TURINYS 2. MIESTO STRUKTŪRA IR ... 4. PRAMONĖS IR KOMUNALINIŲ ...


3. GYVENAMOSIOS TERITORIJOS

3.1. RAIDOS TENDENCIJOS

    Strateginis gyvenamųjų teritorijų planavimo tikslas yra gerinti vilniečių gyvenimo kokybę, harmoningai plėtoti miestą visuomeninės ir privačios partnerystės pagrindu.
    Iki 1990 metų butų fondas sparčiai augo, ypač 1965 – 1990 metais. Įsigalėjus pramoninei – stambiaplokštei statybai, butų fondas padidėjo beveik tris kartus (nuo 3296 iki 9537 tūkst. kv. m bendrojo ploto). Po 1990 metų augimo tempai gerokai sulėtėjo ir tik pastaraisiais metais vėl pastebimas augimas. Vilniuje gyvenamosios teritorijos šiuo metu sudaro apie 4141 ha - apie 11 proc. miesto ploto. Gyvenamasis plotas sudaro apie 9750 tūkst. kv. m, o vienam vilniečiui vidutiniškai tenka apie 16,7 kv. m bendrojo ploto. Tai mažiau negu bendras šalies vidurkis ir gerokai mažiau negu išsivysčiusiose Europos valstybėse.
    Daugiaaukščiai gyvenamieji rajonai turi gerą inžinerinę infrastruktūrą ir nedaro neigiamos vizualinės įtakos Senamiesčiui ir Centrui. Iki šių dienų išsaugota nemažai būstų istorinėse miesto dalyse.

   Spręstinos gyvenamųjų teritorijų problemos yra šios:

3.2. SPRENDINIAI

3.2.1. Gyvenamojo fondo didinimas

    Vienam Vilniaus gyventojui turėtų tekti bent po 20 kv. m gyvenamojo ploto, tuomet gyvenamasis fondas padidėtų iki 12000 tūkst. kv. m. Siekti, kad bendromis privačių asmenų, savivaldybės ir statybos verslo atstovų pastangomis kasmet būtų pastatoma 2000 - 3000 naujų būstų. Iš viso gyvenamajai statybai numatoma panaudoti 1200 ha miesto teritorijos, iš jos 1000 ha – mažaaukštei statybai (su pradėtomis), 200 ha – daugiaaukštei statybai.
    Siekiant harmonizuoti dabartinį santykį būstų daugiaaukštėje ir mažaaukštėje statyboje (90% ir 10%) iki 80% ir 20% ir atsižvelgiant į gyventojų poreikį, numatoma statyti 57% daugiaaukštės ir 43% mažaaukštės gyvenamosios statybos.

3.2.2. Daugiaaukštės statybos prioritetinė plėtra

    Didžiausia butų fondo dalis (80%) išliks daugiaaukščiuose, daugiabučiuose pastatuose. Todėl į juos turi būti investuojama pirmiausia.
    Rekomenduojamas vidutinis būsto dydis - apie 90 kv.m. Daugiaaukščius gyvenamuosius namus reikėtų statyti tik tose teritorijose, kuriose patogu naudotis visuomeniniu transportu, yra reikiama inžinerinė, socialinė infrastruktūra (vaikų darželiai, mokyklos, buities paslaugos ir kt.) arba ten, kur numatoma kurti šią infrastruktūrą.
    Didžioji dalis būstų bus statoma gyventojų ir privačių investuotojų lėšomis. Socialiai remtiniems asmenims savivaldybės lėšomis numatyta pastatyti 5-10 % naujo gyvenamojo fondo daugiaaukščiuose namuose.
    Pirmenybę daugiaaukštei statybai skirti: Santariškių šiaurinėje dalyje, Mokyklos gatvės kvartale, Pilaitėje, Ąžuolynėje, Tarandėje (šiaurės vakarų dalis), Pašilaičių šiaurinėje dalyje (suplanuota 200 ha).

3.2.3. Mažaaukštės statybos plėtra

    Iki 20 % gyvenamojo fondo planuojama padidinti statant mažaaukščius namus. Rekomenduojamas vidutinis būsto dydis - apie 180 kv. m. Šių būstų statytojai turi būti skatinami statyti taupius ir šiltus namus.
    Pirmenybę mažaaukštei statybai skirti: Visoriuose, Burbiškėse, Užusienyje, Tarandėje (šiaurės vakarų dalis), kvartaluose prie T. Narbuto gatvės, Karklėnuose, Vismaliukuose, Balsiuose II, Gudeliuose, Vaidotuose (planuojama 1000 ha).

3.2.4. Sodų bendrijų žemės paskirties keitimas

    Didžiausias dėmesys pertvarkant sodininkų bendrijas, skiriamas nedidelėms, esančioms arčiau miesto centro, bendrijoms. Čia turėtų vyrauti mažaaukštė gyvenamoji statyba. Gali būti statomi ir daugiaaukščiai gyvenamieji namai, jeigu tai bus numatyta detaliuosiuose planuose.

