Žymos archyvas: infrastruktūra

Jonava. Kaip įsisisavinti lėšas, bet nesukurti kokybiškos aplinkos mieste.

Foto pasakojimas apie Jonavą, iliustruojantis  2008, 2013, 2015 metais atliktus darbus, kuriems išleistos biudžeto ir ES fondų lėšos. Deja, bet projektai dažnai parengti nekokybiški, gausu broko, statybos reglamentų nepaisymo.Jonava 2016 04 02 (3)

Atnaujinta keturių eismo juostų J. Ralio gatvė. Nesaugios perėjos ir sankryžos, jokios galimybės važiuoti dviračiu. Prie upės dviračių tako pradžia be galimybės į šį taką įvažiuoti. Keturių juostų gatvė baigiasi ties rekonstruotu tiltu, kuriame telieka dvi eismo juostos.

Jonava 2016 04 02 (4)

Dviejų juostų vienpusio eismo gatvė. Lėšų dvigubai platesnei nei pakaktų, gatvei buvo. Gatvės pritaikymui dviračių eismui, sankryžos sutvarkymui, neatsirado. Taip pat pamiršti žmonių su judėjimo negalia poreikiai – šaligatviai ties įvažiavimais į kiemus su borteliais skersai šaligatvio.

Jonava 2016 04 02 (5)

Rekonstruotas tiltas per Nerį. Nesudarytos sąlygos per tiltą važiuoti dviračiu. Apskritai draudžiamas dviračių eismas, nors iškart už tilto prasideda pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

Toliau skaityti Jonava. Kaip įsisisavinti lėšas, bet nesukurti kokybiškos aplinkos mieste.

Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

Klaipėda paskelbė 2016 Darnaus judumo metų paminėjimo priemonių planą ir jam įgyvendinti numatytas lėšas. Lėšų skirstymas pagal veiklos sritis verčia rimtai abejoti valdininkų kompetencija darnaus judumo srityje. Smagūs, nedideli kultūriniai projektai šiuo atveju tikrai neužkliūtų – miestui reikia įvairių veiklų. Tačiau kai 50 proc. darniam judumui skirtų lėšų ketinama išleisti automobilių infrastruktūros įrengimui, t.y. skatinimui dar labiau naudoti automobilį mieste, –  tai jau skandalas! Juo labiau, kad  vienai vienintelei automobilių stovėjimo aikštelei miesto centre įrengti bus skirta 1,4 mln. Eur,  o tai yra daugiau nei dviračių transportui, viešajam transportui, pėstiesiems ir miesto pritaikymui neįgaliesiems kartu sudėjus (Viešajam transportui priemonių plane numatyta 21 proc., dviračių transportui vystyti bus skirti 6 proc. plano lėšų, miesto pritaikymui neįgaliųjų poreikiams – 3 proc, pėstiesiems – 1 proc.). Moderniuose Europos miestuose automobilių stovėjimo aikštelės ar per klaidą miesto centruose įrengtos magistralinės gatvės yra šalinamos, užleidžiant vietą žmonėms. Deja, ne pas mus.

Šiuo metu Klaipėdoje pagrindinės gatvės, sankryžos nėra pritaikytos dviračių transportui. Mieste gausu ant šaligatvių nupieštų imitacinių dviračių takų, dėl kurių neretai konfliktuoja pėstieji ir dviratininkai. Ši situacija labai nepriimtina ir neįgaliesiems. Olandijoje kokybiška dviračių infrastruktūra sėkmingai naudojasi žmonės su judėjimo negalia, taip pat aklieji ir silpnaregiai. Deja, Klaipėdoje dar 2015 metais buvo įrenginėjami nauji imitaciniai dviračių takai su borteliais skersai kelio, stulpais take, nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Toliau skaityti Klaipėdoje pusė darniam judumui 2016 metais skirtų lėšų atiteks automobilių transportui?

G. Umaras: „Ar leistume savo vaikams važiuoti į mokyklą dviračiu?“

Pasaulio ir olimpinis dviračių treko čempionas, verslininkas Gintautas Umaras gegužės 8d. viešėjo LRT laidoje „Ryto garsai“. Laidos svečias kalbėjo apie savo karjeros pradžią, kiek ir kur baigęs sportinę karjerą važinėja dviračiu, atsakinėjo į laidos klausytojų klausimus, svarstė apie dviračių kultūros padėtį Lietuvoje. G. Umaras: „Ar turime dviračių takų sistemą, ar jais saugu važiuoti, ar gera dviraičių takų danga? Esminis atsakymas – ar leistume savo vaikams, anūkams važiuoti į mokyklą dviračiu? Kai lesime, tada galėsime sakyti, kad tai turime. Mano požiūriu, esame laukinis kraštas.“

Pasak G. Umaro, Lietuva įstatymiškai „vaidina“ turinti dviračių takų sistemą, tačiau dviratininkus perkelia ant dviračių ir pėsčiųjų takų, kurie nėra tinkami važiuoti 30-40 km/val. – ten daugybė mamų su kūdikiais vežimėliuose.  Garsus sportininkas tikisi, kad į tai bus atkreiptas dėmesys.

Visos laidos galima pasiklausyti paspaudus nuorodą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1011632752/ryto_garsai_2015-05-08_06_30 (nuo 164.40min).  Tačiau, tenka pripažinti, kad laida būtų dar įdomesnė, jei jos kūrėjai būtų labiau pasiruošę pokalbiui ir parodytų daugiau nuoširdaus susidomėjimo diskutuojama tema ir laidos svečiu.

G. Umaras  svečiuojasi laidoje "Ryto garsai" (nuotrauka panaudota iš LRT "Ryto garsų" Facebook paskiros)
G. Umaras svečiuojasi laidoje „Ryto garsai“ (LRT „Ryto garsų“ Facebook paskiros nuotrauka)

mobile2020 projekto organizuota kelionė į Olandiją bei Vokietiją

ZvolėIš mobile2020 projekto į mokomąją-pažintinę kelionę po Olandiją-Vokietiją važiavę UAB „Urbanistika“ projektų vadovas pasidalino kelionės įspūdžiais savo bloge.

Kartu su juo mobile2020 kelionėje dalyvavusi Jurga Pakrosnienė iš Kauno m. savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus pasakojo, kad visa savivaldybių atstovų grupė 25 žmonės kasdien daug važinėjo dviračiu su gidais, kurie viską rodė ir pasakojo vizito dalyviams. Pirmiau aplankyta Olandija paliko daug didesnį įspūdį savo sisteminiu požiūriu ir dviračių integracija į miesto susisiekimo sistemą, negu Vokietija. Pirmas įspūdis – jei Olandijoje dviračiu važiuodamas jautiesi saugus, atsipalaidavęs, viskas aišku ir judi tarsi savaime, tai Vokietijoje – kaip pas mus – reikia dairytis, pasisaugoti, sutelkti dėmesį ir būti atidžiam.

Įdomaus skaitymo: http://miestutransportas.blogspot.com/2014/04/susisiekimas-dviraciai-olandija-ir.html