8. SUSISIEKIMO SISTEMA
8.1. RAIDOS TENDENCIJOS
Vilnius - Lietuvos sostinė, turinti didžiausią automobilių
parką (16 procentų viso Lietuvos transporto priemonių parko). Vilnius yra ir
išliks didžiausias vidaus, užmiesčio bei tarptautinių pervežimų traukos punktas
ir šaltinis. 1000-ui gyventojų tenka 330 transporto priemonių - 265 lengvieji
automobiliai (metinis prieaugis - 9%). Šiuo metu vienai vilniečių šeimai
vidutiniškai tenka viena transporto priemonė, atsirado galimybės pasirinkti
norimą transporto rūðį, atsižvelgiant į komfortą ir šeimos pajamas. Šiuolaikinių
degalinių ir automobilių priežiūros punktų tinklas mieste atitinka visus
keleivių poreikius.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra
didžiausias Lietuvoje. Per metus šiuolaikiniais lėktuvais pervežama apie 320
tūkst. keleivių (85% šalies pervežimų). Vokietija, Anglija, Turkija, Švedija,
Danija, Prancūzija - pagrindinės šalys, į kurias noriai skrenda keleiviai.
Europinio lygio automagistralės į Klaipėdą ir Panevėžį
bei kiti keliai jungia mūsų sostinų su pagrindiniais Baltijos jūros miestais ir
uostais, o mūsų krovinių vežėjai įsitvirtino tarp pirmaujančių vežėjų Europos
rinkoje. Pro Vilnių eina vienas svarbiausių Lietuvos teritorijoje IXB
transeuropinis Vakarų - Rytų transporto koridorius, kuriuo vyksta intensyvus
tranzitinių krovinių pervežimas tarp Vakarų Europos šalių ir Rusijos,
Baltarusijos, Ukrainos. Išvystytos geležinkelio linijos, didžiausios Lietuvoje
keleivių ir krovinių stotys leidžia atlikti norimus vežimus.
Pateikta Vilniaus miesto esama ir perspektyvinė kelionių
procentinė struktūra rodo gerai išvystytą miesto visuomeninį transportą, kuris
kituose Europos miestuose seniai prarado savo pozicijas. Aktyvėjanti privačių
vežėjų veikla rodo, kad dirbama jau besiformuojančios rinkos sąlygomis.
Prognozuojama transporto pasirinkimo struktūros kaita
Vilniaus miesto susisiekimo tinklas, kuriam būdingi dideli
transporto srautai, savo problemomis jau panašėja į daugelį Europos miestų:
- esamo gatvių tinklo tankumas ir sankryžų techniniai parametrai, eismo
reguliavimo priemonės darbo dienų piko valandomis daugelyje vietų jau
netenkina autotransporto eismo, susisiekimo sistema darosi nepatikima ir
nesaugi, jaučiamas didelis automobilių stovėjimo vietų stygius miesto centre
ir daugiaaukščiuose gyvenamuose rajonuose;
- miestas neturi gerai įrengtų aplinkkelių ar transporto koridorių užmiesčio
ir miesto autotransporto tranzitiniam eismui, todėl apsunkinamas eismas
Centro, Senamiesčio ir gyvenamųjų rajonų gatvėse. Pradėta rengti miesto
greitkelių sistema dėl lėšų stokos liko neužbaigta;
- autotransporto tarša neigiamai veikia gyvenamąją aplinką, lėktuvai kyla ir
leidžiasi virš miesto gyvenamųjų rajonų, tranzitiniai treileriai gadina gatvių
dangas;
- neišsprųsti teisiniai ir organizaciniai klausimai tarp valstybinių ir
privačių vežėjų, didelis visuomeninio transporto parko susidėvėjimas, esamos
valdymo bei kontrolės formos dar negarantuoja kokybiško darbo rinkos
sąlygomis.
