TURINYS 1. IŠORINĖ STRUKTŪRA 3. GYVENAMSIOS TERITORIJOS 


2. MIESTO STRUKTŪRA IR ŽEMĖS NAUDOJIMO REGLAMENTAI

2.1. RAIDOS TENDENCIJOS

    Nepriklausomos valstybės sostinės statusas, geri išoriniai ryšiai, išsaugotos miesto urbanistinio, kultūrinio ir gamtinio paveldo vertybės, sukauptas socialinis ir ekonominis pajėgumas suteikia Vilniui dideles galimybes sukurti miesto gyventojams reikalingą socialinę ekonominę gerovę ir aplinkos kokybę.
    Planuojant tolesnę miesto raidą siekta ilgalaikių strateginių tikslų, kurie leistų Vilniui tapti svarbiu Rytų ir Vidurio Europos, Baltijos regiono ir šalies politikos, kultūros, mokslo, švietimo, verslo ir turizmo centru, kaip tai numatyta miesto Tarybos patvirtintoje Vizijoje 2015 metams. Sprendiniuose siekiama: gerinti gyvenimo bei miesto aplinkos kokybę; sukurti subalansuotą miesto struktūrą; saugoti miesto kultūros paveldo ir gamtos objektus; susieti miesto ir priemiesčio teritorijų raidą; integruotis į Rytų ir Vidurio Europos, Baltijos jūros sostinių tinklą.
    Pagrindinės problemos, kurioms spręsti skirta daugiausia dėmesio:

2.2. SPRENDINIAI

2.2.1. Teritorijų plėtros strategija

   2.2.1.1. Tolesnis miesto struktūros formavimas

   Vilnius yra unikalus gamtinis urbanistinis darinys. Kiekviena Vilniaus dalis pasižymi savitais saugotinais kraštovaizdžio ir erdvių sąrangos bruožais. Jie turi būti išaiškinami ruošiant specialiuosius ir detaliuosius planus ir puoselėjami.
   Miestą plėtoti nuosekliai.
   Svarbiausios miesto struktūros dalys yra:

   2.2.1.2. Plėtros prioritetai
     2.2.1.3. Miesto teritorijų plėtros būdai

   Planuojant miestą taikomi būdai: nauja plėtra, esamų teritorijų atnaujinimas ir konversija.

          2.2.1.3.1. Nauja plėtra vadinamas naujų teritorijų užstatymas keičiant žemės ūkio paskirties žemę ir naudojimo pobūdį į kitos paskirties žemę operatyviojo, bendrojo, detaliojo ar specialiojo planavimo tvarka. Pirmenybė teikiama projektams, kuriuose numatoma kompleksiškai užstatyti teritorijas, pastatyti prekybos, aptarnavimo, švietimo objektus, sutvarkyti ir apželdinti kvartalus, užtikrinti geras gyvenimo, mokslo, darbo ir poilsio sąlygas gyventojams.

          2.2.1.3.2. Teritorijų atnaujinimu vadinama plėtra, kai nekeičiamas teritorijų žemės naudojimo pobūdis, bet planavimo priemonėmis gerinama esamų teritorijų aplinkos ir gyvenimo kokybė, didinamas naudojimo ar užstatymo intensyvumas.           2.2.1.3.3. Teritorijų konversija vadinamas plėtros būdas, kai keičiamas esamų teritorijų žemės naudojimo pobūdis, suteikiant naują gyvenimo ir aplinkos kokybų. Taikant šį būdą, pirmenybė teikiama projektams, kurie numato sutvarkyti apleistas teritorijas, gerina aplinkos kokybų, mažina taršą, kuria palankią investicijoms aplinką, padeda tolygiai išdėstyti darbo vietas mieste, atnaujina ir plėtoja inžinerinų įrangą miesto centre.
    Konversija numatyta: pramonės ir komunalinių įmonių, infrastrukt?ros ir buvusių karinių bazių teritorijose (Naujamiestyje, Šnipiškėse, Vismaliukuose, Vilkpėdėje,Žirmūnuose, Ž.Paneriuose, Gariūnuose ir kt.); specializuotuose ūkiuose Lazdynuose, Santariškėse.

