2. MIESTO STRUKTŪRA IR ŽEMĖS NAUDOJIMO REGLAMENTAI
2.1. RAIDOS TENDENCIJOS
Nepriklausomos valstybės sostinės statusas, geri išoriniai
ryšiai, išsaugotos miesto urbanistinio, kultūrinio ir gamtinio paveldo vertybės,
sukauptas socialinis ir ekonominis pajėgumas suteikia Vilniui dideles galimybes
sukurti miesto gyventojams reikalingą socialinę ekonominę gerovę ir aplinkos
kokybę.
Planuojant tolesnę miesto raidą siekta ilgalaikių
strateginių tikslų, kurie leistų Vilniui tapti svarbiu Rytų ir Vidurio Europos,
Baltijos regiono ir šalies politikos, kultūros, mokslo, švietimo, verslo ir
turizmo centru, kaip tai numatyta miesto Tarybos patvirtintoje Vizijoje 2015
metams. Sprendiniuose siekiama: gerinti gyvenimo bei miesto aplinkos kokybę;
sukurti subalansuotą miesto struktūrą; saugoti miesto kultūros paveldo ir gamtos
objektus; susieti miesto ir priemiesčio teritorijų raidą; integruotis į Rytų ir
Vidurio Europos, Baltijos jūros sostinių tinklą.
Pagrindinės problemos, kurioms spręsti skirta daugiausia dėmesio:
- nepakankama gyvenimo kokybė mieste;
- netolygiai išdėstytos darbo vietos miesto rajonuose;
- miesto teritorinė plėtra labai aplenkusi inžinerinės infrastruktūros
plėtrą;
- netaupiai naudojama miesto žemė ir esama inžinerinė infrastruktūra;
- esamas miesto generalinis planas neatitinka pasikeitusių juridinių,
ekonominių, geopolitinių sąlygų;
- nepakankamai išryškintas miesto teritorijų gamtinės istorinės raidos
savitumas ir erdvinis raiškumas.
2.2. SPRENDINIAI
2.2.1. Teritorijų plėtros strategija
2.2.1.1. Tolesnis miesto struktūros formavimas
Vilnius yra unikalus gamtinis urbanistinis darinys. Kiekviena
Vilniaus dalis pasižymi savitais saugotinais kraštovaizdžio ir erdvių sąrangos
bruožais. Jie turi būti išaiškinami ruošiant specialiuosius ir detaliuosius
planus ir puoselėjami.
Miestą plėtoti nuosekliai.
Svarbiausios miesto struktūros dalys yra:
- miesto centras - kompaktiškiausiai išsidėsčiusios istorinio centro su
Senamiesčiu dalys bei dešiniojo Neries kranto gyvenamieji masyvai;
- kuriami centrai - Šiaurės vakarų (Ukmergės gatvės), Vakarų (Narbuto
gatvės), Pietvakarių (Gariūnų), Rytų (Naujosios Vilnios);
- žaliasis žiedas - artimiausia priemiesčio dalis, susijusi su miestu
bendra socialine, ekonomine ir ekologine plėtra.
2.2.1.2.
Plėtros prioritetai
- Naujiems reikalavimams pritaikyti miesto socialinę ir inžinerinę
infrastruktūrą. Patenkinti poreikį naujai gyvenamajai statybai, prekybos,
paslaugų, smulkaus verslo bei kitokio pobūdžio investicijoms į miesto
teritorijas.
- Teikti pirmenybę vidinei miesto plėtrai. Naujas teritorijas panaudoti
saikingai. Miesto plėtrą pirmiausia vykdyti ten, kur galima efektyviau
panaudoti esamą socialinę, inžinerinę infrastruktūrą, tankinant užstatymą
netikslingai panaudotų teritorijų sąskaita, panaudoti laisvą valstybės fondo
žemę, toliau gerinti esamą teritorijų aplinkos kokybę, išlaikyti pusiausvyrą
tarp gamtinių ir urbanizuotų teritorijų. Mažaaukštę gyvenamąją statybą plėtoti
priemiesčiuose. Miesto centro dalyse (Naujamiestyje, Šnipiškėse) pirmenybę
teikti daugiaaukštei statybai. Senamiestyje ir kitose svarbiose miesto
istorinėse teritorijose siekiama išsaugoti ne mažiau kaip 40 % gyvenamosios
funkcijos.
- Išorinės plėtros kryptys. Pagrindinės miesto išorinės plėtros kryptys -
vakarai ir šiaurės vakarai. Tai teritorijos, kurios nesunkiai gali būti
aprūpintos miesto inžinerine įranga, lengvai pasiekiamos iš šalies gilumos
krašto keliais ir automagistralėmis. Čia mažiausiai užterštas oras, vyrauja
tvirtas gruntas. Miestas simetriškai išsidėstys didžiajame Neries upės
vingyje.
2.2.1.3. Miesto teritorijų plėtros būdai
Planuojant miestą taikomi būdai: nauja plėtra, esamų teritorijų
atnaujinimas ir konversija.
2.2.1.3.1. Nauja
plėtra vadinamas naujų teritorijų užstatymas keičiant žemės ūkio paskirties žemę
ir naudojimo pobūdį į kitos paskirties žemę operatyviojo, bendrojo, detaliojo ar
specialiojo planavimo tvarka. Pirmenybė teikiama projektams, kuriuose numatoma
kompleksiškai užstatyti teritorijas, pastatyti prekybos, aptarnavimo, švietimo
objektus, sutvarkyti ir apželdinti kvartalus, užtikrinti geras gyvenimo, mokslo,
darbo ir poilsio sąlygas gyventojams.
- Pagrindinės naujos plėtros teritorijos numatytos miesto vakaruose, šiaurės
vakaruose:
Pilaitės šiaurinėje ir pietinėje dalyse (gyvenamajai,
komercinei, visuomeninei paskirčiai);
Ąžuolynėje (naujas teritorijas
pradėti užstatyti gyvenamosios, komercinės, visuomeninės paskirties
statiniais);
Tarandėje, Pavilionyse, Gineitiškėse (daugiausia gyvenamajai
paskirčiai);
Pašilaičių šiaurės vakarų dalyse (pramoninei, komercinei,
gyvenamajai paskirčiai);
Teritorijoje tarp Laisvės pr. ir Pilaitės
(daugiausia komercinei paskirčiai);
- Miesto šiaurėje, šiaurės rytuose:
Santariškėse (gyvenamajai
paskirčiai);
Visoriuose (gyvenamajai paskirčiai);
Balsiuose
(gyvenamajai paskirčiai);
- Rytuose:
Karklėnuose (daugiausia gyvenamajai paskirčiai);
- Pietuose, pietvakariuose:
Burbiškėse (gyvenamajai, komercinei
paskirčiai);
Užusienyje (gyvenamajai paskirčiai);
Vaidotų zonoje
(gyvenamajai paskirčiai);
Lentvario gretimybėse (daugiausia pramoninei
paskirčiai).
2.2.1.3.2. Teritorijų atnaujinimu vadinama plėtra, kai nekeičiamas teritorijų
žemės naudojimo pobūdis, bet planavimo priemonėmis gerinama esamų teritorijų
aplinkos ir gyvenimo kokybė, didinamas naudojimo ar užstatymo intensyvumas.
- Atnaujinant teritorijas, pirmenybė teikiama projektams, kurie
kompleksiškai sprendžia teritorijų panaudojimą gyvenamajai, aptarnavimo,
socialinės, inžinerinės infrastruktūros, poilsio objektų statybai, želdynams
įrengti.
- Teritorijų atnaujinimo planavimo priemonės: teritorijų tankinimas,
teritorijų ir statinių restauravimas ir rekonstravimas, teritorijų ir statinių
atnaujinimas.
- Teritorijų tankinimo priemones netikslingai panaudotų teritorijų sąskaita
galima naudoti tik parengus detaliuosius planus, atsižvelgus į esamų ir
gretimų teritorijų gyventojų interesus, užtikrinus urbanistinius ir
higieninius norminius reikalavimus (insoliaciją, vaikų žaidimų, poilsio
aikštelių, želdynų kiekį ir kt.), išsaugant teritorijų vertingiausius
kraštovaizdžio savitumo bruožus.
- Pirmiausia turi būti restauruojami ir rekonstruojami Senamiesčio, Centro,
Naujamiesčio, Žirmūnų, Antakalnio rajonai.
2.2.1.3.3.
Teritorijų konversija vadinamas plėtros būdas, kai keičiamas esamų teritorijų
žemės naudojimo pobūdis, suteikiant naują gyvenimo ir aplinkos kokybų. Taikant
šį būdą, pirmenybė teikiama projektams, kurie numato sutvarkyti apleistas
teritorijas, gerina aplinkos kokybų, mažina taršą, kuria palankią investicijoms
aplinką, padeda tolygiai išdėstyti darbo vietas mieste, atnaujina ir plėtoja
inžinerinų įrangą miesto centre.
Konversija numatyta:
pramonės ir komunalinių įmonių, infrastrukt?ros ir buvusių karinių bazių
teritorijose (Naujamiestyje, Šnipiškėse, Vismaliukuose, Vilkpėdėje,Žirmūnuose,
Ž.Paneriuose, Gariūnuose ir kt.); specializuotuose ūkiuose Lazdynuose,
Santariškėse.
2.2.1.3.4. Taikant
plėtros būdus, pirmenybė teikiama konversijai, kaip perspektyviam ir visuomenei
priimtiniausiam plėtros būdui.
2.2.1.4. Plėtros tikslų įgyvendinimas
2.2.1.4.1. Gerinant
teritorijų aplinkos kokybų:
- suformavus municipalinį butų fondą, pirmenybė teikiama projektams, kurie
numato atnaujinti susidėvėjusį butų fondą;
- parengtos priemonės sumažinti automobilių transporto srautus ir oro taršą
miesto centre;
- skatinama pramonės įmonių konversija Naujamiestyje, Šnipiškėse,
Žirmūnuose;
- skatinama gyventojų iniciatyva tvarkyti savo gyvenamąją aplinką, įrengti
vejas, gėlynus, želdinius, vaikų žaidimo, sporto aikšteles kiemuose ir prie
gyvenamųjų namų;
- skatinamas palaipsnis metalinių garažų teritorijų naikinimas,
kompleksiškai sprendžiant šių teritorijų panaudojimą daugiaaukščių garažų
statybai ir kitiems žemės naudojimo pobūdžiams.
2.2.1.4.2.
Siekiant naujų darbo vietų sukūrimo gyvenamuose rajonuose:
Plėtojama centrų sistema. Pirmenybė komercinei ir gamybinei veiklai teikiama
Pašilaičiams, Fabijoniškėms, Tarandei, Pilaitei, Viršuliškėms. Darbo vietoms
steigti pritraukiamos privačios investicijos. Plečiant Vilniaus centrus,
įvertinami ne tik miesto, bet ir gretimų savivaldybių gyventojų kasdieninių ir
periodinių paslaugų poreikiai.
2.2.1.4.3. Siekiant
teritorinės plėtros ir inžinerinės infrastruktūros balanso:
Numatyta nutiesti gatves, kurios sumažins miesto centre transporto eismą;
atnaujinti ir plėtoti miesto centro inžinerinius tinklus. Numatyta parengti
alternatyvias, autonomiškas inžinerinio aprūpinimo sistemas periferinėms miesto
dalims. Pirmenybė teikiama miesto centro inžinerinių tinklų atnaujinimo ir
plėtros projektams.
2.2.1.4.4. Siekiant
taupiai naudoti miesto žemę:
Numatyta racionaliau išnaudoti
esamas pramoninės, komunalinės paskirties ir kitas teritorijas netikslingai
panaudotų teritorijų sąskaita. Pirmenybė teikiama projektams, kurie numato
miesto centro dalies (Naujamiesčio, Šnipiškių) užstatymo tankinimą bei
rekonstrukciją panaudojant miesto dykras, Senamiesčio objektų restauravimą ir
efektyvesnį esamos inžinerinės, socialinės infrastruktūros panaudojimą ir
tolesnę plėtrą.
