9. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA
9.1. RAIDOS TENDENCIJOS
Vilnius yra nepaprasto grožio ir labai jautrios gamtinės
aplinkos miestas. Todėl kiekvienas statyboms naudojamas plotas turi turėti gerą
inžinerinų vandens, šilumos, dujų bei elektros tiekimo, elektros ryšių,
buitinių, gamybinių ir lietaus nuotėkų šalinimo įrangą. Miestas turi
susiformavusią inžinerinių tinklų sistemą, pakankamus požeminio gėlojo vandens
rezervus. Deja, dėl ribotų savivaldybės finansinių galimybių ir neturint
efektyvaus inžinerinių sistemų plėtros juridinio mechanizmo, teritorinė miesto
plėtra vyko sparčiau už inžinerinės infrastruktūros plėtrą. Taigi jau šiandien
turime pradėti sprųsti inžinerinių tinklų šias problemas:
- gyventojams tiekiamo vandens kokybė neatitinka normatyvinių higieninių
reikalavimų;
- daugelyje miesto periferinių gyvenamųjų rajonų nėra būtiniausių
inžinerinės infrastruktūros elementų (vandentiekos, buitinių ir lietaus
nuotėkų, elektros, šilumos, dujų tinklų ir įrenginių);
- prasta dalies inžinerinių komunikacijų techninė būklė, nepakankamas kai
kurių tinklų pralaidumas;
- pasenę ir neekonomiški įrengimai (siurblinėse, boilerinėse, katilinėse ir
pan.), neefektyvus šilumos energijos vartojimas bei tiekimas;
- nepakankamai išplėtota priešgaisrinio vandentiekio (bei kitų gaisrinio
vandens šaltinių) sistema, techniškai atsilikę šios sistemos įrenginiai;
- vandens telkiniai teršiami nevalytu paviršiniu ir lietaus vandeniu;
- nešiuolaikiška buitinių šiukšlių surinkimo ir utilizavimo sistema.
BP numatyti sprendiniai, kuriuos vykdydami galėsime
laipsniškai sprųsti šias problemas, užtikrinsime miesto poreikius bei sukursime
neužterštą bei sveiką darbo ir poilsio aplinką, kur nebūtų teršiamas oras,
vanduo, dirvožemis, kur būtų saugoma gamta ir gamtiniai ištekliai.
Pagrindiniai miesto poreikiai:
1) GERIAMASIS VANDUO: (tūkst. m3/d)
esama
padėtis 269
perspektyva 2005m. 281
2) NUOTĖKOS: (tūkst.
m3/d)
esama padėtis 278
perspektyva 2005m. 290
3) ŠILUMA: (MW)
esama padėtis 2392
perspektyva 2005m. 2711
4) DUJOS: (tūkst. nm3/metus)
esama padėtis 815 346
perspektyva 2005m. 1 009 098
5) ELEKTROS ENERGIJA: (MW)
esama padėtis 469
perspektyva 2005m. 552
9.2. SPRENDINIAI
9.2.1. Vandentieka
Siekiant pagerinti geriamojo vandens kokybų bei
įrengti gyvenamuosiuose rajonuose būtiniausius vandens tiekimo sistemos
elementus, numatoma:
- gerinti ir griežtai kontroliuoti tiekiamo vandens kokybų;
- vykdyti vandenviečių hidrocheminį monitoringą ir saugoti požeminio
geriamojo vandens šaltinius;
- tobulinti ir plėtoti centralizuotą (teikiama pirmenybė) vandens tiekimo
sistemą, kad būtų patenkintas planuojamas geriamojo vandens poreikis 2005 m.
ir skatinti privaèią iniciatyvą bei investicijas;
- sukurti prielaidas atsirasti alternatyviai (decentralizuotai) vandens
tiekimo sistemai kai kuriose nutolusiose miesto vietose ir priemiesčiuose;
- plėtoti vandens tiekimo gaisrams gesinti sistemą (bevandeniuose miesto
rajonuose ir sodų bendrijų, pritaikomų gyvenamajai statybai, teritorijose) ir
modernizuoti techninų jos įrangą (keisti gaisrinius hidrantus naujais tik
T-tipo).
Įgyvendinti šiuos projektus:
- vandens gerinimo įrenginiai Antaviliuose;
- vandentiekio magistralių atnaujinimas (nuo Antavilių iki Vilniaus ) ir
kt.;
- Senamiesčio vandentiekio tinklų rekonstrukcija;
- vandens tiekimo sistemos (magistralės ir įrenginiai) numatomuose statyti
gyvenamuosiuose rajonuose (daugiaaukštė ir mažaaukštė statyba) įrengimas;
- magistralės nuo Rinktinės g. iki Katedros a. statyba;
- vandens rezervuarų statyba Šeškinėje ir Tauro kalne;
- ekologiniu požiûriu nepalankiausių Sereikiškių ir Žemųjų Panerių
vandenviečių neeksploatavimas;
- miesto geriamojo vandens šaltinių apsaugos plano parengimas;
- vandens paėmimo įrenginių, siurblinių rekonstravimas, dispečerizavimas.
9.2.2. Buitinės nuotėkos
Buitinių nuotėkų surinkimo ir valymo sistema - labiausiai
apleista ir daug investicijų reikalaujanti miesto inžinerinio aprūpinimo šaka.
Numatoma:
- mažinti aplinkos taršą nevalytomis nuotėkomis ir techniškai modernizuoti
valymo įrenginius, griežtai kontroliuoti išleidžiamų nuotėkų kokybę;
- plėtoti centralizuotą nuotėkų surinkimo, nuleidimo ir valymo sistemą,
skatinti privaèią iniciatyvą ir investicijas;
- sukurti prielaidas atsirasti alternatyviai (decentralizuotai) nuotėkų
šalinimo sistemai periferiniuose mieste rajonuose ir priemiestyje;
- atnaujinti bei techniškai tobulinti miesto nuotėkų tinklus ir įrengimus;
Įgyvendinti šiuos projektus:
- modernizuoti nuotėkų valymo įrenginius;
- rekonstruoti nuotėkų tinklus Senamiestyje;
- įrengti Naujųjų Verkių siurblinę ir slėgines linijas;
- įrengti nuotėkų šalinimo sistemas (magistralės ir įrenginiai) numatomuose
statyti gyvenamuosiuose rajonuose (daugiaaukštė ir mažaaukštė statyba);
- pastatyti nuotėkų dumblo apdorojimo aikšteles;
- rekonstruoti nuotėkų kolektorius su pietinio greitkelio statyba;
- pastatyti VII kolektoriaus dubliuojantį tarpą nuo Vilniaus Lydos
geležinkelio iki Savanorių prospekto;
- pastatyti kolektorių Kirtimuose (Burbiškių kolektorius);
- įrengti siurblines su inžineriniais tinklais Lazdynuose ir Žirmūnuose;
- modernizuoti ir dispečerizuoti esamas siurblines.
9.2.3.
Lietaus nuotėkos
Kad sumažėtų vandens telkinių teršimas nevalytu paviršiniu ir
lietaus vandeniu, numatoma:
- plėtoti atskirąją lietaus vandens surinkimo ir valymosistemą mieste
(skaičiuojamasis lietaus vandens kiekis yra apie 91,0 mln.
m3/metus);
- vandens nuleidimą į vandens valymo įrenginius organizuoti taikantis prie
vietovės sąlygų;
- siekti, kad pramonės teritorijų lietaus vandenys būtų valomi lokaliniuose
valymo įrenginiuose ir dar kartą naudojami gamyboje;
- rezervuoti teritorijas lietaus valymo įrenginių statybai.
