatvės, sankryžos nėra pritaikytos dviračių transportui. Mieste gausu ant šaligatvių nupieštų imitacinių dviračių takų, dėl kurių neretai konfliktuoja pėstieji ir dviratininkai. Ši situacija labai nepriimtina ir neįgaliesiems. Olandijoje kokybiška dviračių infrastruktūra sėkmingai naudojasi žmonės su judėjimo negalia, taip pat aklieji ir silpnaregiai. Deja, Klaipėdoje dar 2015 metais buvo įrenginėjami nauji imitaciniai dviračių takai su borteliais skersai kelio, stulpais take, nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Toliau skaityti Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Kauno savivaldybės darbuotojų nebaugina ir 28 laipsnių šaltis

Dviratis ir stingdantis šaltis – atrodytų, mažai suderinami dalykai. Tačiau jei kartą pajutai pomėgį minti pedalus, to jausmo užmarštin nenugramzdins net ir sniegas. Keletas Kauno miesto savivaldybės darbuotojų į darbą kasdien važiuoja dvirate transporto priemone. „Važinėju ir negaliu sustoti. O ir sušalti nespėju“, – prisipažįsta Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Aloyzas yra vienas iš tų žmonių, kurie laikinosios sostinės gatves ir jų problemas pažįsta bene labiausiai. Pasak jo, dviratininkams skirta infrastruktūra Kaune išvystyta gana gerai. Kadangi įstatymai leidžia važiuoti šaligatviais, kelių netrūksta.

„Jei nori važiuoti, pravažiuosi visur. Šiemet stengsimės pritaikyti šaligatvius taip, kad jais patogiai galėtų važinėtis neįgalieji, mamos su vežimėliais vaikams bei dviratininkai. Kad neliktų tų bortų, priverčiančių kaskart nulipti ir vėl užlipti nuo dviračio“, – patikino A.Pakalniškis.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Aloyzas Pakalniškis

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Aloyzas Pakalniškis

Dviratę transporto priemonę jis pamėgo dar vaikystėje. Tačiau kasdien ja ėmė važinėtis tik prieš 1,5 metų.

„Tiesiog pasakiau sau, kad turiu daugiau judėti. Taip viskas ir prasidėjo. Praėjusiais metais gal tik triskart vairavau mašiną ir dešimt kartų į darbą ėjau pėsčiomis, nes lijo“, – prisipažino savivaldybės darbuotojas.

Prasidėjęs M.Daukšos gatvėje, rytais A.Pakalniškio maršrutas tęsiasi vaikų darželio link. Ant jo dviračio – vaikiška kėdutė, skirta dukrai. Nuvežęs ją į darželį, vyras skuba į darbą pačiame miesto centre – savivaldybėje.

„Kartais pritaisau ir antrą vaikišką kėdutę, priekyje. Tuomet, važiuodamas su dviem vaikais, ne vienam keliu nuostabą. Ar nešalta būna vairuoti dviratį žiemą? Reikia tik geros aprangos. O ir kelias nuo namų iki darbo netolimas – kelionė trunka vos 5-7 minutes. Nespėju sušalti“, – patikino A.Pakalniškis.

Paklaustas, kodėl renkasi dviratį ir ar kolegos, pamatę jį atvažiuojantį per sniegą, neima sukioti piršto prie smilkinio, pašnekovas patikino, jog niekas nesišaipo.

„Kolegos į mano pomėgį žiūri teigiamai. Gal keturi iš jų į savivaldybę taip pat atvyksta dviračiais. Tai greita, patogu ir sveika. Padeda pabusti rytais, o piko metu išvengi spūsčių. Sutaupai laiko. Be to, ir vaikams tai geras pavyzdys“, – privalumus išvardijo pašnekovas.

Tiesa, prieš pusmetį jis neteko prie parduotuvės trumpam palikto dviračio. Tuomet jį nušvilpė vagys. Nuo to karto A.Pakalniškis – atsargesnis.

„Norėdami, vagišiai iš Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo dviratį pavogtų ir dabar. Ne patį geriausią užraktą turi“, – žvilgtelėjęs į kolegos spyną, patikino dviračiu į darbą taip pat kasdien atvykstantis Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio specialistas Evaldas Virketis.

Prie VDU universiteto dviračių stovo kartą pamatęs nupjautas keturias spynas, jis suprato, jog laikas įsigyti brangesnę. Nors už ją teko pakloti kone 30 eurų (tuomet – 110 Lt), ketverius metus į dviratį niekas nepasikėsino.

Dviračių manija Evaldas užsikrėtė 2009 metais, kai dviese su broliu leidosi į žygį Telšiai-Šventoji-Palanga. Numynęs 113 km, jis suprato, kad geresnės transporto priemonės tiesiog nėra.

„Važinėjuosi ne dėl to, kad taip sveikiau. O dėl to, kad mėgstu dviračius. Kartą esu važiavęs ir -28 laipsnių šaltyje. Tai – mano rekordas. Ar nenušąlu nosies? Užsidedu žvejų kaukę – kur tik akys nepridengtos lieka. Gyvenu Žaliakalnyje, tad tenka įveikti vos keletą kilometrų. Sušalti būtų sudėtinga“, – teigė E.Virketis.

Ant dviračio jis neužlipa tik tuomet, kai būna nuleistos padangos, o joms laiko prisipūsti nėra.

„Dviratį išsivaryti iš garažo man yra taip įprasta, kaip mobilųjį telefoną įsikišti į kišenę. Rytinis ritualas. Į darbą su juo vykstu kasdien – nesvarbu, lyja ar sninga. Ir per pietų pertrauką reikalus dažniausiai tvarkausi užsėdęs ant dviračio. Ypač šiltuoju metų laiku“, – patikino pašnekovas.

Vasarą, anot jo, daugiau savivaldybės darbuotojų į darbą vyksta dviratėmis transporto priemonėmis. Viena kolegė įveikia ir dešimties kilometrų atstumą.

„Ko, kaip dviračių mėgėjui, trūksta iki visiškos laimės? Magistralinių dviratininkų kelių. Kad bortais nereikėtų važinėtis“, – vienintelį trūkumą įžvelgė E.Virketis.

Video: http://www.15min.lt/video/kauno-savivaldybes-darbuotojai-nepaisydami-salcio-i-darba-vaziuoja-dviraciais-39361

Tarpžemyninių dviratininkų žygių Klaipėda–Vladivostokas ir Vladivostokas–Klaipėda paminėjimo vakaras

Liudas_Klaipėda-Vladivostokas

Trumpa informacija

Tarpžemyninis žygis, kurį 1960 metais suorganizavo Liudas Alseika, startavo Klaipėdoje gegužės 1 d., finišavo Vladivostoke spalio 9 d, o į Klaipėdą šeši dviratininkai parvyko tik spalio 28 d., taigi visai neseniai sukako 55 metai nuo jų sugrįžimo. Deja tik vienas jų – Algimantas Knašas, vadovavęs žygiui po L.Alseikos žūties, gali pasidalinti įspūdžiais, kiti žygio dalyviai jau iškeliavo anapilin. Prieš porą metų A.Knašas šventė savo 80-metį ir jis tikrai turi šansų atšvęsti dar ne vieną asmeninį ar žygio jubiliejų.

Po 25 metų tarpžemyninį žygį atvirkštiniu maršrutu pakartojo Petras Algirdas Kanapka, startavęs Vladivostoke 1985 m. kovo 31 d., finišavęs Klaipėdoje rugpjūčio 21 d. Simboliška, bet P.A.Kanapka gimė vos 20 dienų prieš pirmojo žygio startą. Šiuo metu poetas, dėstytojas, moralinės teologijos daktaras P.A.Kanapka yra Skradupių parapijos (Marijampolės raj.) klebonas.

Dar vienas klaipėdietis dviračiu įveikęs šį maršrutą yra Viktoras Varnas, nuo 1957 metų suorganizavęs Klaipėdos 1-os PTM moksleiviams per 30 kelionių, penkios iš kurių sujungė Klaipėdą su Vladivostoku. Kelionių metu V.Varnas surinko keliasdešimt tūkstančių muziejinių eksponatų, deja šiuo metu jie klaipėdiečiams nedemonstruojami. Šiuo metu V.Varnas gyvena Biržuose, prieš mėnesį jis atšventė savo 85-metį.

Vakaro programa
2015 m. gruodžio 11 d. 16 val.

Klaipėdos Sportininkų namai (S.Daukanto g. 24, Klaipėda, tel. 210922)

Vakarą veda ilgametis Sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė, jam padeda perimantis jo pareigas Algirdas Vaicekauskas

  1. Kur Lietuvos keliautojai vyksta šiais laikais? – informuoja Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius;
  2. Kas naujo Lietuvos dviratininkų pasaulyje? – informuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos valdybos narys Saulius Ružinskas;
  3. Dviratininkų žygių Klaipėda – Vladivostokas ir Vladivostokas – Klaipėda 2010 m. vykusių jubiliejinių paminėjimų (50 ir 25) vaizdo ir kita medžiaga – A.Plungė ;
  4. „Kas nebuvo pasakyta“ – nauji įspūdžiai iš senos kelionės – A.Knašas;
  5. „Kitaip apie tą patį“ – įspūdžiai iš 1985 m. kelionės – P.A.Kanapka;
  6. Ką žinome apie Liudą Alseiką? – L.Alseikos anūkės Gaiva ir Svaja, A.Knašas, „beveik kaimynas“ Kazimieras Norvaišas ;
  7. Susikaupimo valandėlė – savo eilėmis ir požiūriu į gyvenimą pasidalins P.A.Kanapka;
  8. Atsipalaidavimo valandėlė (aktyviausiems dalyviams) – prie kavos bei arbatos atsineškite pyragaitį ar kitokį užkandį.