8.2. SPRENDINIAI
8.2.1. Išorės susisiekimo tinklas
Siekiant toliau sėkmingai integruoti Vilniaus miesto
susisiekimo sistemą į Lietuvos ir Vilniaus apskrities susisiekimo sistemą,
Baltijos ir Europos transporto tinklą, siūloma įgyvendinti šiuos prioritetinius
projektus, kurie sujungtų Minsko, Klaipėdos (Kauno) ir Panevėžio (Rygos)
automagistrales į vieningą transporto koridorių:
- įrengti IXB transeuropinio Vakarų - Rytų lengvojo tranzitinio transporto
koridorių miesto pietinio greitkelio trasoje nuo Naujininkų per Vilkpėdų iki
Lazdynų tilto (su estakadomis per esamą geležinkelį ir Savanorių prospektą);
- nutiesti miesto transporto vakarinį koridorių su skirtingų lygių
transporto mazgais nuo Lazdynų rajono iki Ukmergės automagistralės užmiesčio
ir miesto tranzitiniam eismui.
Kiti siūlomi žemesnio lygmens sprendiniai:
- įrengti šiaurinės krypties priemiestinių autobusų maršrutų ir miesto
visuomeninio transporto mazgą šiaurinėje miesto dalyje - Fabijoniškėse,
sumažinant dabartinės autobusų stoties apkrovimą (į kurią atvyksta tik apie 50
proc. keleivių);
- sutvarkyti ir įrengti jungtis tarp užmiesčio kelių ir respublikinės
reikšmės objektų (stočių, terminalų, muitinių ir pan.), aplenkiant miesto
centrą, gyvenamuosius rajonus;
- rekonstruoti geležinkelio, autobusų ir oro uostų aikštes su reikiamu
automobilių stovėjimo vietų skaičiumi;
- suprojektuoti ir pradėti tiesti naują Vilniaus oro uosto lėktuvų pakilimo
ir nusileidimo taką;
- efektyviau panaudoti geležinkelio transportą, pervežant miesto keleivius,
sutankinus geležinkelio stočių tinklą mieste;
- numatyti transeuropinį užmiesčio sunkiojo transporto IXB koridorių tarp
Minsko ir Klaipėdos automagistralių (pietinis Vilniaus miesto apvažiavimas),
nutiesiant Rudaminos ir Skaidiškių apvažiavimus ir rekonstruojant Kirtimų
gatvų ir joje esančius transporto mazgus;
- rezervuoti vietą europinio geležinkelio trasai miesto pietinėje dalyje;
- užbaigti Molėtų plento nuo Mokyklos gatvės tiesimą.
8.2.2. Miesto vidaus susisiekimo tinklas
Numatomi BP urbanistiniai sprendiniai, atsisakant
monofunkcinio zonavimo ir specializuotos paskirties teritorijų, turėtų mažinti
transporto poreikį, išlyginti priešpriešinius transporto srautus gatvėse.
Prognozuojamas aukštas automobilizacijos lygis Vilniaus mieste (350 lengvųjų
automobilių 1000-ui gyventojų) neišvengiamai pareikalaus tiesti naujas gatves
bei statyti automobilių stovėjimo aikšteles.
Vilniaus
miesto susisiekimo sistemoje (be jau minėtų miesto pietinio ir vakarinio
greitkelio) numatoma įgyvendinti šiuos svarbiausius uždavinius ir projektus:
- užbaigti Geležinio Vilko tilto rekonstrukciją, išplatinant važiuojamąją
dalį iki 8-ių eismo juostų;
- sujungti Pilaitės prospektą su T.Narbuto gatve ir įrengti 2-jų lygių
transporto mazgą Laisvės T.Narbuto gatvių sankryžoje, nukreipiant transporto
srautus į Pilaitės rajoną, vakarinį greitkelį ir naujai užstatomas miesto
teritorijas;
- rekonstruoti Ukmergės - Geležinio Vilko gatvių sankryžą ir jos prieigas į
2-jų aukštų transporto mazgą;
- nutiesti Senamiesčio pietinį aplinkkelį nuo P.Višinskio iki Panerių
gatvės, rekonstruojant Geležinkelio stoties aikštų;
- nutiesti Šiaurinų gatvų nuo vakarinio greitkelio iki Ukmergės gatvės,
siekiant paskirstyti transporto srautus į miesto greitkelių sistemą;
- praplatinti Kareivių gatvų nuo Kalvarijų iki Žirmūnų gatvės iki 6-ių eismo
juostų ir rekonstruoti Ozo - Kalvarijų g. sankryžą į 2-jų aukštų transporto
mazgą.
