Šiauliams skirta 22 mln. eurų iš ES, už kuriuos numatoma įrengti apie 33 km takų iki 2030 m.
Tad kovo pabaigoje, po LDB metinio susirinkimo, važiavome apžiūrėti, kaip buvusiai dviračių sostinei sekasi su naujos infrastruktūros plėtra.
Atvykusiems be savo žirgo, turizmo centre pavyko išsinuomoti miesto dviračius.
Mieste dominuoja bendri pėsčiųjų ir dviračių takai – ar taip pavadinti šaligatviai, net ten, kur dviračių eismas jau dabar gali saugiai vykti bendrame sraute su automobiliais. Deja, net šalia visai naujos pagalbinės gatvelės dviratininkai nukreipiami dalintis erdve su pėsčiaisiais. Gerų D kategorijos gatvės pavyzdžių nematėme, o po remontų dviratininkams sąlygos dažnai net prastėja, nes platinamos gatvės, didinami kreives spinduliai, atsiranda per daug aiškumo sankryžose, žymimos juostos ir t. t.
Apie projektavimo geruosius pavyzdžius rašėme čia: „Kaip įvertinti, ar projektas kokybiškas“.
Nors kai kurių „susiaurintų“ gatvių projektų kokybė – abejotina, realiai visos pertvarkytos gatvės yra norminio pločio arba nelegaliai per plačios.
Įvažiavimai į šalia kelio esančias teritorijas, įskaitant minėtas pagalbines gatves, vis dar projektuojami nuleidžiant taką iki automobilių važiuojamosios dalies lygio, kas yra draudžiama jau nuo 2019 metų.
Takų ženklinimas primena situaciją Vilniuje – imituojami sukurtų problemų sprendimai: piešiamos nelegalios geltonos „triukšmo“ juostos, įrengiamos pėsčiųjų perėjos ten, kur jų neturėtų būti (kodėl tai blogai – čia), o eismo pirmumas išlieka neaiškus – tiek pačiuose takuose, tiek pervažuose. Nemažai vietų, kur ženklinimas prieštarauja KET ar vertikaliems kelio ženklams.
Nauja Talkšos ežero dviračių gatvės trasa vingiuoja tarp namų, dėl ko daug dviratininkų renkasi nelegaliai važiuoti tiesesniu pėsčiųjų taku. Dviračių gatvės trasa neaiški, išsišakoja, užstatyta automobilių, net „Duoti kelią“ ženklas pastatytas! Bet mums važiuojant savaitgalį, motorizuotas eismas buvo ramus, tad problemų nekilo.
Gerą dviračių gatvės pavyzdį galima matyti šalia A12 kelio – tikrai labai pagirtinas sprendimas, kuris turėtų būti taikomas daug dažniau: šalia intensyvus kelias, rami bendro eismo gatvelė, kuri leidžia saugiai privažiuoti prie privačių sklypų ir pigiai sprendžia saugumo ir dviračių susisiekimo poreikius.
Todėl ypač apmaudu buvo matyti, kaip Serbentų gatvėje pinigai iššvaistyti įrengiant visiškai perteklinį dviračių taką, kuris net pablogino buvusią situaciją, nes dabar dviratininkai turės važiuoti arčiau intensyvios gatvės. O geresnis sprendimas buvo akivaizdus…
Nepaisant visų problemų – Šiaulių progresas akivaizdus. Daugėja dviratininkams skirtos infrastruktūros, o atsakingų žmonių požiūris keičiasi į gerąją pusę, randasi dialogas. Tikimės, kad problemos laikui einant bus pataisytos, o nauja infrastruktūra bus įrengiama laikantis visų galiojančių reikalavimų.