Nemažai kritikos dėl uostamiestyje nepakankamai išplėtotos dviračių infrastruktūros sulaukianti vietos valdžia keisti situaciją užsimojo novatoriškomis priemonėmis.
Šiemet keliose Klaipėdos miesto vietose bus įrengti dviračių srauto skaičiuokliai. Taip tikimasi išsiaiškinti, kiek dviratėmis transporto priemonėmis naudojamasi ne turistiniais tikslais. Taip pat gyvenamuosiuose kvartaluose, prie visuomeninių centrų planuojama pastatyti įvairių tipų mokamas dviračių saugyklas. „Norima skatinti miestiečius naudotis dviračiais ne tik rekreaciniais tikslais, bet ir vykti jais į darbą, prekybos centrus, švietimo įstaigas bei kitur. Iki šiol apie dviratininkų srautus sužinodavome tik pagal keltų į Kuršių neriją statistiką, o šiemet bus skaičiuojami ir važiuojantieji miesto gatvėmis. Duomenys leis tobulinti infrastruktūrą ten, kur jos labiausiai reikia“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
Skaičiuos srautus
Klaipėda kartu su kitų Europos valstybių miestais dalyvauja Europos Komisijos programos „Horizon 2020“ finansuojamame projekte „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas (PORTIS)“, kurio tikslas – gerinti dviračių infrastruktūros plėtrą mieste. Todėl jau šiemet klaipėdiečiai galės išbandyti keletą naujovių. Vasarą uostamiestyje turėtų atsirasti du dviračių skaičiuokliai, kurie fiksuos važiuojančių dviratininkų srautus. Juos planuojama įrengti centrinėje ir pietinėje miesto dalyse. Vieno įrenginio kaina siekia nuo 10 iki 20 tūkst. eurų. „Buvo diskutuojama, kuriose vietose reikėtų tų skaičiuoklių. Vieną jų nuspręsta įrengti Herkaus Manto gatvėje, prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, o kitą – Taikos prospekte, ties sankryža su Kauno gatve, netoli prekybos centro „Akropolis“. Skaičiuokliai bus panašūs į vadinamuosius parkomatus. Prireikus juos galima išmontuoti ir pastatyti kitur. Tikslas – išsiaiškinti dviratininkų srautus, atlikti jų analizę. Šiuo atveju orientuojamasi ne į turistus ar miestiečius, kurie dviračiai – tik pramoga, o į tuos klaipėdiečius, kurie važinėja jais į darbą ir naudojasi kaip kasdiene susisiekimo priemone“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė. Tokių duomenų iki šiol niekas nekaupė, nes vienintelė vieta, kurioje skaičiuojami dviratininkų srautai, buvo AB „Smiltynės perkėla“ keltai. „Tačiau tai – aktyvaus poilsio statistika, dviračiais naudojamasi rekreaciniais tikslais, ne kasdieniais“, – tikino merijos valdininkė. Anot jos, speciali dviračių srauto skaičiuoklių technologija leis „atskirti ir ignoruoti“ motorizuotas transporto priemones – motorolerius, motociklus, automobilius. Sukaupti duomenys iškart bus atnaujinami interneto tinklalapyje, klasifikuojami ir archyvuojami. Šiuo metu vyksta skaičiuoklių projektavimo darbai. Juos numatyta baigti iki balandžio mėnesio, paskui prasidės rangos darbai.
Teigiama, jog skaičiuoklių užfiksuoti duomenys leis tobulinti dviračių infrastruktūrą ten, kur labiausiai reikia.
