![]() |
![]() |
2.
MIESTO STRUKTŪRA IR ... ![]() |
1. IŠORINĖ STRUKTŪRA (PRIEMIESČIO ŽALIASIS ŽIEDAS)
1.1. RAIDOS TENDENCIJOS
Pagrindinis priemiesčio teritorijų strateginio planavimo
tikslas yra koordinuota, įvertinanti šalies, krašto ir priemiesčio socialinius,
ekonominius bei aplinkos kokybės interesus, plėtra ir Vilniaus miesto
urbanistinės raidos prognozavimas.
Koordinuotos plėtros galimybes ir
trukdžius bei fizinio planavimo uždavinius sąlygoja situacijos tikroji būklė:
Stipriosios savybės: centro istorinis vaidmuo ir
sutelktos jame kultūrinės, mokslinės, paslaugų ir rekreacinės galimybės;
palankios gamtinės, ekologinės sąlygos, įskaitant Vilniaus priemiesčio
teritorijų mažai paliestą aplinką; vertingų ir atraktyvių kultūros paveldo ir
gamtos objektų gausa.
Silpnosios savybės:
periferinė Vilniaus padėtis šalyje, atotrûkis nuo plečiamų pietų - šiaurės
krypties transeuropinių magistralių.
Pavojai: stichinė
priemiesčio teritorijų urbanizacija keičiantis įstatymams, ekonominei bei
valdymo sistemoms; valstybės pietryčių sienos nesaugumas.
Galimybės: platesnis sostinės mokslinių ir kultūrinių galimybių panaudojimas
regiono plėtros planams realizuoti; ekonominis priemiesčio aktyvinimas plėtojant
poilsio, turizmo, paslaugų infrastruktūrą; sostinės statuso, atspindinčio realų
Vilniaus miesto vaidmenį ir jo galimybes, steigimas; bendra sostinės ir jos
žaliojo žiedo aplinkosaugos, paminklosaugos bei urbanistinės plėtros strategija.
1.2. SPRENDINIAI
Sprendiniai numato
koordinuotą sostinės ir gretimų teritorijų plėtojimą:
1.2.1. Periferinės Vilniaus miesto padėties šalyje ir Baltijos regione trūkumai
Jie kompensuojami susisiekimo sąlygų gerinimu su naujomis transeuropinėmis šiaurės - pietų magistralėmis bei platesniais rytų krypties (Medininkai, Lavoriškės) ryšiais, įrengiant šiaurinį sostinės apvažiavimą Lavoriškės - Vilnius - Lazdėnai, trumpiausiu keliu jungiantį sostinę su rytine valstybės siena bei Via Baltica transeuropine magistrale.
1.2.2. Perspektyvinis integruotos Vilniaus miesto ir priemiesčio urbanistinės sandaros modelis
Modeliu laikoma miesto branduolių (centrinio ir
periferinių) struktūra ir priemiesčio žaliasis žiedas su skirtinga atskirų dalių
plėtros strategija bei dominuojančia šiaurės vakarų krypties erdvine plėtros
ašimi.
Urbanizacijos plėtra priemiesčio šiaurės vakarų
sektoriuje bei miesto darbo vietų ir paslaugų išsidėstymo netolygumai diktuoja
kurti čia periferinį polifunkcinį kompleksą, vienodai tarnaujantį miesto ir
priemiesčio gyventojams.
1.2.3. Krašto socialinė infrastruktūra
Ji tobulinama koordinuotai plėtojant paslaugų centrus:
1.2.4. Ekonominis priemiesčio gyvavimo pagrindas
Jį sudarys poilsio, turizmo ir priemiestinio žemės ūkio plėtra. Žaliojo žiedo teritorija (2263,2 kv. km) naudojama diferencijuotai, atsižvelgiant į sostinės socialinius ir ekonominius interesus bei priemiesčio gamtinių ir technogeninių galimybių ypatumus.
1.3. PLANAVIMO PASEKMĖS
Planų realizavimas didins sostinės saugumą ir jos integravimosi į Europos šalių sostinių - Euro Cities kategorijos miestų - bendriją galimybes, skatins harmoningą miesto ir priemiesčio raidą, racionalesnį priemiesčio žemės naudojimą, didins gyventojų ekonominį aktyvumą, mažins jų tautinę izoliaciją.
1.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
![]() |
![]() |
2.
MIESTO STRUKTŪRA IR ... ![]() |