Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Klaipėda paskelbė 2016 Darnaus judumo metų paminėjimo priemonių planą ir jam įgyvendinti numatytas lėšas. Lėšų skirstymas pagal veiklos sritis verčia rimtai abejoti valdininkų kompetencija darnaus judumo srityje. Smagūs, nedideli kultūriniai projektai šiuo atveju tikrai neužkliūtų – miestui reikia įvairių veiklų. Tačiau kai 50 proc. darniam judumui skirtų lėšų ketinama išleisti automobilių infrastruktūros įrengimui, t.y. skatinimui dar labiau naudoti automobilį mieste, –  tai jau skandalas! Juo labiau, kad  vienai vienintelei automobilių stovėjimo aikštelei miesto centre įrengti bus skirta 1,4 mln. Eur,  o tai yra daugiau nei dviračių transportui, viešajam transportui, pėstiesiems ir miesto pritaikymui neįgaliesiems kartu sudėjus (Viešajam transportui priemonių plane numatyta 21 proc., dviračių transportui vystyti bus skirti 6 proc. plano lėšų, miesto pritaikymui neįgaliųjų poreikiams – 3 proc, pėstiesiems – 1 proc.). Moderniuose Europos miestuose automobilių stovėjimo aikštelės ar per klaidą miesto centruose įrengtos magistralinės gatvės yra šalinamos, užleidžiant vietą žmonėms. Deja, ne pas mus.

Šiuo metu Klaipėdoje pagrindinės gatvės, sankryžos nėra pritaikytos dviračių transportui. Mieste gausu ant šaligatvių nupieštų imitacinių dviračių takų, dėl kurių neretai konfliktuoja pėstieji ir dviratininkai. Ši situacija labai nepriimtina ir neįgaliesiems. Olandijoje kokybiška dviračių infrastruktūra sėkmingai naudojasi žmonės su judėjimo negalia, taip pat aklieji ir silpnaregiai. Deja, Klaipėdoje dar 2015 metais buvo įrenginėjami nauji imitaciniai dviračių takai su borteliais skersai kelio, stulpais take, nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Detaliau apie minėtą automobilių stovėjimo aikštelę. Ji numatyta pačiame senamiesčio centre, šalia Klaipėdos piliavietės. Aikštelėje suplanuota 190 vietų automobiliams, 2 elektromobilių įkrovimo stotelės, 66 dviračių stovai, o ant šaligatvio rengiamasi nupiešti  135 metrus dviračių pseudotako, kurio plotis (1,6 m.) ir danga (trinkelės) neatitinka reiklavimų. Taip pat ketinama įrengti pilies raveliną. Nauja 7871 m² ploto stovėjimo aikštelė senamiesčio viduryje  būtų nesuvokiamas dalykas kur nors Olandijoje –mat ten žmonės išsikovojo, kad miestai būtų pritaikomijų, o ne automobilių, judėjimui.

Pilies g. 2A

Pilies ravelinas galėtų tapti labai puikia darnaus judumo priemone, jei būtų pastatytas viduryje Pilies g., kuri kažkada brutaliai nutiesta per senamiestį. Sakote, utopija? Pavyzdžiui,  Olandijoje dabar tokios per klaidą įrengtos gatvės yra be skrupulų naikinamos.  O štai Klaipėdoje vėl šimto metrų dviračių tako nesugebėta suprojektuoti. 2015 metais jau galiojo normos, įtvirtinančios, kad dviračių takas turi būti 2,5 m. pločio ir raudono asfalto.

Tikiuosi, kad šitas akibrokštas dėl darniam judumui skirtų lėšų netinkamo panaudojimo privers miestiečius pabusti ir reikalauti realių pokyčių. Regis, lėšų yra. Lieka išsireikalauti, kad jos būtų racionaliai naudojamos.

Nuoroda į parengtą priemonių planą.

Nuoroda į priemonių plano analizę. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *