![]() |
![]() |
4.
PRAMONĖS IR KOMUNALINIŲ ... ![]() |
3.1. RAIDOS TENDENCIJOS
Strateginis gyvenamųjų teritorijų planavimo tikslas yra
gerinti vilniečių gyvenimo kokybę, harmoningai plėtoti miestą visuomeninės ir
privačios partnerystės pagrindu.
Iki 1990 metų butų
fondas sparčiai augo, ypač 1965 1990 metais. Įsigalėjus pramoninei
stambiaplokštei statybai, butų fondas padidėjo beveik tris kartus (nuo 3296 iki
9537 tūkst. kv. m bendrojo ploto). Po 1990 metų augimo tempai gerokai sulėtėjo
ir tik pastaraisiais metais vėl pastebimas augimas. Vilniuje gyvenamosios
teritorijos šiuo metu sudaro apie 4141 ha - apie 11 proc. miesto ploto.
Gyvenamasis plotas sudaro apie 9750 tūkst. kv. m, o vienam vilniečiui
vidutiniškai tenka apie 16,7 kv. m bendrojo ploto. Tai mažiau negu bendras
šalies vidurkis ir gerokai mažiau negu išsivysčiusiose Europos valstybėse.
Daugiaaukščiai gyvenamieji rajonai turi gerą inžinerinę
infrastruktūrą ir nedaro neigiamos vizualinės įtakos Senamiesčiui ir Centrui.
Iki šių dienų išsaugota nemažai būstų istorinėse miesto dalyse.
Spręstinos gyvenamųjų teritorijų problemos yra šios:
3.2.1. Gyvenamojo fondo didinimas
Vienam Vilniaus gyventojui turėtų tekti bent po 20 kv. m
gyvenamojo ploto, tuomet gyvenamasis fondas padidėtų iki 12000 tūkst. kv. m.
Siekti, kad bendromis privačių asmenų, savivaldybės ir statybos verslo atstovų
pastangomis kasmet būtų pastatoma 2000 - 3000 naujų būstų. Iš viso gyvenamajai
statybai numatoma panaudoti 1200 ha miesto teritorijos, iš jos 1000 ha
mažaaukštei statybai (su pradėtomis), 200 ha daugiaaukštei statybai.
Siekiant harmonizuoti dabartinį santykį būstų
daugiaaukštėje ir mažaaukštėje statyboje (90% ir 10%) iki 80% ir 20% ir
atsižvelgiant į gyventojų poreikį, numatoma statyti 57% daugiaaukštės ir 43%
mažaaukštės gyvenamosios statybos.
3.2.2. Daugiaaukštės statybos prioritetinė plėtra
Didžiausia butų fondo dalis (80%) išliks daugiaaukščiuose,
daugiabučiuose pastatuose. Todėl į juos turi būti investuojama pirmiausia.
Rekomenduojamas vidutinis būsto dydis - apie 90 kv.m.
Daugiaaukščius gyvenamuosius namus reikėtų statyti tik tose teritorijose,
kuriose patogu naudotis visuomeniniu transportu, yra reikiama inžinerinė,
socialinė infrastruktūra (vaikų darželiai, mokyklos, buities paslaugos ir kt.)
arba ten, kur numatoma kurti šią infrastruktūrą.
Didžioji
dalis būstų bus statoma gyventojų ir privačių investuotojų lėšomis. Socialiai
remtiniems asmenims savivaldybės lėšomis numatyta pastatyti 5-10 % naujo
gyvenamojo fondo daugiaaukščiuose namuose.
Pirmenybę
daugiaaukštei statybai skirti: Santariškių šiaurinėje dalyje, Mokyklos gatvės
kvartale, Pilaitėje, Ąžuolynėje, Tarandėje (šiaurės vakarų dalis), Pašilaičių
šiaurinėje dalyje (suplanuota 200 ha).
3.2.3. Mažaaukštės statybos plėtra
Iki 20 % gyvenamojo fondo planuojama padidinti statant
mažaaukščius namus. Rekomenduojamas vidutinis būsto dydis - apie 180 kv. m. Šių
būstų statytojai turi būti skatinami statyti taupius ir šiltus namus.
Pirmenybę mažaaukštei statybai skirti: Visoriuose,
Burbiškėse, Užusienyje, Tarandėje (šiaurės vakarų dalis), kvartaluose prie T.
Narbuto gatvės, Karklėnuose, Vismaliukuose, Balsiuose II, Gudeliuose, Vaidotuose
(planuojama 1000 ha).
3.2.4. Sodų bendrijų žemės paskirties keitimas
Didžiausias dėmesys pertvarkant sodininkų bendrijas, skiriamas nedidelėms, esančioms arčiau miesto centro, bendrijoms. Čia turėtų vyrauti mažaaukštė gyvenamoji statyba. Gali būti statomi ir daugiaaukščiai gyvenamieji namai, jeigu tai bus numatyta detaliuosiuose planuose.
3.2.5. Gyvenamųjų teritorijų plėtros būdai
Numatomi plėtros būdai:
Plėtojant ir statant daugiaaukščių gyvenamųjų namų
rajonus, pirmenybė teikiama projektams, kurie:
Pirmenybė teikiama gyvenamųjų teritorijų užstatymo sutankinimui. Daugiausia bus tankinami šie miesto rajonai: Naujamiestis, Šnipiškės, Žirmūnai, Lazdynai. Užstatymo tankumą visame mieste siūloma padidinti apie 10 proc.
3.2.7. Naujų gyvenamosios statybos teritorijų įrengimas
Naujai užstatomomis teritorijomis laikomos suplanuotos,
bet nebaigtos ar nepradėtos užstatyti teritorijos ir visai naujos teritorijos.
Daugiausia naujų teritorijų bus užstatyta Pilaitėje, Santariškėse, Tarandėje,
Pašilaičiuose, Naujojoje Vilnioje.
Pirmenybė teikiama
tiems projektams, kurie numato statyti teritorijose, kuriose įrengta
infrastruktūra (Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos, Karo akademijos
teritorijos, Visorių, Mokyklos gatvių kvartalai).
Naujai
užstatomose teritorijose pirmenybė teikiama mažaaukščiams, dažniausiai
vienbučiams namams.
3.2.8. Gyvenamųjų teritorijų atnaujinimas
Atnaujinimas skirstomas į renovavimą ir restauravimą - rekonstravimą. Gyvenamųjų namų renovavimas yra aktualiausias šiuose rajonuose: Žirmūnuose, Antakalnyje, Vilkpėdėje, Lazdynuose, Karoliniškėse. Restauruoti - rekonstruoti planuojama šiuos rajonus: Senamiestį, Šnipiškes, Naujamiestį, Žvėryną, Centrą.
3.2.9. Gyvenamosios funkcijos išsaugojimas Senamiestyje ir kitose istorinėse miesto dalyse
Senamiestyje ir kitur pirmenybė teikiama šios istorinės miesto dalies paveldo vertybių savitumui bei gyvenamajai funkcijai išsaugoti. Juridinėmis ir ekonominėmis priemonėmis siekti, jog ne mažiau kaip 40 proc. pastatų bendrojo ploto tektų būstui.
3.2.10. Darbo vietų kūrimas gyvenamuosiuose rajonuose
Naujų darbo vietų kūrimas aktualiausias Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose ir Pilaitėje. Toliau plėtojami komerciniai centrai prie Ukmergės gatvės (šiaurės vakarų), T. Narbuto gatvės (vakarų). Prie pagrindinių miesto gatvių plėtoti vietinius prekybos ir paslaugų teikimo objektus, kuriuose atsiras naujų darbo vietų ir bus teikiamos kokybiškos paslaugos šiaurės ir vakarų masyve.
3.3. PLANAVIMO PASĖKMĖS
Įgyvendinus sprendinius bus išsprųstos vilniečių
aprūpinimo būstu, socialinės bei inžinerinės infrastruktūros problemos.
Gyvenamosioms teritorijoms skirtas plotas padidėtų iki 5300 ha ir sudarytų apie
14 proc. visos miesto teritorijos.
Gyvenamasis fondas
kuriamas savivaldybės ir privataus sektoriaus lėšomis. Tai suteiks galimybų
miestiečiams apsirūpinti būstu. Bus didesnė būstų įvairovė.
Gyvenamųjų teritorijų tankinimas padės efektyviau naudoti
miesto žemų, sukurti geresnes sąlygas įrengti inžinerinų infrastruktūrą,
aprūpinti įvairiomis paslaugomis, padės geriau įrengti ir prižiūrėti želdynus.
Užbaigus pradėtų gyvenamosios statybos kvartalų statybą,
išsiplės inžinerinė bei socialinė infrastruktūra, gerokai pagerės artimosios
aplinkos kokybė.
Renovuojant daugiaaukščius gyvenamuosius
namus ir menkaverčius pastatus bus sukurtos geresnės gyvenimo sąlygos,
paįvairinama pastatų architektūrinė išraiška, gerinamas miesto įvaizdis.
Senamiesčio gyvenamųjų namų restauravimas, išsaugant gyvenamąją funkciją,
formuos Vilniaus savitumą ir miesto centro gyvybingumą.
Darbo vietų kūrimas gyvenamuosiuose rajonuose sumažins miesto gyventojų
keliones, kartu pagerės ekologinė miesto būklė. Tai prisidėtų prie gyventojų
aptarnavimo lygio kėlimo jų gyvenamuosiuose rajonuose.
3.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
![]() |
![]() |
4.
PRAMONĖS IR KOMUNALINIŲ ... ![]() |