Lietuvos dviratininkų bendruomenė ir ją atstovaujančios organizacijos, susipažinusios su po 2026 m. rugsėjo 7 d. susitikimo pateiktomis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 57 ir 126 punktų formuluotėmis, informuoja, kad nepritaria siūlomam dviratininkų lenkimo ir apvažiavimo reglamentavimui, kuriuo sudaroma galimybė motorinių transporto priemonių vairuotojams dviratininką apvažiuoti važiuojant ta pačia eismo juosta, greičiu, artimu dviratininko judėjimo greičiui.
Manome, kad toks sprendimas nesukuria aiškaus ir saugaus dviratininkų lenkimo principo. Priešingai, jis gali įteisinti situacijas, kai motorinė transporto priemonė važiuoja šalia dviratininko toje pačioje eismo juostoje, o saugumas iš esmės grindžiamas tik šoninio tarpo ir greičio pasirinkimu.
Toks siūlymas iš esmės panaikina aiškų reglamentavimą dėl saugaus atstumo lenkiant dviratininką ir gražina KET reglamentavimą į būseną, kai dviratininkas didesnės greitesnės transporto priemonės yra spaudžiamas ir stumiamas iš tos pačios eismo juostos.
1. Dviratininkas turi būti lenkiamas, o ne apvažiuojamas toje pačioje eismo juostoje
Dviratininkas yra pažeidžiamas eismo dalyvis, o motorinės transporto priemonės ir dviračio masės, gabaritų bei stabilumo skirtumai lemia nevienodas pasekmes įvykus klaidai.
Todėl nepritariame siūlomam principui, pagal kurį vairuotojas galėtų dviratininką „apvažiuoti“ arba „lenkti“ iš esmės nekeisdamas savo važiavimo trajektorijos ir likdamas toje pačioje eismo juostoje.
Dviratininko lenkimo negalima prilyginti važiavimui pro jį nedideliu šoniniu atstumu. Saugus lenkimas privalo būti atliekamas taip, kad tarp motorinės transporto priemonės ir dviratininko būtų pakankama erdvė, o vairuotojas išvengtų situacijos, kai dviratininkas atsiduria tiesiog šalia jo transporto priemonės toje pačioje eismo juostoje.
Mūsų vertinimu, KET negali sudaryti prielaidų laikyti tokį manevrą įprastu ar tinkamu dviratininko lenkimo būdu. Todėl pasiūlymą apvažiuoti dviratininką toje pačioje eismo juostoje vertiname kaip neprofesionalų, pavojingą ir nepriimtiną.
2. Dviratininko lenkimas ir didelės lėtos transporto priemonės lenkimas nėra analogiškos situacijos
Nėra pagrindo dviratininko lenkimą vertinti taip pat, kaip traktoriaus ar kitos didelės transporto priemonės lenkimą.
Dviratininkas dėl savo mažų gabaritų (dviračio ilgis ~1,7-2 m, plotis su dviratininku 0,5-0,7 m) neužstoja kelio ir paprastai netrukdo įvertinti, ar priešpriešinė eismo juosta yra laisva, ar saugu jį aplenkti. Dviratininkas yra nedidelis eismo dalyvis, todėl už jo važiuojančiam vairuotojui kelio ruožas priešpriešinio eismo juostoje dažniausiai yra gerai matomas. Dėl nedidelio dviratininko greičio ~15-35 km/h ir trumpo ilgio 1,7-2 m palyginus su vid. lengvojo automobilio ilgiu ~4,5 m ir vid. pločiu 1,6-2 m (lengvieji A-D klasės ir SUV), dviratininką lengva ir saugu aplenkti tik dalinai kertant ištisinę liniją ir laikantis KET p. 136. reikalavimų prieš pradedant lenkti, vairuotojui įsitikinti dėl lenkimo saugumo.
