Lietuvos dviratininkų bendrijos nariai dalyvavo ID Vilnius organizuotame susitikime dėl Trakų, Maironio ir Barboros Radvilaitės gatvių pokyčių. Šiame susitikime dalyviai galėjo pateikti klausimus tik raštu ir turėjo ribotą galimybę reaguoti į projektuotojų bei savivaldybės atstovų pasisakymus – rašyti į bendrą susirašinėjimo langą ir tikėtis, kad tekstas bus perskaitytas renginio vedėjų. Kai kurie klausimai liko neatsakyti, o dalis atsakymų palieka dar daugiau klausimų. LDB itin kritiškai vertina pateiktus gatvių sprendinius, neatitinkančius teisės aktais infrastruktūrai taikomų reikalavimų ir konstatuoja, jog dviratininkų ir pėsčiųjų poreikiai yra tenkinami tik minimaliai, planuojama infrastruktūra yra nekokybiška, o pirmenybė yra teikiama automobilių transporto judėjimui, siekiama sukelti kuo mažiau ribojimų jų vairuotojams.
LDB kelia klausimų pasirinktas infrastruktūros tvarkymo būdas – kapitalinis remontas. Įprastai remontu nėra siekiama sukurti naujos kokybės infrastruktūrą, juo siekiama tik atnaujinti esamą. LDB tokį aplinkos pokyčių būdą laiko ydingu, nes apeinamas numatytas projektavimo procesas, neatliekama reikalinga analizė, kuria remiantis būtų kuriama visuomenės poreikius tenkinanti infrastruktūra. Pristatytose gatvėse pasirinkti infrastruktūros parametrai braižyti neatlikus planuojamų eismo srautų analizės, todėl nėra pagrįsti duomenimis, remtasi projektuotojų nuožiūra. Nei projektuotojai, nei savivaldybės atstovai negalėjo argumentuotai pagrįsti pasirinktos infrastruktūros parametrų planuojamų eismo srautų analize, kuri, anot rengėjų, bus atlikta kada nors ateityje. Viešinimo procedūros vykdomos nesivadovaujant teisės aktais, į pasiūlymus atsakoma projektuotojo nuožiūra, jos pristatomos kaip neformalios ir todėl nepalieka erdvės konstruktyviai diskusijai.
Siūlomi Trakų gatvės sprendiniai neatitinka ramaus eismo D kategorijos gatvei keliamų reikalavimų. Gatvės važiuojamajai daliai parinktas gerokai didesnis plotis nei tai leidžia statybų reglamentai. Visuomenės atstovų neįtikina projektuotojų pažadai jog, nepaisant nepaaiškinamai didelio važiuojamosios dalies pločio, vairuotojai vis tiek laikysis maksimalaus toje zonoje leistino 20 km/h greičio. Taip pat, projektuotojai atsisakė gyvenamosios zonos ženklais pažymėtoje Trakų gatvėje naikinti pėsčiųjų perėją ir pašalinti tvoras ties ja. Tokie gatvės elementai pėstiesiems skirtoje erdvėje neturėtų būti naudojami, nes eismo dalyviams siunčia žinią, kad Trakų gatvę pėstieji gali kirsti tik perėjoje. Šie sprendimai eismo saugumą kuria varžant pėsčiųjų judėjimo laisvę ir natūralų jų judėjimą gausioje prekybos ir paslaugų gatvėje ir todėl visiškai nedera su pažangiais ramaus eismo gatvių įrengimo principais. Susitikimo metu nebuvo atsakyta į klausimus, ar gatvėje bus paliekamas šiuo metu ten leidžiamas abipusis dviračių eismas, ar bus įrengiamas papildomas dviračių takas ir ar bus susiaurintas sprendiniuose paliktas 7 metrų pločio įvažiavimas į Trakų gatvę nuo Pylimo gatvės pusės.
Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse siūloma atskira dviratininkams skiriama infrastruktūra tenkina tik minimalius reikalavimus. Dviračių takų plotis parinktas nesivadovaujant statybos reglamentais ir tėra 2,5 m, tarsi juo piko valandą važiuos ne daugiau kaip 150 dviratininkų, nepaisant to, jog takas yra magistralinis. Kai prieš metus savivaldybės sprendimu buvo uždrausta dviračiais važiuoti Pilies gatve (automobilių eismas ten nedraudžiamas), šios jungties poreikis dar labiau išauga, nes tai yra vienintelis būdas dviračiu apvažiuoti Senamiestį. Todėl dviračių takas šiose gatvėse turi būti bent 3,5 m pločio.
Kita vertus, anksčiau deklaruoti tikslai riboti tranzitinį automobilių eismą Maironio gatvėje yra ignoruojami. Motyvuojant kilsiančia vibracija atsisakyta sprendimų įrengti gyvenamąją zoną ir iškilią perėją ties Šv. Onos bažnyčia, nors jiems buvo pritarta prieš pusmetį vykusiame kito projekto svarstyme: Dabar siūlomi sprendimai suvaro dviratininkus ir pėsčiuosius į siaurą gatvės ruožą, akivaizdžiai atiduodant pirmenybę motorinių transporto priemonių eismui.
Entuziastingai tvarumo ir darnaus judumo tikslus susitikimo pradžioje pristačiusios Vilniaus miesto savivaldybės atstovės žodžiai akivaizdžiai prasilenkia su suprojektuotos infrastruktūros sprendiniais, kuriais sąlygos dviratininkams ir pėstiesiems gerinamos tik minimaliai bei atsisakoma ryžtingiau valdyti eismą šiose Senamiesčio gatvėse. Deklaruojama, kad 2030-ais automobilių eismas mieste turi sumažėti nuo dabartinių 52% iki 30%, o Senamiestyje prie eismo mažinimo papildomai prisidės mažos taršos zonos įvedimas. Vis dėlto, realybėje sudaromos sąlygos tam, kad automobiliu per senamiestį jais važiuoti būtų kuo patogiau.
Kategoriškai atmetame vienos iš savivaldybės atstovių išvadą, jog projektui „nebuvo prieštaraujančių“. Deja, bet dėl šio proceso neužtikrintumo negalime tikėti, kad konstruktyvius pasiūlymus teikiantys visuomenės atstovai tolimesnėse projekto vystymo stadijose apskritai galės išreikšti savo prieštaravimus. Reikalaujame atsisakyti tokio pobūdžio infrastruktūros tvarkymo proceso ir kritinę pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūrą projektuoti atliekant privalomus eismo srautų prognozavimo darbus ir atsižvelgiant į galiojančius Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 bei miesto patvirtintų planų reikalavimus.