Numatoma įgyvendinti šiuos projektus:
- Senamiesčio tinklų rekonstrukcija ir naujų statyba (kolektoriai
L.Stuokos-Gucevičiaus, Šventaragio, T.Vrublevskio, Pylimo gatvėse);
- kolektoriaus su pietiniu greitkeliu statyba;
- lietaus nuotėkynės įrengimas numatomose ir plečiamose gyvenamosiose
teritorijose: Karklėnuose, Vaidotuose, Medžiakalnyje, Tarandėje, Bajoruose,
Santariškėse, Kirtimuose (Burbiškėse);
- tinklų įrengimas kartu su numatomų gatvių tiesimu (vakarinis, šiaurinis
greitkeliai ir kitos gatvės).
9.2.4. Šilumos tiekimas
Svarbiausias uždavinys - taupus ir ekonomiškas šilumos energijos
vartojimas ir tiekimas. Plėtojant šilumos ūkį, numatoma:
- taikyti pažangiausius technologinius sprendimus, pertvarkant esamas ir
statant naujas šilumines trasas, skatinti gyventojus taupyti šilumą;
- plėtoti decentralizuotą šilumos tiekimo sistemą (ypač mažaaukštės statybos
rajonuose) bei skatinti privačią iniciatyvą ir konkurenciją tiekiant šilumos
energiją gyventojams, ūkio subjektams ir gamybai;
- nustatyti alternatyvių šilumos šaltinių (dujos, elektra) panaudojimo
reglamentą atskiruose rajonuose;
- naujose mažaaukštės statybos teritorijose skatinama šildyti elektra arba
statyti vietines dujomis kūrenamas katilines;
- daugiaaukštę gyvenamąją, visuomeninę ir pramoninę statybą numatoma jungti
prie esamų centralizuotų šilumos tinklų.
Numatoma
įgyvendinti šiuos projektus:
- rekonstruoti ir plėtoti Senamiesčio šilumos tinklus;
- nutiesti magistralę į Pilaitės II rajoną;
- nutiesti magistralę į Naująją Vilnią;
- atnaujinti esamus tinklus ir mazgus.
9.2.5. Dujų tiekimas
Numatoma:
- dujofikuoti esamus ir naujai statomus gyvenamuosius rajonus, kartu
padidinant dujotiekio tinklų (atskirų tarpų) pralaidumą;
- naudojant dujas patalpoms šildyti, naujai statant ir rekonstruojant
pramonės bei komunalines įmones, keisti esamus mažo slėgio dujotiekius į
vidutinio slėgio dujotiekius;
- 2005 m. planuojama suvartoti dujų 1 009 098 tūkst.nm3 per
metus.
Numatoma įgyvendinti šiuos projektus:
- rekonstruoti (išplėsti) ir modernizuoti esamas dujų skirstymo stotis
(Lazdynų DSS-1; A.Panerių DSS-2; Vaidotų (Pagirių) DSS-3; Rudaminos DSS-4);
- rekonstruoti tinklus Senamiestyje;
- tųsti dujotiekio tinklų tiesimą esamuose ir pradėtuose statyti
gyvenamuosiuose rajonuose (Dvarčionys, Pavilnys, Naujoji Vilnia, Pagiriai,
Verkiai, Šnipiškės, Santariškės, Užusienis, Pilaitė, Tarandė);
- nutiesti dujotiekius į naujus gyvenamuosius ir pramonės rajonus
(Santariškės, Medžiakalnis, Tarandė, Valakupiai, Verkių Riešė, Trakų Vokė,
Gariūnai, Kuprioniškės);
- tiesti dujotiekio tinklus pramonei.
9.2.6. Elektros
tiekimas
Pagrindiniai elektros energijos šaltiniai yra dvi
termofikacinės elektrinės TE-2 ir TE-3, Lietuvos elektrinė bei Ignalinos AE,
sujungtos su 330/110kV RP Neris ir Vilnius 330kV perdavimo linijomis.
