TURINYS 4. PRAMONĖS IR KOMUNALINIŲ ... 6. KULTŪROS VERTYBIŲ ...


5. MIESTO ŽELDYNŲ SISTEMA IR NAUDOJIMAS

5.1. RAIDOS TENDENCIJOS

5.1.1. Miesto gamtinis karkasas

    Vilnius yra urbanizuotas neintensyviai: apie 70%teritorijos sudaro miškai, želdynai ir žemės ūkio paskirties plotai ir dykvietės. Istorinė miesto dalis išsidėsčiusi apatinėse Neries ir Vilnios slėnių terasose. Tai labai sąlygoja tolesnę miesto plėtrą, išsaugant kraštovaizdžio savitumą ir erdvinį raiškumą.
    Gamtinis karkasas yra kultūrinio kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo erdvinė sistema, realizuojama kraštotvarkoje teritorinio planavimo dokumentais. Jo paskirtis yra nustatyta LR saugomų teritorijų įstatymo.
    Išskirtos šios pagrindinės miesto gamtinio karkaso raidos tendencijos:

5.1.2. Miesto želdynai ir rekreacinė infrastruktūra

    Želdynai - tai įrengtos, naudojimui pritaikytos želdinių teritorijos: parkai, aikštės, skverai, kapinės, - kitaip tariant, želdinių ir įrenginių visuma.
   Išskirtos šios pagrindinės želdynų raidos tendencijos:


5.1.3. Teritorijų priežiūra

   Nėra vieningos miškų, saugomų teritorijų, želdynų ir želdinių tvarkymo politikos, nediferencijuotos finansavimo, planavimo, ūkininkavimo ir kontrolės funkcijos. Tai komplikuoja žaliųjų teritorijų planavimo ir įgyvendinimo procesą, neracionaliai naudojamos lėšos, nepasiekiama norimų rezultatų.
 

5.2. SPRENDINIAI

5.2.1. Gamtinio karkaso teritorijų lokalizavimas

   Įstatymu numatytas gamtinis karkasas teritoriškai patikslintas. Išskiriami šie svarbiausieji funkciniai struktūriniai elementai:


5.2.2. Miškų ūkio paskirties žemė

   5.2.2.1.Pagal reglamento ypatumus nustatytos šios miškų ūkio tikslinės paskirties žemės tvarkymo zonos:

   5.2.2.2. Saugomų teritorijų naudojimas

    Didžioji saugomų teritorijų dalis apaugusi miškais, todėl pagrindiniai jų naudojimo reglamentai nustatyti atitinkamuose miškų ūkio paskirties žemės pobūdžių tvarkymo reglamentuose. Rekreacijai tinkamoms saugomų teritorijų dalims sudaryti apibendrinti naudojimo reglamentai. Šios teritorijos, kaip įvairių kategorijų želdynai, įtrauktos į bendrąją miesto želdynų klasifikacinę sistemą, nesupriešinant naudojimo pobūdžio ir saugojimo prioritetų.

5.2.3. Bendrojo naudojimo ir rekreacinės teritorijos

    Planuojamu laikotarpiu numatytas želdynų ploto didinimas iki 7% visos miesto teritorijos, taip kompensuojant įrengtų, naudojimui pritaikytų žaliųjų teritorijų bendrą trūkumą mieste. Tai įgyvendinti:


5.2.4. Atskirų tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir pobûdžių naudojimo reglamentų nustatymas

   5.2.4.1. Želdynų sistema

    Teritorijų naudojimas bendrųjų planų rengimo taisyklėse nustatytas labai apibendrintai. BP išskirtų tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir pobūdžių naudojimo reglamentai, įrengimo etapai, svarba nustatyti ir patikslinti miesto želdynų sistemoje.
    Pagal reikšmų visam miestui, atskiroms jo dalims, mažiems teritoriniams vienetams esantys, planuojami ir rezervuojami miesto želdynai (parkai, skverai, aikštės ir pan.) suskirstyti į grupes:

    Centrinių, rajoninių ir vietinių želdynų grupės suskirstytos į rūšis: parkus, jungtis, aikštes, kapines. Nustatytas kiekvienos grupės ir rûšies želdyno bei konkrečių svarbiausių želdynų naudojimo pobūdis, galimybės įgyvendinti įvairaus masto bei formų rekreacines ir kitokias programas.

   5.2.4.2. Gyvenamųjų teritorijų želdynai

   Rengiant miesto dalių, mikrorajonų detaliuosius planus, gyvenamosiose teritorijose siektini šie rodikliai:


5.2.5. Pagrindiniai veiklos prioritetai yra šie:


5.2.6. Teritorijų valdymas


5.3. PLANAVIMO PASEKMĖS

    Įgyvendinant sprendinius, palaipsniui didės bendroji miesto aplinkos kokybė, jos vertė.
    Nustačius ir įteisinus žemės paskirtis, naudojimo reglamentus, sumažinus teritorijų naudojimo apribojimų skaičių, pakeitus jų pobūdį, atsiras galimybė plėtoti rekreacinų infrastruktūrą ir paslaugas, tuo pačiu kultūros ir gamtos vertybės taps geriau žinomos ir prieinamos. Tinkamų poilsiui teritorijų nereikės ieškoti toli už miesto - jos bus greta.
    BP įteisins miesto žaliųjų teritorijų tvarkymo politiką. Želdynų plėtra taps subalansuotos urbanistinės plėtros dalimi. Rengiant detalesnius teritorijų planus, miesto žaliųjų teritorijų naudojimas bus toliau tikslinimas.

5.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

5.4.1. Teritorinis planavimas

    Miškotvarkos dokumentacijos, atitinkančios teritorinio planavimo, miškų, saugomų teritorijų įstatymus ir taisykles, parengimas.
    Turi būti parengti šie projektai:
    1) Pavilnių regioninio parko detalusis planas;
    2) Verkių regioninio parko rekreacinių zonų detalusis planas;
    3) Valakupių pakrantės zonos detaliojo plano papildymas;
    4) Sudervės slėnio detalusis planas;
    5) Antavilių - Balžio ež. ir Tapelių ež. poilsio zonų detalusis planas;
    6) Lūžių, Karoliniškių, Šnipiškių, Ozo, Fabijoniškių rajoninių parkų projektai;
    7) Ukmergės - Linkmenų vietinio parko projektas.

5.4.2. Teritorijų įrengimas

   Reikia įrengti:


5.4.3. Teritorijų valdymas



TURINYS 4. PRAMONĖS IR KOMUNALINIŲ ... 6. KULTŪROS VERTYBIŲ ...