Važiavimas dviračiu tampa vis populiaresnis Europos miestuose, keisdamas ne tik miestų infrastruktūrą, bet ir gyventojų įpročius. Daugelis miestų investuoja į dviračių takų plėtrą, siekdami skatinti tvarų judumą ir mažinti transporto spūstis bei taršą. Lietuvos žiniasklaidoje akcentuojamas kasmet vis besiplečiantis dviračių takų tinkas, bet ar iš tiesų viskas yra taip gražu kaip rašoma spaudoje?
Infrastruktūros plėtra Lietuvoje
Per pastaruosius metus dviračių transporto plėtra Lietuvoje įgavo naują pagreitį, o valstybė skiria vis daugiau dėmesio dviračių infrastruktūros gerinimui. Susisiekimo ministerijos planuojamos investicijos, siekiančios 100 mln. eurų, iki 2027 m. reikšmingai prisidės prie pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros 18-oje šalies savivaldybių. Pirmiausia finansavimą gaus Kaunas, Kėdainiai ir Šiauliai, kur planuojama nutiesti dešimtis kilometrų naujų dviračių takų, taip gerinant susisiekimą ir skatinant gyventojus rinktis tvaresnes transporto priemones. Be to, papildomos 33,7 mln. eurų investicijos, kurias siūloma perskirstyti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, sudarytų sąlygas net 42 savivaldybėms, neturinčioms darnaus judumo planų, plėtoti dviračių infrastruktūrą. Jei šiam siūlymui pritars Europos Komisija, iki 2026 m. vidurio Lietuvoje galėtų atsirasti bent 76 km naujų dviračių takų.
Šie pokyčiai rodo esminį dviračių transporto populiarėjimą ir jo integraciją į miesto susisiekimo sistemas. Susisiekimo ministerijos duomenimis, jei Europos Komisija patvirtins siūlomą finansavimą, investicijos į bemotorio transporto infrastruktūrą savivaldybėse išaugs net 13 kartų – nuo 9,6 mln. eurų (2014–2020 m) laikotarpiu iki beveik 134 mln. eurų (2021–2027 m). Tai reikšmingas žingsnis siekiant mažinti transporto sektoriaus taršą, skatinti gyventojų fizinį aktyvumą ir sukurti saugią bei patogią alternatyvą automobilių transportui. Šiuo metu Lietuvoje driekiasi apie 3 tūkst. km dviračių infrastruktūros, o iki 2035 m. šis tinklas turėtų išaugti iki 5 tūkst. km.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, Vilniuje dviračių trasų tinklas jau viršija 160 km ir toliau plečiasi kasmet tiesiant papildomus kilometrus ir siekiant sujungti pavienes atkarpas į vientisą tinklą. Tačiau Lietuvos dviratininkų bendrija atkreipia dėmesį, kad oficiali statistika gali neatitikti realybės – dalis „dviračių trasų“ iš tiesų yra tiesiog šaligatviai, kuriuose leidžiama važiuoti dviračiu, tačiau jie nėra pritaikyti patogiam ir saugiam eismui. Dėl šios priežasties dviratininkų patirtys gali skirtis nuo skaičių, rodančių dviračių takų plėtrą.
Šiaulių miesto savivaldybė taip pat aktyviai plečia dviračių infrastruktūrą. Savivaldybės duomenimis, planuojama atnaujinti arba įrengti 27 dviračių ir pėsčiųjų takų atkarpas, kurių bendras ilgis sudarys 33 km. Tikslas – sukurti kokybišką žaliąją infrastruktūrą miesto gyventojams ir svečiams. Vis dėlto LDB bendruomenė kritiškai žiūri ir į šiuos pateiktus skaičius, kurie dažnai neatitinka realios situacijos ir saugioms kelionėms dviračiu keliamų standartų.
Nors pastaraisiais metais dviračių infrastruktūrai Lietuvoje skiriamos rekordinės investicijos, dviratininkų bendruomenė vis dar išlieka nepatenkinta. Dalis dviračių takų neatitinka statybos reikalavimų (STR) – jie yra per siauri, nepatogūs ar net pavojingi dėl prasto dangos įrengimo. Be to, kai kurie sprendimai priimami ne dviratininkų naudai – vietoj patogių ir tiesių dviračių takų beveik visais atvejais, ties įvažiavimais į šalia kelio esančias teritorijas įrengiami “duobėti” dviračių takai, taip suteikiant prioritetą automobiliams, o ne dviratininkams. Taip pat pastebima, kad kai kuriose savivaldybėse, siekiant parodyti spartų dviračių takų plėtrą, prie bendros statistikos tiesiog priskaičiuojami šaligatviai, kuriais leidžiama važiuoti dviračiais, nors jie nėra tam tinkamai pritaikyti. Dėl šių priežasčių reali situacija dažnai neatitinka oficialių skaičių, o dviratininkai vis dar susiduria su dideliais iššūkiais kasdienėje kelionėje miestuose.