Gyvenamieji ir pramonės rajonai elektros energija aprûpinami iš 110/10 kV
įtampos rajoninių pastočių per 6 kV ir 10 kV centrinius paskirstymo punktus ir
žeminančias transformatorines pastotes. Elektros energijos sistemos patikimumui
bei operatyvumui didinti numatoma:
- modernizuoti elektros energijos tiekimo šaltinius;
- kompleksiškai aprûpinti naujų gyvenamųjų ir pramonės rajonų vartotojus,
didinant tiekimo patikimumą ir operatyvumą;
- plėtoti rajoninių pastočių (RP), centrinių paskirstymo punktų (CPP),
transformatorinių pastočių (TP) ir kabelinių linijų tinklą.
Įgyvendinti šiuos projektus:
- modernizuoti termofikacines elektrines TE-2, TE-3;
- rekonstruoti RP 110/10 kV Šiaurinė;
- rekonstruoti Senamiesčio elektros tinklus;
- statyti RP 110/10 kV Ąžuolynė;
- laipsniškai rekonstruoti esamas orines ir kabelines aukštos įtampos
linijas, bei plėsti transformatorinių pastočių tinklą.
9.2.7 Buitinės atliekos
Buitinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir utilizavimo sistemai
tobulinti numatoma:
- plėtoti buitinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir antrinio panaudojimo
(perdirbimo) sistemą;
- pastatyti atliekų rūšiavimo - presavimo punktus (Naujojoje Vilnioje,
Aukštuosiuose Paneriuose);
- parengti ir įgyvendinti Kariotiškių sąvartyno II eilės uždarymo ir
rekultivacijos projektą;
- iki Kariotiškių sąvartyno II eilės eksploatacijos pabaigos įrengti naują
buitinių atliekų sąvartyną, detaliai išnagrinėjant esamo Kariotiškių sąvartyno
plėtimo galimybes. Alternatyvios naujo sąvartyno įrengimo vietos galėtų būti
Vilniaus rajone, į rytus nuo miesto ribų, Minsko pl. gretimybėse bei Trakų
rajone, greta Vievio, Kazokiškių vietovėje.
9.3. PLANAVIMO
PASEKMĖS
BP numatomas subalansuotas įvairių energijos resursų
panaudojimas, kartu mažinant aplinkos taršą. Įdiegus vandentiekos sistemos
tobulinimo priemones, pagerės geriamojo vandens kokybė bei vandens tiekimo
patikimumas, centralizuotos sistemos plėtojimas užtikrins saugesnį požeminių
vandens išteklių naudojimą bei jų apsaugą nuo teršimo.
Buitinių nuotėkų valymo įrenginių modernizavimas prisidės prie aplinkinių
vandens telkinių bei grunto ir požeminio vandens taršos mažinimo. Atnaujinti ir
išplėsti inžineriniai tinklai, nutiesti po visą miesto teritoriją, bus
patikimesni ir sumažės avarijų grėsmė. Pasikeis atliekų utilizavimo sistema:
sumažės jų tūris, pagerės sanitarinės aplinkos ir gyvenimo sąlygos.
Pažangių techninių sprendimų įgyvendinimas sudarys
prielaidas ekonomiškiau ir taupiau naudoti visus energetinius resursus, tuo
pačiu mažinti teikiamų paslaugų kainą.
9.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
Numatoma:
- sukurti inžinerinės infrastruktūros plėtojimo bendrąsias juridines
nuostatas;
- gerinti geriamojo vandens kokybę, mažinti paviršinio bei požeminio vandens
telkinių teršimą nevalytomis nuotėkomis;
- skatinti modernius, taupančius energiją, inžinerinio aprūpinimo būdus;
- atnaujinti ir modernizuoti inžinerines komunikacijas ir įrenginius (ypač
Senamiestyje ir Centre);
- tiesti inžinerinius tinklus naujai užstatomuose gyvenamuosiuose rajonuose;
- plėsti alternatyvių šilumos energijos šaltinių (dujos, elektra)
panaudojimą periferiniuose rajonuose;
- plėtoti bei tobulinti buitinių atliekų rinkimo, rūšiavimo ir utilizavimo
sistemas.