Kiti žemesnio lygmens sprendiniai ir uždaviniai:
- nutiesti 2 naujus tiltus per Neries upų: pėsčiųjų ir transporto tiltą prie
Sporto rūmų ir transporto tiltą prie Baltojo tilto, rekonstruojant Kernavės
gatvų ir įrengiant transporto mazgą ties Ukmergės gatve;
- įrengti P.Lukšio gatvės tųsinį iki Žirmūnų gatvės ir visuomeninio
transporto galinės stotelės. Tai padėtų Šiaurės miesteliui integruotis į
miesto struktūrą;
- praplatinti Ateities gatvų iki 4-ių eismo juostų ir įrengiant troleibusų
kontaktinį tinklą;
- dėl didelio aplinkos užterštumo ir riboto automobilių parkavimo galimybių
apriboti transporto eismą Centre ir Senamiestyje: kurti prioritetines pėsčiųjų
gatves, plėsti pagal realias galimybes mokamo automobilių parkavimo tinklą,
statyti daugiaaukščius požeminius parkingus (Centre ir Senamiesèio prieigose),
nustatyti mokamą įvažiavimą į Senamiestį, įrengti dviračių takus Neries
krantinėse ir kitose numatytose vietose;
- rekonstruoti Pakalnės ir J.Jasinskio gatves, pritaikant vienpusiam eismui
ir nutiesiant kelią į Geležinio Vilko gatvų, rekonstruoti V.Kudirkos -
Pamėnkalnio sankryžą;
- rekonstruoti Gedimino prospektą, pirmenybų teikiant pėsčiųjų ir
visuomeninio transporto eismui;
- organizuoti vienpusį eismą Naujamiestyje: Panerių ir Kauno, F.Šopeno
gatvėmis, rekonstruojant Žemaitės - Naugarduko sankryžą ir pratųsiant Žemaitės
gatvų iki Panerių gatvės;
- įdiegti koordinuoto eismo reguliavimo sistemas miesto centro sankryžose,
lanksčiai reaguojant į susidarančius transporto srautus, numatant pirmenybų
visuomeniniam ir specialiajam transportui.
Sprendiniams įgyvendinti turėtų būti panaudotos ne
vien tik savivaldybės, bet ir valstybės (išorės susisiekimas) bei privačios
lėšos (automobilių stovėjimo aikštelėms, degalinėms ir pan.).
8.2.3. Viešojo transporto susisiekimo sistema
Miesto visuomeninis transportas yra vienas iš svarbiausių
kelionių struktûroje, jis turi neabejotinų privalumų palyginti su lengvaisiais
automobiliais (gerokai mažesnės energetinės išlaidos ir tarša, reikia mažiau
gatvių ir automobilių stovėjimo vietų), todėl jo plėtra lems ir pačios miesto
susisiekimo sistemos sėkmų. Parengta vieninga, rinkos sąlygomis eksploatuojama
valstybinių ir privačių vežėjų miesto maršrutinė schema, ir nuoseklus jos
įgyvendinimas leidžia tikėtis gerų rezultatų.
Numatyta:
- atskirti Vilniaus miesto savivaldybės ir vežėjų funkcijas: savivaldybė
turi atstovauti gyventojų ir įmonių interesams, samdyti pagal savo finansines
galimybes vežėjus konkurso būdu ir kontroliuoti sutarties sąlygas, o vežėjai
turi vežti keleivius sutartyse numatytomis sąlygomis;
- nustatyti vieningą bilietą. Tai sumažintų persėdimų skaičių (šiuo metu net
65 procentai visų kelionių yra su persėdimais) ir leistų pereiti prie zoninės
tarifų sistemos;
- atnaujinti transporto priemones, padidinti susisiekimo greitį ir sudaryti
prioritetines eismo sąlygas plečiant specialiųjų visuomeninio transporto eismo
juostų skaičių judriausiose gatvėse;
- nutiesti troleibusų kontaktinį tinklą Ateities ir Kalvarijų gatvėmis iki
Santariškių, paleisti autobusus naujais maršrutais miesto teritorijoje į
statomus rajonus.