          2.2.1.3.4. Taikant plėtros būdus, pirmenybė teikiama konversijai, kaip perspektyviam ir visuomenei priimtiniausiam plėtros būdui.

   2.2.1.4. Plėtros tikslų įgyvendinimas

          2.2.1.4.1. Gerinant teritorijų aplinkos kokybų:

          2.2.1.4.2. Siekiant naujų darbo vietų sukūrimo gyvenamuose rajonuose:
   Plėtojama centrų sistema. Pirmenybė komercinei ir gamybinei veiklai teikiama Pašilaičiams, Fabijoniškėms, Tarandei, Pilaitei, Viršuliškėms. Darbo vietoms steigti pritraukiamos privačios investicijos. Plečiant Vilniaus centrus, įvertinami ne tik miesto, bet ir gretimų savivaldybių gyventojų kasdieninių ir periodinių paslaugų poreikiai.

          2.2.1.4.3. Siekiant teritorinės plėtros ir inžinerinės infrastruktūros balanso:
   Numatyta nutiesti gatves, kurios sumažins miesto centre transporto eismą; atnaujinti ir plėtoti miesto centro inžinerinius tinklus. Numatyta parengti alternatyvias, autonomiškas inžinerinio aprūpinimo sistemas periferinėms miesto dalims. Pirmenybė teikiama miesto centro inžinerinių tinklų atnaujinimo ir plėtros projektams.

          2.2.1.4.4. Siekiant taupiai naudoti miesto žemę:
   Numatyta racionaliau išnaudoti esamas pramoninės, komunalinės paskirties ir kitas teritorijas netikslingai panaudotų teritorijų sąskaita. Pirmenybė teikiama projektams, kurie numato miesto centro dalies (Naujamiesčio, Šnipiškių) užstatymo tankinimą bei rekonstrukciją panaudojant miesto dykras, Senamiesčio objektų restauravimą ir efektyvesnį esamos inžinerinės, socialinės infrastruktūros panaudojimą ir tolesnę plėtrą.
    Skatinama pramonės įmonių konversija ir sodų bendrijų teritorijų, ypač esančių šalia miesto centro, rekonstrukcija į gyvenamosios statybos teritorijas. Žemės naudojimo paskirtis keičiama kartu su socialinės, inžinierinės infrastruktūros plėtra, parengus detaliuosius planus.

2.2.2. Žemės naudojimo reglamentai

   2.2.2.1. Žemės naudojimo reglamentą sudaro: žemės naudojimo pagrindinė tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, užstatymo intensyvumas ir apribojimai.

   2.2.2.2. Žemės naudojimo paskirtis yra vienas iš svarbiausių reglamentų, nustatytas pagal Žemės įstatymą, Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinąsias taisykles, įvertinus Miesto plėtros departamento “budinčio plano” informaciją, BP preliminarius sprendinius, galiojančius detaliuosius planus, patikslinus situaciją vietoje, atsižvelgiant į sąlygojančių instancijų bei gyventojų pateiktas pastabas.
    Išskirtos penkios pagrindinės žemės naudojimo paskirtys (1-“žemės ūkio paskirties”, 2-“miškų ūkio paskirties”, 3-“konservacinės paskirties”, 4-“kitos paskirties” žemė bei 5-“vandenys”) ir aštuoniolika tikslinės paskirties naudojimo būdų ir pobūdžių:
    “Žemės ūkio paskirties” žemėje nustatyta keturi paskirties naudojimo pobūdžiai (1-sodininkų bendrijų sodų, 2-specializuotų ūkių, 3-valstybinių žemės ūkio įmonių, gyventojų asmeninio ūkio, ūkininkų ūkio ir ūkio bendrovių žemė ir 4-laisvo valstybės fondo žemė).“Miškų ūkio paskirties” žemėje nustatyta trys paskirties naudojimo pobūdžiai (1-ekosistemų apsaugos, 2-rekreaciniai ir 3-apsauginiai miškai).
    “Kitos paskirties” žemėje, apibūdinančioje urbanizuotas teritorijas, nustatyta vienuolika paskirties naudojimo pobūdžių (1-gyvenamoji daugiaaukščių statinių, 2-gyvenamoji mažaaukščių statinių, 3-visuomeninės paskirties, 4-pramonės, 5-komercinė, 6-infrastruktūros, 7-naudingųjų iškasenų, 8-bendrojo naudojimo, 9-rekreacinė, 10-krašto apsaugos teritorija, 11-sąvartynai).

    2.2.2.3. Skirtingai negu kitose miesto teritorijose, Senamiesčio žemės naudojimo paskirtis nustatyta vadovaujantis Saugomų teritorijų, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymais ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu.
    Senamiesčio teritorijos konservacinės paskirties žemės naudojimas išdėstomas taip:
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 5 str. valstybinio rezervato teritorijoje - Vilniaus pilių valstybiniame rezervate žemė yra valstybės nuosavybė. Pagal šio įstatymo 6 str.3d. rezervatuose ir kitose valstybės įsteigtose saugomose teritorijose veiklą ir naudojimą nustato jų nuostatai.
Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 15 str. "Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas yra šios vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo pagrindinis dokumentas". Todėl Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas yra pagrindas, nustatant galimos veiklos pobūdį, funkcijas ir valdų naudojimo tipus bei dydį.
Atsižvelgiant į tai, konkretūs senamiesčio teritorijų žemės naudojimo reglamentai -tikslinė paskirtis ir jos pobūdis, naudojimo režimai, užstatymo tankumas, kraštovaizdžio savitumas, erdvinis raiškumas ir gamtos ir kiti kultūros vertybių apsaugos reikalavimai - nustatomi integruoto teritorijų planavimo proceso metu, specialiuose arba detaliuosiuose planuose, zonuojant teritorijas. Teritorijų zonavimui taikomos tokios pačios žemės naudojimo paskirtys, kaip ir kitos paskirties teritorijoms, kurios neprieštarauja apsauginei, atkuriamajai, mokslinei, socialinei, kultūrinei, švietėjiškai, gyvenamajai, rekreacinei, ūkinei, administracinei bei komercinei veiklai.

   2.2.2.4. Reglamentas perkeltas į brėžinius tikslumu 1:10000. Brėžiniuose nurodytas prioritetinis teritorijos naudojimo pobūdis, viršijantis 50 % teritorijos ploto. Apibrėžta, kokios kitos žemės naudojimo paskirtys ar pobūdžiai gali būti leisti šioje teritorijoje, (konkrečius sprendinius priimant kitose teritorijų planavimo stadijose). Žemės naudojimo pobūdis nustatytas tik didesniems nei 1 ha plotams. Mažesnės teritorijos neakcentuojamos.

   2.2.2.5. Teritorijų plėtros bruožams nustatyti ir reguliuoti naudojami reglamentai.

download Atsisiųskite zip failą su detaliu Vilniaus žemėlapiu ir paaiškinimais.