Gyventojų įpročių pokyčiai
Vis dėlto dviračių infrastruktūros plėtra turi teigiamą poveikį ir skatina gyventojus dažniau rinktis dviratį kaip kasdienę transporto priemonę. Investicijos į dviračių infrastruktūrą ir gyventojų sąmoningumo didinimas duoda teigiamų rezultatų. Pasirinkimas važiuoti dviračiu ne tik teigiamai veikia gyventojų sveikatą, bet ir prisideda prie aplinkos apsaugos.
Jau tampa įprasta jog šiltuoju metų laikotarpiu dviračiai virsta ne tik laisvalaikio praleidimo priemone, bet ir kasdieniu transportu. Tačiau ir esant vėsesniems orams, kasmet keliuose galima išvysti vis daugiau minančių dviratį. Žinoma, tam turi įtakos ne tik infrastruktūros prieinamumas, bet ir mūsų šalyje besikeičiančios klimato sąlygos.
Dviračių infrastruktūros plėtra ir gyventojų įpročių pokyčiai prisideda prie tvaresnių, sveikesnių ir mažiau užterštų miestų kūrimo Europoje. Investicijos į dviračių takus ir gerosios praktikos pavyzdžiai skatina vis daugiau žmonių rinktis dviratį kaip kasdienę transporto priemonę.
Geriausi praktikos pavyzdžiai Europoje – Nyderlanduose
Nyderlandai yra puikus pavyzdys, kaip dviračių kultūra gali integruotis į kasdienį miesto gyvenimą, formuodama tvarią transporto sistemą ir teigiamai veikdama visuomenę.
Nyderlanduose dviračių kultūra pradėjo formuotis XX a. pradžioje, tačiau ypatingą dėmesį ji gavo po 1970-ųjų, reaguojant į didėjantį automobilių eismo sukeltų avarijų skaičių ir naftos krizę. Šalis investavo į saugią ir patogią dviračių infrastruktūrą, kuri šiandien apima tūkstančius kilometrų dviračių takų, specialius šviesoforus ir stovėjimo aikšteles. Amsterdame dviračiai yra neatsiejama miesto dalis, o dviračių takai ir stovėjimo vietos yra integruoti į miesto planavimą. Dviračių naudojimas prisideda prie švaresnės aplinkos, mažesnio triukšmo lygio ir geresnės gyventojų sveikatos.
Tačiau šį rezultatą Nyderlandams pavyko pasiekti ne iš karto. Kelias link sėkmingos dviračių infrastruktūros buvo kupinas iššūkių – buvo daroma klaidų, testuojami įvairūs sprendimai, kol galiausiai atrasti geriausi modeliai, kuriuos dabar perima ir kitos šalys. Nyderlandai mokėsi iš savo patirties, pritaikė laiko patikrintus sprendimus ir suformavo dviračių draugišką aplinką, kuria šiandien gali didžiuotis. Mes taip pat galime pasinaudoti šia patirtimi – vietoje to, kad kartotume tas pačias klaidas, galime mokytis iš Nyderlandų pavyzdžio ir taikyti geriausią jų praktiką, siekdami saugesnių, patogesnių ir tvaresnių miestų savo šalyje.
Kopenhagos pavyzdys
Kopenhaga yra dar vienas miestas, garsėjantis savo dviračių kultūra. Dviračių infrastruktūra čia yra itin išvystyta: beveik kiekvienoje svarbesnėje gatvėje yra atskiri dviračių takai arba juostos, atskirtos nuo automobilių eismo. Apie 65% miesto gyventojų kasdien važinėja dviračiais į darbą ar mokslus, o tai sudaro apie 1,3 milijono kilometrų per dieną. Ši praktika ne tik mažina eismo spūstis ir taršą, bet ir gerina visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę. Be to, Kopenhaga yra žinoma dėl savo “cykelsupersti” – dviračių greitkelių, kurie jungia miesto centrą su priemiesčiais, užtikrindami greitą ir patogų susisiekimą dviračiu. Pirmasis toks greitkelis, C99, buvo atidarytas 2012 m. ir yra 17,5 km ilgio. Iki 2021 m. planuota įrengti 15 tokių maršrutų, o iš viso numatyta 45 dviračių greitkeliai.
