Miestai

Kaip įvertinti ar gatvės projektas parengtas kokybiškai

Miestų infrastruktūros atnaujinimas lėtas ir brangus procesas. Dabartiniais tempais visas Vilniaus gatves spėsime rekonstruoti daugmaž per 250 metų. Turint ribotus išteklius yra labai svarbu, kad gatvių projektai būtų racionalūs, parengti laikantis reikalavimų, spręstų realias miesto problemas ir leistų pasiekti iškeltus tikslus.

Pirmiausia reiktų išsiaiškinti kokia turėtų būti gatvės funkcija. Gatvės paskirtį nurodo visą miesto teritoriją apimantis miesto bendrasis planas. Jame yra nurodytos gatvių kategorijos. Skirtingų kategorijų gatvės turi skirtingas funkcijas. 

Vilniaus miesto bendrasis planas. Gatvių kategorijos

Gatvė negali turėti viena kitai prieštaraujančių funkcijų – tuo pačiu metu būti greito ir lėto eismo, suteikti pirmenybę pėstiesiems ir dviratininkams ir kartu leisti dideliu greičiu važiuoti automobiliams. 

A kategorijos tranzitinėse gatvėse atskiriami priešpriešinio eismo srautai, nenumatomas pėsčiųjų ir dviratininkų eismas, viešojo transporto stotelės. A kategorijos gatvės tarpusavyje ir su B kategorijos gatvėmis jungiasi skirtingų lygių sankryžose. C ir D kategorijos gatvės, pėsčiųjų takai, dviračių takai kerta A kategorijos gatves skirtingame lygyje.

B kategorijos gatvės skirtos miesto tranzitui. Jose atskiriami priešpriešinio eismo motorizuoto transporto srautai, įrengiami atskiri pėsčiųjų takai, atskiri dviračių takai. Dėl intensyvaus eismo gatvėje neįrengiamos automobilių parkavimo vietos. 

C kategorijos gatvės skirtos tranzitui rajono viduje. Įrengiami atskiri pėsčiųjų takai, atskiri dviračių takai. C ir D kategorijų gatvių susikirtimuose pėsčiųjų takai ir dviračių takai nenutrūksta ir lieka tame pačiame lygyje. 

D kategorijos gatvės skirtos tik privažiavimui prie galutinio tikslo. Dėl mažo automobilių skaičiaus ir greičio, atskiri dviračių takai neįrengiami – numatomas  mišrus dviračių ir automobilių eismas. D kategorijos gatvėse automobilių srautas neturėtų viršyti 500 aut./h, neįrengiamos pėsčiųjų perėjos, sankryžose neįrengiami pirmumo ženklai, nežymima vidurio skiriamoji linija. Rekomenduojama trinkelių danga. 

D kategorijos gatvė skirta tik privažiavimui prie galutinio tikslo

Jei D kategorijos gatvėje numatyta magistralinė dviračių trasa, reiktų įrengti dviračių gatvę. Tokioje gatvėje neturi būti galimas automobilių tranzitas tačiau išlieka galimybė gyventojams privažiuoti iki tikslo. Dviračių gatvėse naudojama raudono asfalto danga. Sankryžose su kitomis D kategorijos gatvėmis dviračių gatvei turėtų būti numatytas pirmumas. 

Projektuojant gatves būtina žinoti esamus pėsčiųjų, dviratininkų, viešojo transporto, automobilių srautus ir prognozuoti būsimus pėsčiųjų, dviratininkų, viešojo transporto, automobilių srautus. Prognozėse atsižvelgti į patvirtintų darnaus judumo planų tikslus. 

Eismo juostų skaičius, pėsčiųjų takų, dviračių takų pločiai parenkami pagal prognozuojamus srautus.

Dviračių takas turėtų būti žemiau pėsčiųjų tako ir atskirtas nuožulniu borteliu.

Vandens surinkimo juostos į dviračių tako plotį neįskaičiuojamos, racionalu vandens subėgimo juostą sumažinti iki minimumo surinkimo groteles montuojant į bortelį.

Dėl per didelio kietųjų dangų kiekio mieste yra sutrikdytas natūralus vandens ciklas. Lietaus vanduo surenkamas į lietaus nuotekų sistemą. Tokiu būdu po didelės liūties lietaus nuotekų tinklai nepajėgia surinkti viso kritulių kiekio, o tuo metu kai nėra lietaus, drėgmės trūksta. Projektuojant gatves reikia stengtis palikti kuo daugiau nelaidžių dangų, kiek įmanoma atsisakyti trinkelėmis grįstų salelių, techninių šaligatvių. Miesto periferinėse zonose esančios gatvės ar greitkeliai puikiai gali tarnauti be bortų ar požeminių lietaus surinkimo tinklų.

Gatvė Olandijoje. Nėra bortelių požeminių lietaus nuotekų tinklų

Kur tik tai įmanoma pravartu įterpti plotus vandeniui natūraliai susigerti. Žolė turėtų būti šiek tiek žemiau kietų dangų lygio. Šiame pavyzdyje lietaus surinkimo grotelės yra aukščiau, tad jos surenka tik tą vandenį, kuris nebespėja susigerti.

Prižiūrint gatves nevertėtų bijoti gamtos – tose vietose, kur nevaikštoma, žolę pjauti užtenka kartą ar du per metus. Taip skatinama bioįvairovė, sulaikomos dulkės, didesnė žolė lengviai ištveria sausras, susiformuoja natūraliai žydinčios pievos.

Mieste augantys brandūs medžiai – didelė vertybė. Medžiai neturėtų būti aukojami atnaujinant gatves. Jei gatvė “netelpa” – reikia kirsti brandžius medžius ar griauti namus, verta pasvarstyti ar tokios kategorijos ir tokio pločio gatvė toje vietoje apskritai reikalinga.

Įrengiant gatves medžiai privalo būti saugomi