2.3. PLANAVIMO PASEKMĖS

2.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
      Miesto planavimas. Šiai sričiai finansuoti iki 2005 metų reikėtų 140 mln. Lt (20 mln. Lt kasmet). Šios lėšos būtų formuojamos iš savivaldybės biudžeto, iš savivaldybės nebiudžetinių fondų bei privačių lėšų.
   Pramonės ir komunalinių įmonių teritorijos. Šioms teritorijoms finansuoti iki 2005 metų reikėtų 120 mln. Lt (17 mln. Lt kasmet). Lėšos yra reikalingos komunalinių įmonių teritorijų inžineriniam parengimui. Darbus finansuotų privatūs asmenys ir šiek tiek savivaldybė.
    Miesto želdynų sistema ir naudojimas. Iki 2005 metų reikėtų 257 mln. Lt (37 mln. Lt kasmet), iš kurių apie 60% (22 mln. Lt kasmet) būtų finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir apie 40% (15 mln. Lt kasmet) būtų finansuojama iš keleto šaltinių (valstybės bei savivaldybės biudžeto, įvairių fondų, privačių lėšų).
    Kultūros vertybių apsauga ir naudojimas. Iki 2005 metų reikėtų 118 mln. Lt (17 mln. Lt kasmet), iš kurių apie 20% (3,4 mln. Lt kasmet) būtų finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir apie 80% (13,5 mln. Lt kasmet) - iš keleto šaltinių.
    Socialinė sritis. Iki 2005 metų reikėtų 452 mln. Lt (65 mln. Lt kasmet), iš kurių apie 86% (56 mln. Lt kasmet) būtų finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir apie 14% (9 mln. Lt kasmet) - iš keleto šaltinių, dalį lėšų gaunant iš valstybės skiriamų dotacijų.
    Ekonominė sritis. Jos sparti plėtra duotų miestui didelų naudą ir galėtų pritraukti dideles privačias (vietos ir užsienio) investicijas į prekybos centrų, viešbučių, biuro patalpų ir gyvenamųjų pastatų statybą. Daugiau negu 90% investicijų į šias sritis sudarytų privataus kapitalo investicijos ir tik 4% investicijų – savivaldybės biudžeto lėšos (po 29 mln. Lt kasmet, socialiai remtinų asmenų gyvenamojo fondo statybai). I? viso investicijos į šią sritį galėtų sudaryti 5520 mln. Lt (po 789 mln. Lt kasmet).
    Susisiekimo sistema. Iki 2005 metų reikėtų 454 mln. Lt (65 mln. Lt kasmet), iš kurių apie 23% (15 mln. Lt kasmet) būtų finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir apie 77% (50 mln. Lt kasmet) - iš keleto šaltinių (savivaldybės ir valstybės (išorės susisiekimas) biudžetų bei privačių lėšų).
    Inžinerinė infrastruktūra. Iki 2005 metų reikėtų 711 mln. Lt (102 mln. Lt kasmet), iš kurių apie 57% (58 mln. Lt kasmet) būtų finansuojama iš savivaldybės biudžeto, apie 36% (37 mln. Lt kasmet) - iš valstybės biudžeto ir apie 7% (7 mln. Lt kasmet) - iš privačių lėšų. Nuo to, kiek savivaldybė investuos lėšų į inžinerinų infrastruktūrą, priklausys bûsima miesto plėtra ir naujų teritorijų užstatymas.
Vilniaus miesto BP 1999-2005 metų investicinė programa (tūkst. Lt)

Sritys
Lėšų poreikis iki
2005 m.
Lėšos iš savivaldybės biudžeto
Lėšos iš valstybės biudžeto
Privačios lėšos
Lėšos iš keleto šaltinių
Nepatvirtintos lėšos
Metinis lėšų poreikis
1. Miesto planavimas
140000
140000
       
20000
2. Pramonės teritorijos
120400
0
     
120400
17200
3. Želdynų sistema
257205
152805
6300
 
94100
4000
36744
4. Kultūros vertybių apsauga
118000
23000
   
95000
 
16857
5. Socialinė sritis
452000
388500
13500
 
50000
 
64571
6. Ekonominė sritis**
5520000
200000
 
5320000
   
788571
7. Susisiekimo sistema
454000
102500
   
351500
 
64857
8. Inžinerinė infrastruktūra
710570
403130
254000
53440
   
101510
Iš viso:
7772175
1409935
273800
5373440
590600
124400
1110311

** lėšų poreikis nurodomas tik šiose srityse: gyvenamasis fondas, viešbučiai, mažmeninė prekyba.


TURINYS 1. IŠORINĖ STRUKTŪRA 3. GYVENAMSIOS TERITORIJOS