Apsilankę Kopenhagoje, mūsų bendrijos nariai pastebi, jog pati infrastruktūra toli gražu “neblizga”. Net ir šiame dviračių rojum laikomame mieste infrastruktūra nėra visiškai tobula. Kai kur dviračių takuose yra stačių, nelogiškų vingių, netikėtų susiaurėjimų ar į važiuojamąją dalį dalinai išsikišančių nuolydžių. Tačiau vietiniai paaiškina, kad daugeliu atvejų šie „netobulumo“ elementai atsirado ne dėl aplaidumo, o dėl būtinybės pritaikyti seną miestą ir jo istorines gatves milžiniškiems dviratininkų srautams. Kadangi Kopenhagoje dviračių infrastruktūra nuolat tobulinama, bet ne visur yra galimybė išplėsti takus idealiomis sąlygomis, naudojamos įvairios inovatyvios, nors kartais ir ne pačios patogiausios priemonės, leidžiančios kuo efektyviau integruoti dviratininkus į miesto eismą. Tai rodo, kad net pažangiausi dviračių miestai susiduria su iššūkiais, tačiau nuosekliai ieško sprendimų, kaip padaryti dviratininkų judėjimą kuo sklandesnį.
Dviračių eismas Stokholme
Stokholmas yra dar vienas iš miestų, rodančių pavyzdį, kaip mažo taršumo zonos ir dviračių infrastruktūros plėtra gali sumažinti eismo intensyvumą mieste. Nepaisant gyventojų skaičiaus augimo, motorinio transporto eismo intensyvumas Stokholme mažėja, o tai rodo efektyvų tvarių transporto priemonių integravimą.
Žinoma prie to prisideda ir viešasis transportas, bet nepaisant to, vietiniai sako jog būtent dviratis yra viena iš patogiausių transporto priemonių keliauti mieste.
Stokholmui stengiantis, kad miestas būtų lengviau pravažiuojamas dviratininkams, kasmet statomos naujos dviratininkų stovėjimo aikštelės. Didžiausias proveržis įvyko 2017–2018 metais, kai buvo įrengta apie 2000 naujų stovėjimo vietų. Dviračių stovus galite rasti visame mieste, o bene svarbiausia jog dviračių stovėjimo aikštelės įrengtos ties metro stotelėmis, kas leidžia miestiečiams bei svečiams judėti mišriu transportu, darniai.
Kiti Europos miestai su išvystyta dviračių kultūra
Be jau paminėtų pavyzdžių, galime rasti ir daugiau Europos miestų, kuriuose dviračių transportas yra populiarus. Pavyzdžiui, Berlyne apie 35% gyventojų naudojasi dviračiais kasdienėms kelionėms. Mieste yra platus dviračių takų tinklas, o dviračių naudojimas skatinamas kaip ekologiška ir sveika transporto alternatyva.
Pokyčiu gali būti ir TU
Apibendrinant, šie miestai rodo, kaip nuoseklios investicijos į dviračių infrastruktūrą ir kultūros skatinimą gali lemti teigiamus pokyčius miesto gyvenime, gerinant gyventojų sveikatą, mažinant taršą ir eismo spūstis.
Lietuvoje prie dviračių infrastruktūros pokyčių aktyviai prisideda mūsų bendruomenės nariai. Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) nariai bendrauja su atsakingomis institucijomis ir siekia diegti vakarietiškus standartus atitinkančią infrastruktūrą mūsų miestuose. Tačiau pokyčiams reikia kuo daugiau balsų ir iniciatyvos! Kiekvienas gali prisidėti – dalyvauk diskusijose, teik siūlymus dėl dviračių takų plėtros savo mieste ir padėk kurti draugišką aplinką visiems dviratininkams. Jei nori prisijungti prie aktyvių bendraminčių rato – tapk Lietuvos dviratininkų bendrijos nariu (https://dviratis.lt/tapk-ldb-nariu/) arba sek mūsų veiklą Facebooke (https://www.facebook.com/groups/221734687901895) ir sužinok, kaip gali įsitraukti jau šiandien!