Skatinama pramonės įmonių konversija ir
sodų bendrijų teritorijų, ypač esančių šalia miesto centro, rekonstrukcija į
gyvenamosios statybos teritorijas. Žemės naudojimo paskirtis keičiama kartu su
socialinės, inžinierinės infrastruktūros plėtra, parengus detaliuosius planus.
2.2.2. Žemės naudojimo reglamentai
2.2.2.1. Žemės naudojimo reglamentą sudaro: žemės naudojimo
pagrindinė tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, užstatymo
intensyvumas ir apribojimai.
2.2.2.2. Žemės naudojimo paskirtis yra vienas iš svarbiausių
reglamentų, nustatytas pagal Žemės įstatymą, Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo
planavimo laikinąsias taisykles, įvertinus Miesto plėtros departamento budinčio
plano informaciją, BP preliminarius sprendinius, galiojančius detaliuosius
planus, patikslinus situaciją vietoje, atsižvelgiant į sąlygojančių instancijų
bei gyventojų pateiktas pastabas.
Išskirtos penkios
pagrindinės žemės naudojimo paskirtys (1-žemės ūkio paskirties, 2-miškų ūkio
paskirties, 3-konservacinės paskirties, 4-kitos paskirties žemė bei
5-vandenys) ir aštuoniolika tikslinės paskirties naudojimo būdų ir pobūdžių:
Žemės ūkio paskirties žemėje nustatyta keturi
paskirties naudojimo pobūdžiai (1-sodininkų bendrijų sodų, 2-specializuotų ūkių,
3-valstybinių žemės ūkio įmonių, gyventojų asmeninio ūkio, ūkininkų ūkio ir ūkio
bendrovių žemė ir 4-laisvo valstybės fondo žemė).Miškų ūkio paskirties žemėje
nustatyta trys paskirties naudojimo pobūdžiai (1-ekosistemų apsaugos,
2-rekreaciniai ir 3-apsauginiai miškai).
Kitos
paskirties žemėje, apibūdinančioje urbanizuotas teritorijas, nustatyta
vienuolika paskirties naudojimo pobūdžių (1-gyvenamoji daugiaaukščių statinių,
2-gyvenamoji mažaaukščių statinių, 3-visuomeninės paskirties, 4-pramonės,
5-komercinė, 6-infrastruktūros, 7-naudingųjų iškasenų, 8-bendrojo naudojimo,
9-rekreacinė, 10-krašto apsaugos teritorija, 11-sąvartynai).
2.2.2.3. Skirtingai negu kitose miesto teritorijose,
Senamiesčio žemės naudojimo paskirtis nustatyta vadovaujantis Saugomų
teritorijų, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Žemės ir Teritorijų
planavimo įstatymais ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu.
Senamiesčio teritorijos konservacinės paskirties žemės
naudojimas išdėstomas taip:
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 5 str.
valstybinio rezervato teritorijoje - Vilniaus pilių valstybiniame rezervate žemė
yra valstybės nuosavybė. Pagal šio įstatymo 6 str.3d. rezervatuose ir kitose
valstybės įsteigtose saugomose teritorijose veiklą ir naudojimą nustato jų
nuostatai.
Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 15 str.
"Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas yra šios vertybės
priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo pagrindinis dokumentas".
Todėl Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas yra pagrindas, nustatant galimos
veiklos pobūdį, funkcijas ir valdų naudojimo tipus bei dydį.
Atsižvelgiant į
tai, konkretūs senamiesčio teritorijų žemės naudojimo reglamentai -tikslinė
paskirtis ir jos pobūdis, naudojimo režimai, užstatymo tankumas, kraštovaizdžio
savitumas, erdvinis raiškumas ir gamtos ir kiti kultūros vertybių apsaugos
reikalavimai - nustatomi integruoto teritorijų planavimo proceso metu,
specialiuose arba detaliuosiuose planuose, zonuojant teritorijas. Teritorijų
zonavimui taikomos tokios pačios žemės naudojimo paskirtys, kaip ir kitos
paskirties teritorijoms, kurios neprieštarauja apsauginei, atkuriamajai,
mokslinei, socialinei, kultūrinei, švietėjiškai, gyvenamajai, rekreacinei,
ūkinei, administracinei bei komercinei veiklai.