Nauja elektrinė bėginė visuomeninio
transporto priemonė - greitasis tramvajus būtų labai reikalingas Vilniaus
miestui, tačiau didelės išlaidos (1 km kaina - apie 50 mln.Lt) neleidžia realiai
jo tikėtis planuojamu laikotarpiu.
8.3. PASEKMĖS
Racionali ir pagrįsta susisiekimo sistemos plėtra 2005 m.,
įrengiant vidinius ir išorinius miesto žiedinius apvažiavimus, teikiant
pirmenybų visuomeniniam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams bendroje
miesto susisiekimo sistemoje, pritaikant ją neįgaliesiems, turi būti realizuota
darant minimalią įtaką aplinkai ir gyventojams.
Numatoma
miesto gatvių struktūra ir greitkelių sistema iš esmės pagerins transporto eismo
sąlygas, palengvins miesto eismą Geležinio Vilko gatve, panaikins tranzitinio
(ypač sunkiojo) transporto eismą Centre, Senamiestyje ir gyvenamuosiuose
rajonuose.
Naujų centrų su darbo vietomis šalia esamų
gyvenamųjų rajonų įrengimas mažins transporto poreikį mieste. Siūlomos techninės
priemonės (želdynai, ekraninės sienutės, ekraniniai namai, pylimai) turėtų
mažinti transporto triukšmą ir taršą labiausiai užterštose miesto zonose.
Pagrindinis kelionės būdas pėsčiomis, dviračiais,
viešuoju transportu turėtų padėti konkuruoti su individualiais automobiliais.
Tam kuriamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, akcentuojama viešojo transporto,
(ypač elektrinio) pirmenybė. Numatyti transporto eismo apribojimai Senamiestyje
ir Centre pagerins eismo sąlygas pėstiesiems, visuomeniniam transportui ir
dviratininkams.
Miesto centre rekonstruojamos sankryžos
didins sankryžų pralaidumą, koordinuoto eismo reguliavimo šviesoforais
organizavimas mažins automobilių stovėjimo laiką ir aplinkos taršą.
8.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
Numatoma:
- vykdyti transporto eismo monitoringą, miesto gatvėse koordinuojant atskirų
transporto rûšių eismą, keleivių ir krovinių vežimus;
- detalizuoti ir tikslinti Vilniaus miesto BP susisiekimo sistemos
sprendinius, nustatant rezervuojamas, neprivatizuojamas teritorijas gatvių ir
sankryžų plėtrai (kartu su magistraliniais inžineriniais tinklais);
- parengti Vilniaus miesto transporto eismo organizacijos detalųjį projektą
su transporto srautų eismo intensyvumo apskaičiavimais, maksimaliai panaudoti
jau esamą gatvių ir sankryžų tinklą (su nedidelėmis rekonstrukcijomis),
įdiegti koordinuotą eismo reguliavimo šviesoforais sistemą;
- parengti Vilniaus miesto automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo
schemas, valdymo modelio ir realizavimo mechanizmą, pritraukiant privačias ir
visuomenines lėšas;
- įtraukti į valstybines programas Vilniaus miesto transporto koridorių
plėtrą, rekonstruoti svarbiausius kelius prie šalies ir tarptautinių
transporto objektų, įrengti naują lėktuvų pakilimo ir nusileidimo taką;
- tiksliai laikytis ir kontroliuoti BP patvirtintų gatvių kategorijų ir joms
keliamų techninių reikalavimų. Prašyti Aplinkos ministeriją greičiau
patvirtinti Susisiekimo sistemos planavimo normatyvus.