Tuo tarpu traktorius, savaeigė mašina ar kita didelė ir lėta transporto priemonė gali reikšmingai užstoti kelią ir priešpriešinį eismą. Tokios transporto priemonės lenkimo metu vairuotojui gali būti sunku įvertinti, ar priešpriešinė eismo juosta yra laisva ir ar joje nėra artėjančių transporto priemonių.
Todėl manome, kad dviratininko lenkimas, esant geram matomumui ir kitoms saugioms eismo sąlygoms, yra gerokai lengviau įvertinamas, greitai ir saugiai atliekamas manevras, nei lengvojo automobilio ar didelės ir lėtos transporto priemonės lenkimas. Daugeliu atveju tam nebūtina pilnai išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kad užtikrinti 1 m ar 1,5 m saugų atstumą nuo dviratininko. Praktikoje lengvajam automobiliui užtenka tik dalinai, kaire automobilio puse kirsti ašinę eismo liniją saugiam dviratininko aplenkimui.
Tai yra esminis skirtumas nuo kito automobilio ar kitos didelės lėtos transporto priemonės lenkimo (per ištisinę juostą) ir nesukuria tokių pačių prielaidų dėl lenkimo pavojingumo.
Dėl šios priežasties bendras argumentas, kad leidus kirsti ištisinę liniją lenkiant dviratininką būtų didinama priešpriešinių susidūrimų rizika, yra netinkamas pagrindas atmesti tokį konkretų reguliavimą.
Nėra pagrindo dviratininko lenkimą vertinti taip pat kaip traktoriaus ar kitos didelės transporto priemonės lenkimą. Dviratininkas neužstoja kelio ir paprastai netrukdo įvertinti, ar priešpriešinė eismo juosta yra laisva. Todėl vairuotojas, matydamas dviratininką ir tuo pačiu matydamas visą lenkimui reikalingą kelio ruožą, gali priimti sprendimą dėl saugaus manevro.
Tokios situacijos leidimas KET nebūtų „pratinimas prie blogų įpročių“ – priešingai, būtų įtvirtintas aiškus reikalavimas ištisinę liniją kirsti tik tada, kai tai objektyviai saugu. Praktika rodo, kad didžioji dalis vairuotojų kerta ištisinę liniją norėdami saugiu atstumu aplenkti dviratininką.
3. Reikalaujame leisti saugų dviratininko lenkimą kertant ištisinę liniją
Raginame Susisiekimo ministeriją atsisakyti pozicijos, kad ištisinės linijos kirtimas lenkiant dviratininką savaime yra nesuderinamas su eismo saugumo principais.
Mūsų siūlymas nėra leisti kirsti ištisinę liniją bet kokiomis aplinkybėmis. Siūlome nustatyti aiškią galimybę tai daryti tada, kai:
- matomumas yra pakankamas;
- priešpriešinio eismo juosta yra laisva;
- nėra kitų aplinkybių, dėl kurių manevras būtų nesaugus;
- lenkimas gali būti atliktas nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Siūlome palikti reikalavimus, kai bet koks lenkimas (ir dviratininko) draudžiamas pagal KET p. 140 “Lenkti draudžiama” 140.1-5 ir 140.8 dalis. Tuo pačiu numatant galimybę lenkti dviratininką per ištisinę liniją kitais atvejais išskyrus KET p. 140.1-5), vadovaujantis KET p. 136 dalimis 136.1-136.5”.
KET jau dabar pripažįsta principą, kad tam tikromis aplinkybėmis ištisinę liniją galima kirsti, kai kelyje yra kliūtis ir tai daroma saugiai bei nekliudant kitiems eismo dalyviams.
Vadinasi, pats principas, kad ištisinė linija tam tikrais atvejais gali būti kertama, kai tai saugu, nėra naujas ir tai vyksta eisme. Diskusija turėtų būti ne apie tai, ar apskritai galima numatyti tokią išimtį, o apie tai, kaip tiksliai ir saugiai ją pritaikyti dviratininko lenkimui.