2.2.2.4. Reglamentas perkeltas į brėžinius tikslumu 1:10000.
Brėžiniuose nurodytas prioritetinis teritorijos naudojimo pobūdis, viršijantis
50 % teritorijos ploto. Apibrėžta, kokios kitos žemės naudojimo paskirtys ar
pobūdžiai gali būti leisti šioje teritorijoje, (konkrečius sprendinius priimant
kitose teritorijų planavimo stadijose). Žemės naudojimo pobūdis nustatytas tik
didesniems nei 1 ha plotams. Mažesnės teritorijos neakcentuojamos.
2.2.2.5. Teritorijų plėtros bruožams nustatyti ir reguliuoti
naudojami reglamentai.
Atsisiųskite zip failą su
detaliu Vilniaus žemėlapiu ir paaiškinimais.
2.3. PLANAVIMO PASEKMĖS
- Bendrojo planavimo sprendinių pagrindu parengti pasiūlymai miesto
investicijų programai iki 2005 metų leis įgyvendinti BP;
- Nurodyti būdai gyvenimo kokybei didinti, numatant pakankamą kiekį
teritorijų gyvenamajai statybai, darbo vietoms kurti, rekreacijai, sudarys
sąlygas gerinti miesto gyventojų socialinę ekonominę padėtį;
- Pasiūlyti būdai taupesniam miesto žemės naudojimui, atsisakant nepagrįsto
naujų teritorijų užstatymo, paliekant galimybę dalyje prijungtų miesto žemių
verstis žemės ?kio veikla, pagerins esamų teritorijų aplinkos kokybę ir
ekonomiką mieste;
- Veiklos skatinimas ir reguliavimas, suderintas su miesto teritorijų žemės
naudojimo paskirtimi, sukurs miesto plėtros valdymo teisinę bazę;
- Sukurtos naujos darbo vietos gyvenamuosiuose rajonuose ir greta jų gerins
socialinę, ekonominę ir ekologinę situaciją;
- Nurodyti būdai aplinkai gerinti sukurs reikiamą aplinkos kokybę;
- Į planavimo procesą įtraukta visuomenė taps informuota aktyvia miesto
plėtros dalyve;
- Sukurta skaitmeninė duomenų bazė apie miesto tikrąją būklę ir miesto
perspektyvą 2005 m. leis šią informaciją operatyviai naudoti planuojant ir
koordinuojant veiklą.
2.4. ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
- BP sprendinius susieti su miesto ilgalaike investicijų programa;
- Atsižvelgiant į nuolatinius raidos pokyčius, operatyviojo planavimo būdu
tikslinti ir koordinuoti plėtros politiką ir investavimo programą;
- Siekti, kad integruota miesto plėtros politika taptų gaire planuojant
visas savivaldybės veiklos ir ūkio sritis;
- Įkurti Vilniaus miesto aplinkos kokybės monitoringo padalinį.
Miesto planavimas. Šiai sričiai finansuoti
iki 2005 metų reikėtų 140 mln. Lt (20 mln. Lt kasmet). Šios lėšos būtų
formuojamos iš savivaldybės biudžeto, iš savivaldybės nebiudžetinių fondų bei
privačių lėšų.
Pramonės ir komunalinių įmonių
teritorijos. Šioms teritorijoms finansuoti iki 2005 metų reikėtų 120 mln. Lt
(17 mln. Lt kasmet). Lėšos yra reikalingos komunalinių įmonių teritorijų
inžineriniam parengimui. Darbus finansuotų privatūs asmenys ir šiek tiek
savivaldybė.
Miesto želdynų sistema ir naudojimas.
Iki 2005 metų reikėtų 257 mln. Lt (37 mln. Lt kasmet), iš kurių apie 60% (22
mln. Lt kasmet) būtų finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir apie 40% (15 mln.
Lt kasmet) būtų finansuojama iš keleto šaltinių (valstybės bei savivaldybės
biudžeto, įvairių fondų, privačių lėšų).
Kultūros
vertybių apsauga ir naudojimas. Iki 2005 metų reikėtų 118 mln. Lt (17 mln.
Lt kasmet), iš kurių apie 20% (3,4 mln. Lt kasmet) būtų finansuojama iš
savivaldybės biudžeto ir apie 80% (13,5 mln. Lt kasmet) - iš keleto šaltinių.
Socialinė sritis. Iki 2005 metų reikėtų 452 mln.
Lt (65 mln. Lt kasmet), iš kurių apie 86% (56 mln. Lt kasmet) būtų finansuojama
iš savivaldybės biudžeto ir apie 14% (9 mln. Lt kasmet) - iš keleto šaltinių,
dalį lėšų gaunant iš valstybės skiriamų dotacijų.
Ekonominė sritis. Jos sparti plėtra duotų miestui didelų naudą ir galėtų
pritraukti dideles privačias (vietos ir užsienio) investicijas į prekybos
centrų, viešbučių, biuro patalpų ir gyvenamųjų pastatų statybą. Daugiau negu 90%
investicijų į šias sritis sudarytų privataus kapitalo investicijos ir tik 4%
investicijų savivaldybės biudžeto lėšos (po 29 mln. Lt kasmet, socialiai
remtinų asmenų gyvenamojo fondo statybai). I? viso investicijos į šią sritį
galėtų sudaryti 5520 mln. Lt (po 789 mln. Lt kasmet).
Susisiekimo sistema. Iki 2005 metų reikėtų 454 mln. Lt (65 mln. Lt
kasmet), iš kurių apie 23% (15 mln. Lt kasmet) būtų finansuojama iš savivaldybės
biudžeto ir apie 77% (50 mln. Lt kasmet) - iš keleto šaltinių (savivaldybės ir
valstybės (išorės susisiekimas) biudžetų bei privačių lėšų).
Inžinerinė infrastruktūra. Iki 2005 metų reikėtų
711 mln. Lt (102 mln. Lt kasmet), iš kurių apie 57% (58 mln. Lt kasmet) būtų
finansuojama iš savivaldybės biudžeto, apie 36% (37 mln. Lt kasmet) - iš
valstybės biudžeto ir apie 7% (7 mln. Lt kasmet) - iš privačių lėšų. Nuo to,
kiek savivaldybė investuos lėšų į inžinerinų infrastruktūrą, priklausys bûsima
miesto plėtra ir naujų teritorijų užstatymas.
Vilniaus miesto BP 1999-2005 metų investicinė programa (tūkst.
Lt)
Sritys |
Lėšų poreikis iki 2005
m. |
Lėšos iš savivaldybės biudžeto |
Lėšos iš valstybės biudžeto |
Privačios lėšos |
Lėšos iš keleto šaltinių |
Nepatvirtintos lėšos |
Metinis lėšų poreikis |
1. Miesto planavimas |
140000 |
140000 |
|
|
|
|
20000 |
2. Pramonės teritorijos |
120400 |
0 |
|
|
|
120400 |
17200 |
3. Želdynų sistema |
257205 |
152805 |
6300 |
|
94100 |
4000 |
36744 |
4. Kultūros vertybių
apsauga |
118000 |
23000 |
|
|
95000 |
|
16857 |
5. Socialinė sritis |
452000 |
388500 |
13500 |
|
50000 |
|
64571 |
6. Ekonominė sritis** |
5520000 |
200000 |
|
5320000 |
|
|
788571 |
7. Susisiekimo sistema |
454000 |
102500 |
|
|
351500 |
|
64857 |
8. Inžinerinė
infrastruktūra |
710570 |
403130 |
254000 |
53440 |
|
|
101510 |
Iš viso: |
7772175 |
1409935 |
273800 |
5373440 |
590600 |
124400 |
1110311 |
** lėšų poreikis nurodomas tik šiose srityse: gyvenamasis fondas, viešbučiai,
mažmeninė prekyba.