TURINYS 7. SOCIALINĖ EKONOMINĖ RAIDA 9. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA 


8. SUSISIEKIMO SISTEMA

8.1. RAIDOS TENDENCIJOS

    Vilnius - Lietuvos sostinė, turinti didžiausią automobilių parką (16 procentų viso Lietuvos transporto priemonių parko). Vilnius yra ir išliks didžiausias vidaus, užmiesčio bei tarptautinių pervežimų traukos punktas ir šaltinis. 1000-ui gyventojų tenka 330 transporto priemonių - 265 lengvieji automobiliai (metinis prieaugis - 9%). Šiuo metu vienai vilniečių šeimai vidutiniškai tenka viena transporto priemonė, atsirado galimybės pasirinkti norimą transporto rūðį, atsižvelgiant į komfortą ir šeimos pajamas. Šiuolaikinių degalinių ir automobilių priežiūros punktų tinklas mieste atitinka visus keleivių poreikius.
    Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra didžiausias Lietuvoje. Per metus šiuolaikiniais lėktuvais pervežama apie 320 tūkst. keleivių (85% šalies pervežimų). Vokietija, Anglija, Turkija, Švedija, Danija, Prancūzija - pagrindinės šalys, į kurias noriai skrenda keleiviai.
    Europinio lygio automagistralės į Klaipėdą ir Panevėžį bei kiti keliai jungia mūsų sostinų su pagrindiniais Baltijos jūros miestais ir uostais, o mūsų krovinių vežėjai įsitvirtino tarp pirmaujančių vežėjų Europos rinkoje. Pro Vilnių eina vienas svarbiausių Lietuvos teritorijoje IXB transeuropinis Vakarų - Rytų transporto koridorius, kuriuo vyksta intensyvus tranzitinių krovinių pervežimas tarp Vakarų Europos šalių ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Išvystytos geležinkelio linijos, didžiausios Lietuvoje keleivių ir krovinių stotys leidžia atlikti norimus vežimus.
    Pateikta Vilniaus miesto esama ir perspektyvinė kelionių procentinė struktūra rodo gerai išvystytą miesto visuomeninį transportą, kuris kituose Europos miestuose seniai prarado savo pozicijas. Aktyvėjanti privačių vežėjų veikla rodo, kad dirbama jau besiformuojančios rinkos sąlygomis.

   Prognozuojama transporto pasirinkimo struktūros kaita

    Vilniaus miesto susisiekimo tinklas, kuriam būdingi dideli transporto srautai, savo problemomis jau panašėja į daugelį Europos miestų:


8.2. SPRENDINIAI

8.2.1. Išorės susisiekimo tinklas

    Siekiant toliau sėkmingai integruoti Vilniaus miesto susisiekimo sistemą į Lietuvos ir Vilniaus apskrities susisiekimo sistemą, Baltijos ir Europos transporto tinklą, siūloma įgyvendinti šiuos prioritetinius projektus, kurie sujungtų Minsko, Klaipėdos (Kauno) ir Panevėžio (Rygos) automagistrales į vieningą transporto koridorių:


8.2.2. Miesto vidaus susisiekimo tinklas

    Numatomi BP urbanistiniai sprendiniai, atsisakant monofunkcinio zonavimo ir specializuotos paskirties teritorijų, turėtų mažinti transporto poreikį, išlyginti priešpriešinius transporto srautus gatvėse. Prognozuojamas aukštas automobilizacijos lygis Vilniaus mieste (350 lengvųjų automobilių 1000-ui gyventojų) neišvengiamai pareikalaus tiesti naujas gatves bei statyti automobilių stovėjimo aikšteles.
    Vilniaus miesto susisiekimo sistemoje (be jau minėtų miesto pietinio ir vakarinio greitkelio) numatoma įgyvendinti šiuos svarbiausius uždavinius ir projektus:


    Sprendiniams įgyvendinti turėtų būti panaudotos ne vien tik savivaldybės, bet ir valstybės (išorės susisiekimas) bei privačios lėšos (automobilių stovėjimo aikštelėms, degalinėms ir pan.).

8.2.3. Viešojo transporto susisiekimo sistema

   Miesto visuomeninis transportas yra vienas iš svarbiausių kelionių struktûroje, jis turi neabejotinų privalumų palyginti su lengvaisiais automobiliais (gerokai mažesnės energetinės išlaidos ir tarša, reikia mažiau gatvių ir automobilių stovėjimo vietų), todėl jo plėtra lems ir pačios miesto susisiekimo sistemos sėkmų. Parengta vieninga, rinkos sąlygomis eksploatuojama valstybinių ir privačių vežėjų miesto maršrutinė schema, ir nuoseklus jos įgyvendinimas leidžia tikėtis gerų rezultatų.

   Numatyta:

   Nauja elektrinė bėginė visuomeninio transporto priemonė - greitasis tramvajus būtų labai reikalingas Vilniaus miestui, tačiau didelės išlaidos (1 km kaina - apie 50 mln.Lt) neleidžia realiai jo tikėtis planuojamu laikotarpiu.

8.3. PASEKMĖS

    Racionali ir pagrįsta susisiekimo sistemos plėtra 2005 m., įrengiant vidinius ir išorinius miesto žiedinius apvažiavimus, teikiant pirmenybų visuomeniniam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams bendroje miesto susisiekimo sistemoje, pritaikant ją neįgaliesiems, turi būti realizuota darant minimalią įtaką aplinkai ir gyventojams.
    Numatoma miesto gatvių struktūra ir greitkelių sistema iš esmės pagerins transporto eismo sąlygas, palengvins miesto eismą Geležinio Vilko gatve, panaikins tranzitinio (ypač sunkiojo) transporto eismą Centre, Senamiestyje ir gyvenamuosiuose rajonuose.
    Naujų centrų su darbo vietomis šalia esamų gyvenamųjų rajonų įrengimas mažins transporto poreikį mieste. Siūlomos techninės priemonės (želdynai, ekraninės sienutės, ekraniniai namai, pylimai) turėtų mažinti transporto triukšmą ir taršą labiausiai užterštose miesto zonose.
    Pagrindinis kelionės būdas pėsčiomis, dviračiais, viešuoju transportu turėtų padėti konkuruoti su individualiais automobiliais. Tam kuriamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, akcentuojama viešojo transporto, (ypač elektrinio) pirmenybė. Numatyti transporto eismo apribojimai Senamiestyje ir Centre pagerins eismo sąlygas pėstiesiems, visuomeniniam transportui ir dviratininkams.
    Miesto centre rekonstruojamos sankryžos didins sankryžų pralaidumą, koordinuoto eismo reguliavimo šviesoforais organizavimas mažins automobilių stovėjimo laiką ir aplinkos taršą.

8.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

   Numatoma:



TURINYS 7. SOCIALINĖ EKONOMINĖ RAIDA 9. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA