Pėsčiųjų perėjas ant dviračių takų
Dviratininko sustojimas reikalauja pastangų, dviratininkas mieliau pasirinks net 80 m apylanką, jei tai leis jam nesustoti.
Pėstiesiems tam, kad praleisti dviratininką, tereikia šiek tiek sulėtinti arba, blogiausiu atveju, palaukti kelias sekundes. Dauguma tai supranta ir praleidžia dviratininkus, tačiau tokios situacijos be reikalo kelia abejonių ir konfliktų.
Perėjos turėtų būti įrengiamos tik išimtiniais ir pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai pėsčiųjų srautas yra itin didelis dviratininkų atžvilgiui.
Daugiau: How hard is it to cross the cycle path? – BICYCLE DUTCH
Privalomas šalmas
Bendrija mano, kad dviratininkai turėtų galėti važiuoti saugiai. Tam reikalinga tinkama infrastruktūra, sumažintas automobilių greitis ir saugus eismo dalyvių elgesys.
Mes neprieštaraujame šalmų dėvėjimui: tai protingas sprendimas didesnės rizikos situacijose (pvz., sportuojant ar vyresnio amžiaus dviratininkams), tačiau tai turėtų būti laisvas pasirinkimas, o ne įpareigojimas. Šalmo dėvėjimas yra paskutinis žingsnis užtikrinant dviratininkų saugumą: jis neužkerta kelio nelaimingiems atsitikimams, bet gali padėti išvengti kai kurių mirčių ar sunkių galvos traumų.
Mokslininkai vis dar diskutuoja, ar šalmo dėvėjimas turi teigiamą poveikį bendram eismo saugumui. LDB mano, kad privalomas šalmų dėvėjimas mažintų dviračių naudojimą, o dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo galėtų kilti didesnių neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai.
Pagalbinės gatvės
Miestų gatvės turi skirtingas funkcijas (tranzitinės, aptarnaujančios ir pan.). Pagalbinės arba D kategorijos gatvės yra skirtos tik privažiavimui prie namų ar objektų, jose neturėtų vykti motorizuotas tranzitinis eismas, o greitis turėtų būti ribojamas.
Tokiose gatvėse nėra racionalu įrenginėti atskirų dviračių takų – dviratininkai gali saugiai važiuoti bendrame sraute.
Lietuvoje pastaraisiais metais atsirado nemažai humanizuotų ar ramaus eismo gatvių, tačiau dažnai jų projektai rengiami nemoksliškai ir neatsižvelgiant į teisės aktus. Kokybiškas ir racionalus D kategorijos gatvių įrengimo skatinimas yra vienas iš Bendrijos prioritetų.
Daugiau: Kaip įvertinti ar gatvės projektas parengtas kokybiškai – Lietuvos dviratininkų bendrija
Bendri pėsčiųjų ir dviračių takai
Greičio skirtumas tarp dviratininkų ir pėsčiųjų yra per didelis, kad bendras takas galėtų užtikrinti patogų, patrauklų ir saugų eismą.
Gyvenvietėse bendri takai turėtų būti įrengiami tik tada kai dėl esamo užstatymo neįmanoma išlaikyti minimalių norminių pločių, panašiai taip reikalauja ir teisės aktai.
Užmiestyje dviračiais važiuoja gerokai daugiau žmonių nei eina pėsčiomis, be to, važiuojama didesniu greičiu, todėl dažnu atveju nėra racionalu įrenginėti bendrus takus kai galima įrengti kokybiškus dviračių takus. Primename, kad jei nėra alternatyvos, pėstieji gali naudotis dviračių takais, tačiau jie neturi pirmenybės.
Važiavimas per perėjas
Skirtingai negu daug kitų šalių, Lietuvoje sąlygos ir įstatymai leidžia dviratininkams važiuoti šaligatviais, tačiau kažkodėl visiškai draudžia važiavimą per pėsčiųjų perėjas. Manome, kad perėja turėtų būti traktuojama panašiai kaip bet kokia kita gatves kirtimo vieta, kur dviratininkas turi pirmuma tik jeigu tai nurodo kelio ženklai (“duoti kelią”, “gyv. zonos pabaiga”), papildomai dviratininkas turėtų įsitikinti kad jis būtų praleidžiamas.
Važiavimas per perėją turi likti išimtine galimybe, perėja neturi būti laikoma kaip dviračių infrastruktūra.
Važiavimas greta
Važiavimas dviračiais ir bendravimas yra neatskiriami dalykai. Manome, kad kaip pėstiesiems ar automobilių vairuotojams/keleiviams (viduje automobilio), taip ir dviratininkams turėtų būti sudarytos saugios sąlygos važiuoti dviese greta. Tam reikalingas bent 3,3 m pločio dvipusis takas, toks minimalus plotis turėtų būti taikomas visoms svarbesnėms dviračių trasoms. Plotis taip pat turėtų būti pagrįstas srautų skaičiavimais (esamais ir prognozuojamais), kaip ir numato norminiai statybos dokumentai.
Bendrajame sraute važiavimas greta didina dviratininkų matomumą ir leidžia lengviau aplenkti didesnes grupes. Skirtingai nei Lietuvoje, daugumoje Europos šalių leidžiama važiuoti greta, jei tai netrukdo eismui. LDB inicijavo pokalbį su Susisiekimo Ministerija dėl KET pakeitimų.