Argumentas, kad leidus saugiai kirsti ištisinę liniją būtų „pratinama prie blogų įpročių“, savaime nėra pakankamas pagrindas atmesti tokį sprendimą. Tinkamai suformuluota išimtis leistų ne nekontroliuojamai kirsti ištisinę liniją, o atlikti konkretų manevrą tik tada, kai jis yra saugus pagal KET . 136.
4. Bendra priešpriešinių susidūrimų statistika nepagrindžia siūlomo sprendimo atmetimo
Ministerijos pateikiami argumentai dėl priešpriešinių susidūrimų ir motociklų vairuotojų sukeltų eismo įvykių yra susiję su bendra eismo saugumo situacija.
Tačiau tokia statistika savaime neįrodo, kad galimybė saugiai išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą lenkiant dviratininką didintų eismo įvykių riziką.
Priešpriešiniai susidūrimai gali įvykti dėl įvairių priežasčių ir skirtingomis eismo aplinkybėmis. Todėl bendri duomenys apie tokius eismo įvykius negali būti tiesiogiai taikomi konkrečiam ir siauram pasiūlymui dėl dviratininkų lenkimo.
Kaip tik leidimas apvažiuoti dviratininką toje pačioje eismo juostoje gali sukelti naujus sunkius eismo įvykius, kuriuose nukentėję dažnai bus dviratininkai.
Prašome vertinant šį klausimą remtis konkrečia dviratininkų lenkimo situacijų analize, įskaitant jų aplinkybes, realias rizikas bei eismo įvykių priežastis, jeigu įvykių apskritai buvo.
5. Bendruomenės pasiūlymai
Manome, kad KET turėtų būti nustatytas paprastas, aiškus ir visiems eismo dalyviams suprantamas principas:
Dviratininkas turi būti lenkiamas, o ne apvažiuojamas važiuojant šalia jo toje pačioje eismo juostoje.
Todėl siūlome:
- Kategoriškai uždrausti galimybę motorinėms transporto priemonėms apvažiuoti dviratininką važiuojant ta pačia eismo juosta greičiu, artimu dviratininko greičiui.
- Numatyti galimybę tam tikrais aiškiai apibrėžtais atvejais kirsti ištisinę liniją lenkiant dviratininką, kai matomumas yra pakankamas, priešpriešinė eismo juosta laisva ir manevras gali būti atliktas saugiai.
Lietuvos dviratininkų bendruomenė ir ją atstovaujančios organizacijos prašo Susisiekimo ministerijos iš naujo įvertinti siūlomą KET 57 ir 126 punktų redakciją ir ją koreguoti, atsisakant apvažiavimo toje pačioje eismo juostoje principo bei numatant galimybę saugiai lenkti dviratininką kertant ištisinę liniją, kai konkrečios eismo sąlygos tai leidžia.
Tikime, kad toks reguliavimas būtų aiškesnis, labiau nuspėjamas visiems eismo dalyviams ir labiau orientuotas į realų dviratininkų saugumą. Jis atspindėtų jau dabar susiformavusią praktiką, kuri puikiai veikia, belieka tik ją legalizuoti.
Raštą pasirašo Lietuvos dviratininkų bendruomenės atstovai:
Paulius Bakutis, pirmininkas, Lietuvos dviratininkų bendrija
Darius Levickis, prezidentas, Lietuvos dviračių sporto federacija
Loreta Šlėguvienė, prezidentė, VšĮ “Minam 100”
Andrius Gedminas, prezidentas, Šiaulių dviračių mėgėjų klubas, asociacija
Arūnas Gliaudelis, pirmininkas, Klubas “Top Team”
Linas Vainius, direktorius, VšĮ “Gravelinas”
Darius Pekarskas, direktorius, VšĮ “Dviratai”
Mantas Bartkus, direktorius, Kauno triatlono klubas
Mantas Marcinkevičius, prezidentas, Lietuvos triatlono federacija
Povilas Šidlauskas, direktorius, Energus dviračių komanda
Mantas Andriuškevičius, prezidentas, Dviračių klubas-Alytus
Norite prisijungti? Duokite mums žinoti!