3.2.5. Gyvenamųjų teritorijų plėtros būdai

   Numatomi plėtros būdai:


    Plėtojant ir statant daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonus, pirmenybė teikiama projektams, kurie:

3.2.6. Gyvenamųjų teritorijų užstatymo tankinimas

    Pirmenybė teikiama gyvenamųjų teritorijų užstatymo sutankinimui. Daugiausia bus tankinami šie miesto rajonai: Naujamiestis, Šnipiškės, Žirmūnai, Lazdynai. Užstatymo tankumą visame mieste siūloma padidinti apie 10 proc.

3.2.7. Naujų gyvenamosios statybos teritorijų įrengimas

    Naujai užstatomomis teritorijomis laikomos suplanuotos, bet nebaigtos ar nepradėtos užstatyti teritorijos ir visai naujos teritorijos. Daugiausia naujų teritorijų bus užstatyta Pilaitėje, Santariškėse, Tarandėje, Pašilaičiuose, Naujojoje Vilnioje.
    Pirmenybė teikiama tiems projektams, kurie numato statyti teritorijose, kuriose įrengta infrastruktūra (Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos, Karo akademijos teritorijos, Visorių, Mokyklos gatvių kvartalai).
    Naujai užstatomose teritorijose pirmenybė teikiama mažaaukščiams, dažniausiai vienbučiams namams.

3.2.8. Gyvenamųjų teritorijų atnaujinimas

    Atnaujinimas skirstomas į renovavimą ir restauravimą - rekonstravimą. Gyvenamųjų namų renovavimas yra aktualiausias šiuose rajonuose: Žirmūnuose, Antakalnyje, Vilkpėdėje, Lazdynuose, Karoliniškėse. Restauruoti - rekonstruoti planuojama šiuos rajonus: Senamiestį, Šnipiškes, Naujamiestį, Žvėryną, Centrą.

3.2.9. Gyvenamosios funkcijos išsaugojimas Senamiestyje ir kitose istorinėse miesto dalyse

    Senamiestyje ir kitur pirmenybė teikiama šios istorinės miesto dalies paveldo vertybių savitumui bei gyvenamajai funkcijai išsaugoti. Juridinėmis ir ekonominėmis priemonėmis siekti, jog ne mažiau kaip 40 proc. pastatų bendrojo ploto tektų būstui.

3.2.10. Darbo vietų kūrimas gyvenamuosiuose rajonuose

    Naujų darbo vietų kūrimas aktualiausias Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose ir Pilaitėje. Toliau plėtojami komerciniai centrai – prie Ukmergės gatvės (šiaurės vakarų), T. Narbuto gatvės (vakarų). Prie pagrindinių miesto gatvių plėtoti vietinius prekybos ir paslaugų teikimo objektus, kuriuose atsiras naujų darbo vietų ir bus teikiamos kokybiškos paslaugos šiaurės ir vakarų masyve.

3.3. PLANAVIMO PASĖKMĖS

    Įgyvendinus sprendinius bus išsprųstos vilniečių aprūpinimo būstu, socialinės bei inžinerinės infrastruktūros problemos. Gyvenamosioms teritorijoms skirtas plotas padidėtų iki 5300 ha ir sudarytų apie 14 proc. visos miesto teritorijos.
    Gyvenamasis fondas kuriamas savivaldybės ir privataus sektoriaus lėšomis. Tai suteiks galimybų miestiečiams apsirūpinti būstu. Bus didesnė būstų įvairovė.
    Gyvenamųjų teritorijų tankinimas padės efektyviau naudoti miesto žemų, sukurti geresnes sąlygas įrengti inžinerinų infrastruktūrą, aprūpinti įvairiomis paslaugomis, padės geriau įrengti ir prižiūrėti želdynus.
    Užbaigus pradėtų gyvenamosios statybos kvartalų statybą, išsiplės inžinerinė bei socialinė infrastruktūra, gerokai pagerės artimosios aplinkos kokybė.
    Renovuojant daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir menkaverčius pastatus bus sukurtos geresnės gyvenimo sąlygos, paįvairinama pastatų architektūrinė išraiška, gerinamas miesto įvaizdis. Senamiesčio gyvenamųjų namų restauravimas, išsaugant gyvenamąją funkciją, formuos Vilniaus savitumą ir miesto centro gyvybingumą.
    Darbo vietų kūrimas gyvenamuosiuose rajonuose sumažins miesto gyventojų keliones, kartu pagerės ekologinė miesto būklė. Tai prisidėtų prie gyventojų aptarnavimo lygio kėlimo jų gyvenamuosiuose rajonuose.

3.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA



TURINYS 2. MIESTO STRUKTŪRA IR ... 4. PRAMONĖS IR KOMUNALINIŲ ...