Statys saugyklas
Kita klaipėdiečių laukianti naujovė – įvairių tipų mokamos viešosios dviračių saugyklos. Jų skirtingose miesto erdvėse ketinama įrengti 10. Taip norima gerinti dviračių infrastruktūrą mieste, kad gyventojai jais važinėtų ne tik turistiniais ar laisvalaikio tikslais, bet naudotų ir kasdienėms kelionėms. Ši transporto priemonė turėtų tapti patogia nemokama alternatyva vykti į darbo vietą ar ugdymo įstaigą. Įrengus saugyklas žmonės galės saugiai palikti ten savo dviračius. Jie bus apsaugoti tiek nuo vagysčių, tiek nuo klimato sąlygų daromos žalos. Pirmas keturias dviračių saugyklas planuojama įrengti prie švietimo įstaigų. Kitos galėtų atsirasti prie daugiabučių ar visuomeninių pastatų. Siekiant nuspręsti, kuriose miesto vietose ir kokio tipo saugyklos turėtų būti įrengtos, buvo atliekama gyventojų apklausa. Paaiškėjo, kad apie 90 proc. klaipėdiečių niekada nėra naudojęsi tokiomis paslaugomis. Per 30 proc. miestiečių pasisakė už tai, jog saugyklos būtų įrengtos mikrorajonų centruose, 28 proc. – prie didesnių prekybos centrų, 21 proc. – prie švietimo įstaigų. Mažiausiai dėmesio sulaukė sveikatos priežiūros įstaigos ir viešosios bilbliotekos.
„Apsispręsta, kad dvi pirmos dviračių saugyklos bus įrengtos gyvenamųjų namų kvartaluose tarp Danės gatvės ir Baltijos prospekto. Žmonės galės saugiai palikti savo transporto priemones prie namų, jų nereikės nešti į penktą aukštą ir panašiai. Šios saugyklos bus didesnės, jose tilps maždaug 20–30 dviračių. Kol kas nenutarta, kaip tos saugyklos atrodys ir kaip į jas reikės patekti. Galimi variantai – mobiliosios programėlės, elektroninės kortelės ir kita. Saugyklos jokiu būdu nebus panašios į metalinius garažus, rinksimės vizualiai patrauklius variantus“, – tikino S. Budinas. Kitos saugyklos bus individualios. Šių veikimo principas panašus į mokamų automobilių stovėjimo vietų. „Žmogus atvažiuoja, specialia programėle atsirakina saugyklą ir palieka savo dviratį. Tokių saugyklų bus pastatyta ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto dalyse. Beje, norime ir moksleivius skatinti naudotis dviračiais, važiuoti jais į mokyklas, todėl saugyklų atsiras ir prie ugdymo įstaigų“, – kalbėjo uostamiesčio savivaldybės administracijos vadovas.
Svarbu neprašauti
Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas akcentavo, kad Klaipėdoje diegiant naujoves miesto valdžiai reikėtų vadovautis racionalumo ir protingumo kriterijais. „Sveikintinos priemonės, tačiau jos turi būti efektyvios. Pavyzdžiui, įrengta 50 dviračių stovų automobilių stovėjimo aikštelėje prie Pilies uostelio, tačiau ten niekas dviračių nelaiko. Stovai visą vasarą buvo tušti. Juk žmonės dviračiais apvažiuoja, o ne pėsčiomis apeina piliavietę, tad nėra reikalo jų palikti. Prieš leidžiant pinigus ir statant tuos stovus reikėjo pasitarti su dviratininkų bendruomene“, – „Lietuvos žinioms“ sakė S. Ružinskas. Jo manymu, panašių klaidų nereikėtų kartoti ir planuojant, kur statyti dviračių saugyklas ar šių transporto priemonių srautų skaičiuoklius. „Prie Muzikinio teatro skaičiuokliai bus efektyvūs, jei fiksuos ne tik šaligatviu, bet ir gatve važiuojančiuosius, aprėps visą gatvės plotį. Tikslas sužinoti miesto gatvėmis riedančių dviratininkų skaičių bus naudingas, nes dabar tokios statistikos nėra. Ją žinodami dviratininkų bendruomenės atstovai galės teikti savo reikalavimus, nes daug kur dviračių srautai labai dideli, o takai, juostos – per siauros“, – pabrėžė pašnekovas. Panašius skaičiuoklius jau turi Vilnius, tačiau fiksavimas vaizdo kameromis netikslus ir nepatikimas. „Saugyklas taip pat svarbu įrengti ten, kur jų išties reikia, kad nestovėtų tuščios. Valdžia jau buvo pastačiusi dviračių saugyklas prie ligoninių komplekso Liepojos gatvėje. Tikėtasi, jog žmonės ten atvyks dviračiais, paliks juos ir į darbo vietas važiuos viešuoju transportu, bet nieko panašaus neįvyko. Dviračių saugyklas prie mokyklų turi Šiauliai, Panevėžys, jų tikrai reikia ir uostamiestyje“, – tvirtino Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys.