Kategorijos archyvas: Miestai

Tarpžemyninių dviratininkų žygių Klaipėda–Vladivostokas ir Vladivostokas–Klaipėda paminėjimo vakaras

Liudas_Klaipėda-Vladivostokas

Trumpa informacija

Tarpžemyninis žygis, kurį 1960 metais suorganizavo Liudas Alseika, startavo Klaipėdoje gegužės 1 d., finišavo Vladivostoke spalio 9 d, o į Klaipėdą šeši dviratininkai parvyko tik spalio 28 d., taigi visai neseniai sukako 55 metai nuo jų sugrįžimo. Deja tik vienas jų – Algimantas Knašas, vadovavęs žygiui po L.Alseikos žūties, gali pasidalinti įspūdžiais, kiti žygio dalyviai jau iškeliavo anapilin. Prieš porą metų A.Knašas šventė savo 80-metį ir jis tikrai turi šansų atšvęsti dar ne vieną asmeninį ar žygio jubiliejų.

Po 25 metų tarpžemyninį žygį atvirkštiniu maršrutu pakartojo Petras Algirdas Kanapka, startavęs Vladivostoke 1985 m. kovo 31 d., finišavęs Klaipėdoje rugpjūčio 21 d. Simboliška, bet P.A.Kanapka gimė vos 20 dienų prieš pirmojo žygio startą. Šiuo metu poetas, dėstytojas, moralinės teologijos daktaras P.A.Kanapka yra Skradupių parapijos (Marijampolės raj.) klebonas.

Dar vienas klaipėdietis dviračiu įveikęs šį maršrutą yra Viktoras Varnas, nuo 1957 metų suorganizavęs Klaipėdos 1-os PTM moksleiviams per 30 kelionių, penkios iš kurių sujungė Klaipėdą su Vladivostoku. Kelionių metu V.Varnas surinko keliasdešimt tūkstančių muziejinių eksponatų, deja šiuo metu jie klaipėdiečiams nedemonstruojami. Šiuo metu V.Varnas gyvena Biržuose, prieš mėnesį jis atšventė savo 85-metį.

Vakaro programa
2015 m. gruodžio 11 d. 16 val.

Klaipėdos Sportininkų namai (S.Daukanto g. 24, Klaipėda, tel. 210922)

Vakarą veda ilgametis Sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė, jam padeda perimantis jo pareigas Algirdas Vaicekauskas

  1. Kur Lietuvos keliautojai vyksta šiais laikais? – informuoja Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius;
  2. Kas naujo Lietuvos dviratininkų pasaulyje? – informuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos valdybos narys Saulius Ružinskas;
  3. Dviratininkų žygių Klaipėda – Vladivostokas ir Vladivostokas – Klaipėda 2010 m. vykusių jubiliejinių paminėjimų (50 ir 25) vaizdo ir kita medžiaga – A.Plungė ;
  4. „Kas nebuvo pasakyta“ – nauji įspūdžiai iš senos kelionės – A.Knašas;
  5. „Kitaip apie tą patį“ – įspūdžiai iš 1985 m. kelionės – P.A.Kanapka;
  6. Ką žinome apie Liudą Alseiką? – L.Alseikos anūkės Gaiva ir Svaja, A.Knašas, „beveik kaimynas“ Kazimieras Norvaišas ;
  7. Susikaupimo valandėlė – savo eilėmis ir požiūriu į gyvenimą pasidalins P.A.Kanapka;
  8. Atsipalaidavimo valandėlė (aktyviausiems dalyviams) – prie kavos bei arbatos atsineškite pyragaitį ar kitokį užkandį.

Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste

Diskusija apie dviračių infrastruktūrą

2015 m. gruodžio 1 d.  įvyko susitikimas su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir dviračių takų koordinatoriumi Anton Nikitin. Susitikimo tikslas – analizuoti sostinės dviračių takų infrastruktūrą ir probleminių vietų žemėlapį. Taip pat aptarti ruošiamą naują susisiekimo dviračiais kokybės standartą Vilniaus mieste.

Apibendrinant susitikimą, jaučiamas noras veikti ir spręsti dviratininkų problemas. Tačiau kol kas dar tiksliai neaišku kaip tai bus daroma ir ar planuojama imtis priemonių, kurios iš esmės ilgalaikėje perspektyvoje pakeistų situaciją. Vietomis susidarė įspūdis, kad apie tuos pačius dalykus dviratininkai ir meras šneka kitais žodžiais arba visgi ir mato juos kitaip. Lauksime kitų susitikimų – pokalbiai ir diskusijos šia tema labai reikalingi, nes ilgą laiką jų apskritai nebuvo. Toliau skaityti Diskusija apie sąlygas dviračiams Vilniaus mieste

Aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tilto istorija – Alytaus centriniame pašte

Paroda „Tiltas“Jau greitai Alytuje bus oficialiai atidarytas aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, jungiantis Pirmąjį Alytų ir piliakalnį su senamiesčio kurortine dalimi. Jis pastatytas ant išlikusių XIX a. geležinkelio tilto atramų. Tilto aukštis centrinėje dalyje 38 m, ilgis 260 m. Nuo jo atsiveria įspūdingi vaizdai.

Skaitykite toliau: http://www.alfa.lt/straipsnis/49934824/auksciausio-lietuvoje-pesciuju-ir-dviraciu-tilto-istorija-alytaus-centriniame-paste

Anykščiai – pirmoji savivaldybė, skatinanti darbuotojus važiuoti dviračiais?

Anykščių savivaldybės dviračiai
Anykščių savivaldybės dviračiai

Malonu matyti, kad „Dviračių miesto“ nominacija paskatino Anykščių savivaldybę realiais veiksmais prisidėti prie merų pakto bei baltosios knygos įgyvendinimo.

   Anykščių rajono savivaldybės administracija, įvertinusi Savivaldybės administracijos specialistų poreikį naudotis dviračiu, atliekant jiems priskirtas funkcijas, bei prisidėdama prie draugiško aplinkai transporto propagavimo ir sveikos gyvensenos, įsigijo keturis miesto tipo dviračius.

Skaityti toliau: http://www.anyksciai.lt/lt/naujienos_449/dviratis-darbe-ir-sveikat-7tdp.html

Klaipėda suka tvaraus judumo link?

Klaipėdos vicemero pasisakymas teikia vilčių. Siūlau pasiskaityti. http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedos-ateitis-be-automobiliu-714927

„Skatinsime daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais, riedučiais. Sudarysime tam galimybes. Dabar daug kas nevažiuoja dviračiu ar nevaikšto, nes yra nepatogu. Plėsime pėsčiųjų zonas. Pirmiausia turi būti skatinama, o ne draudžiama“, – pabrėžė vicemeras.

A.Šulco nuomone, reikėtų bent pusę pinigų, kurie skiriami automobilių infrastruktūrai, investuojami į asfaltą, skirti pėsčiųjų, dviratininkų, riedučių infrastruktūrai gerinti.

Vilniuje darbai „vyksta“, klaidos „taisomos“

2015-10-24 14val 26min 58sek_28Galų gale pamatavau gatvės pločius. Vilniaus gatvėje toje vietoje, kur meras Remigijus Šimašius​ pavasarinėje dviračių takų apžiūroje piktinosi stulpeliais, o eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis dievagojosi, kad pagal jo rangovui duotą schemą automobiliams turėjo tekti 3 metrai, o dviračiams – kas liko, situacija nepakito. Nei linijos, nei stulpeliai neperkelti, automobiliams tenka 3,8 metro, dviračiams – 1,1 metro. Kaip savivaldybė kontroliuoja darbus ir už ką rangovams moka moka pinigus – matote patys.
Primenu, kad pagal STR’us C1 kategorijos gatvė (čia tokia ir yra), turi būti 3,0-3,5 metro pločio, o dviračių takas – bent 1,5 metro. Atkreipkite dėmesį, kad važiuojamosios dalies plotis nurodomas kaip intervalas, kas reiškia, kad platesnė važiuojamoji dalis negali būti. Deja, bet yra.

Šioje vietoje viešasis transportas nevažiuoja, tad važiuojamosios dalies plotis turėtų būti minimalus, t.y. lygiai 3 metrai + po 0,25 metro vertikali apsaugos zona. Apsaugos zona, beje, reikalinga ir dviračių juostoms bei takams.2015-10-24 14val 25min 45sek_27

 

Dviračiais minantys Švedijos ambasados darbuotojai Vilniuje – žavu!

svedijos amb 2222
Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstrom-Ruin su vyru Pahlo atšilus orams po Vilnių važinėja tiktai dviračiais, nes taip kur kas patogiau. R.Danisevičiaus nuotr.

Švedijos ambasados Lietuvoje darbuotojai jau trečius metus šiltuoju metų laiku po Vilnių važinėja dviračiais su tariamais diplomatiniais numeriais.

„Dviračiai yra su Švedijos vėliava priekyje, gale mes esame pasigaminę žalius diplomatinius numeriukus, visus dviračius sunumeravome“, – sakė Švedijos ambasados atstovė Giedrė Berželionytė. Turime penkis skirtingo dydžio dviračius skirtingo ūgio žmonėms.

Skandinavams labai svarbu lygybė – kad visi ambasados darbuotojai galėtų be jokių problemų apžergti sau tinkamą dviratį ir važiuoti.“

G.Berželionytė neigia kai kurių dviratininkų teiginius, kad Vilnius nėra patogus miestas dviratininkams, o automobilininkai tik ir taikosi juos partrenkti.

Gerai, kad Švedijos ambasados darbuotojai nemina dviračiais į miegamuosius rajonus – dėl to jų gyvenime truputį mažiau problemų 🙂

Informacijos šaltinis su šio sutikimu: http://www.lrytas.lt/pramogos/keliones-ir-pomegiai/netiketi-svedijos-ambasadores-atradimai-vilniuje.htm#.VVigUXOzQfw.facebook

Smiltynės perkėla keliasi vis daugiau dviratininkų

smiltyneje-zenklai-seja-pavojaus-sekla

Pateikiame Smiltynės perkėlos statistiką. Perkėlimų lyginant su 2013m. padaugėjo 2,5%

Mėnuo
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
2.1 1.7 6.2 19.5 25.2 28.2 83.6 47.9 23.6 6.9 3.7 2.3

Skaičiai pateikiami tūkstančiais.
Ženklesnis dviratininkų srautas prasideda balandį ir tęsiasi iki spalio. Didžiausias srautas buvo liepą, beveik 3 kartus didesnis nei birželį.  Rugpjūtį dviratininkų taip pat netrūksta.Viso per 2014m. perkelta 251132 dviratininkų.

 

G. Umaras: „Ar leistume savo vaikams važiuoti į mokyklą dviračiu?“

Pasaulio ir olimpinis dviračių treko čempionas, verslininkas Gintautas Umaras gegužės 8d. viešėjo LRT laidoje „Ryto garsai“. Laidos svečias kalbėjo apie savo karjeros pradžią, kiek ir kur baigęs sportinę karjerą važinėja dviračiu, atsakinėjo į laidos klausytojų klausimus, svarstė apie dviračių kultūros padėtį Lietuvoje. G. Umaras: „Ar turime dviračių takų sistemą, ar jais saugu važiuoti, ar gera dviraičių takų danga? Esminis atsakymas – ar leistume savo vaikams, anūkams važiuoti į mokyklą dviračiu? Kai lesime, tada galėsime sakyti, kad tai turime. Mano požiūriu, esame laukinis kraštas.“

Pasak G. Umaro, Lietuva įstatymiškai „vaidina“ turinti dviračių takų sistemą, tačiau dviratininkus perkelia ant dviračių ir pėsčiųjų takų, kurie nėra tinkami važiuoti 30-40 km/val. – ten daugybė mamų su kūdikiais vežimėliuose.  Garsus sportininkas tikisi, kad į tai bus atkreiptas dėmesys.

Visos laidos galima pasiklausyti paspaudus nuorodą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1011632752/ryto_garsai_2015-05-08_06_30 (nuo 164.40min).  Tačiau, tenka pripažinti, kad laida būtų dar įdomesnė, jei jos kūrėjai būtų labiau pasiruošę pokalbiui ir parodytų daugiau nuoširdaus susidomėjimo diskutuojama tema ir laidos svečiu.

G. Umaras  svečiuojasi laidoje "Ryto garsai" (nuotrauka panaudota iš LRT "Ryto garsų" Facebook paskiros)
G. Umaras svečiuojasi laidoje „Ryto garsai“ (LRT „Ryto garsų“ Facebook paskiros nuotrauka)

Kuris Europos miestas per gegužę numins daugiausiai kilometrų?

Kaunas trečią kartą dalyvauja tarptautinėje iniciatyvoje „Europos dviračių iššūkis 2015“, skatinančioje gyventojus dažniau naudoti dviratį kaip aplinkai draugišką transporto priemonę, mažinti miestų oro taršą ir didinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą.

Pernai dalyvauti Iššūkyje pasiryžo ir į Kauno komandą užsiregistravo virš 300 miesto dviratininkų, kurie per gegužės mėnesį numynė daugiau kaip 53 tūkst. km. Pasiekęs šį rezultatą Kaunas užėmė 10-ąją vietą tarp 32 Europos Sąjungos miestų. Šiais metais Iššūkyje dalyvauja beveik 40 Europos miestų.

Iššūkis vyks gegužės 1-31 d. Jam pasibaigus, bus paskelbtas miestas – laimėtojas, kurio gyventojai gegužės mėnesį dviračiu nuvažiavo daugiausiai kilometrų.

Iššūkyje gali dalyvauti visi gyventojai, kurie Kaune, į Kauną, per jį ar iš jo važiuoja dviračiu susisiekimo tikslais. Iššūkio taisykles ir registracijos formą rasite čia http://www.cyclingchallenge.eu/lt/

Yra galimybė prie Kauno komandos sukurti pakomandį (universiteto, mokyklos, įmonės , bendruomenės ir kt.) ir kartu minti už Kauną. Užsiregistravę Kauno komandos nariai gali atsiimti šiam Iššūkiui pagamintus „numerius“ – išskirtinį Kauno komandos ženklą, kurį galima tvirtinti ant dviračio. Daugiau informacijos el. p. Europos dviračių iššū Kaunasecc2015@kaunas.lt

Įspūdžiais dalytis kviečiame socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/events/1809912735900910/

Kauno m. savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio informacija