Legenda apie šalmus ir eismo saugumą

olandijos-dviratininkes

„Miesto legenda“, kad šalmai padeda eismo saugumui stokoja logikos, faktų ir sveiko proto. Bet esame liudininkai, kaip masių psichologijos diktuojamas plinta tuščias prasimanymas. Šalmai eismo saugumui – nei prie ko. Avarijos įvyksta kai vairuotojai viršija greitį ir nutrenkia dviratininką važiuojantį ta pačia ar priešinga kryptimi. Kai vairuotojai staigiai aplenkia dviratininką ir suka dešinėn kirsdami jo važiavimo kryptį ir vargšas dviratininkas, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkia į auto šoną. Tas pats atsitinka kai automobilis suka kairėn iš priešingos eismo juostos, nepraleisdamas kita puse tiesiai važiuojančio dviratininko. Kai mašina išvažiuoja iš greta esančios teritorijos ar šalutinio kelio į pagrindinį, o dviratininkas važiuoja dviračių taku, šaligatviu ar ant šaligatvio nupiešta nesąmone pavadinta „pėsčiųjų ir dviračių taku“. Auto nepraleidžia dviratininko, tas atsitrenkia jai į šoną, skrenda per kapotą ir dažnai lieka sužalotas ir kaltas. Arba kai dviratininkas važiuoja tamsoje be šviesų, o greitai važiuojantis vairuotojas jo nepastebi ir, nespėjęs sustabdyti, partrenkia. Arba kai girtas dviratininkas kreivalioja po kelią ir staiga išvažiuoja po ratais. Arba kai tą patį daro girtas vairuotojas ir nutrenkia dviratininką. Arba kai durnas dviratininkas važiuoja prieš eismą siaurame kelyje, ir dar tamsoje be šviesų. Arba kai neatsakingas vairuotojas šneka telefonu, rašo SMS, junginėja muziką, skuta barzdą, dažosi ir užsiiminėja kitais pašaliniais dalykais nežiūrėdamas į kelią. Arba kai apakina žemai esanti saulė, nemato kelio ir nutrenkia priekyje judantį dviratininką. Arba kai dviratininkas staiga kerta gatvę ar dideliu greičiu išlekia į perėją, visai neįsitikinęs savo saugumu. Arba kai negudrus vairuotojas nelenkia dviratininko, bet apvažiuoja nesaugiu atstumu toje pačioje eismo juostoje prispausdamas prie bordiūro. Dar blogiau, jei toks nekantruolis vairuoja autobusą ar sunkvežimį. Eismo įvykių priežasčių daug, bet jas sukelia neatsakingas ar chuliganiškas vairuotojų ir dviratininkų elgesys ir Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Nepriklausomai, ką avarijos sukėlėjas užsidėjęs ant galvos.

Mano 4 itin pavojingos situacijos šį savaitgalį. Važiavau su šalmu ir šviesomis ryškiai apsirengęs dieną gero matomumo keliuose. Vakar dviejų eismo juostų kelyje Mastaičiai-Pažėrai esant geram matomumui šviesiu paros metu net 3 (!!!) vairuotojai-žudikai lenkė priešais važiuojančią auto ir priešinga juosta važiavo dideliu greičiu nestabdydami tiesiai į mane, puikiai mane matydami ir grubiausiai pažeisdami KET, keldami man ir kitiems mirtiną pavojų. Būtume susidūrę kaktomuša ir būčiau žuvęs, su šalmu ar be jo. Vos spėjau nušokti į kelkraštį. Šiandien vienas žudikas su VW Golf siaurame apledėjusiame miško keliuke iš posūkio išlėkė dideliu greičiu tiesiai į mane. Vos spėjau nusukti į griovį. Pralėkė nestabdydamas. Kas būtų, jei iš priekio būtų važiavęs su golfu kitas toks pat gudruolis? Už posūkio beveik nesimatė kas atvažiuoja. Šalmas man nebūtų padėjęs, išgelbėjo patirtis ir greita reakcija. Per šias dienas sutikau ir daug mandagių vairuotojų, kurie pristabdė iš galo, vengdami pavojingo lenkimo, praleido, apvažiavo saugiu atstumu. Kuo čia dėtas šalmas ir eismo saugumas? Kaip šalmas apsaugo nuo girtų ir neatsakingų vairuotojų ar tokių pat dviratininkų kelyje? Kai jus partrenks 60-80-100 ir daugiau km/h greičiu, jums atmuš vidaus organus ir sulaužys kaulus. Šalmas gal truputį padės apsaugoti galvą, jei krisite ant jos, bet tai gali neišgelbėti gyvybės.

Kai girtas aktorius Petras Dimša nutrenkė jauną dviratininką ir menininką Šarūną Surblį, jaunuolis mirė dėl vidinių organų sužalojimo, nes nuo smūgio viskas plyšo viduje. Įsidėmėkite – šalmas neturi jokios įtakos eismo saugumui. JOKIOS. Vairuotojui-žudikui vienodai rodo ar tu su šalmu, ar su kojine ant galvos. Todėl nekurkite mitų apie šalmo įtaką eismo saugumui. Nes durni politikai juos pasigauna ir vietoj kokybiškų dviračių takų, vietoj eismo chuliganų tramdymo ir prevencijos, vietoj policijos reidų dviratininkų apsaugai kiša šalmus kaip „Eismo saugumą“. Nebūkite durniai, nekartokite nesąmonių, neprisidėkite prie nesąmonių platinimo. Šalmas apsaugo tik kai nukrentate ant galvos važiuodami nedideliu greičiu ar esant susidūrimui, kai automobilio greitis nedidelis. Taip apsaugota daug galvų, tame tarpe ir manoji (esu suskaldęs 3 šalmus sporto metu). Bet tai neturi įtakos eismo saugumui. Dėvėkite šalmą jei norite, bet stenkitės, kad būtų saugu ir patogu važiuoti dviračiu be šalmų, be šarvų, be visokių kitokių papildomų aprangų ir apsaugų. Kaip Olandijoje. Mokykitės iš gerų pavyzdžių.

P.S. kai skaitote viešųjų ryšių agentūrų, draudimo kompanijų, policijos spaudos atstovų ir kt. apmokamus straipsnius apie „šalmo naudą eismo saugumui“ atkreipkite dėmesį, kad tai apmokėta reklama arba paslėpta kokios nors bendrovės reklama, dažnai nesusijusi su eismo saugumu.

Vilniaus dviračių takų plėtra vyksta chaotiškai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ataskaitos už 2015 metus 16 psl. rašoma, kad „dviračių takai turi būti nutolę ne daugiau nei vieną kilometrą nuo visų vilniečių gyvenamosios vietos“.
vilniaus-tarybos-ataskaita-2015-16psl
Jei Vilnius būtų optimalios, t.y. kvadrato formos, dviračių takai turėtų būti vienas nuo kito nutolę ne daugiau nei 2 km. Vilniaus plotas yra 400 km², t.y. kvadratas 20×20 km. Tokiam kvadratui minėtas 1 km maksimalaus atstumo iki magistralinio dviračių tako reikalavimas įgyvendinamas su 10 lygiagrečių 20 km ilgio takų. Taigi, reikia 400 km dvirtakių.
Jei norėtume, kad judėjimas dviračių takais vyktų ne tik iš šiaurės į pietus, bet ir statmena kryptimi, reikėtų dar 200km dvirtakių. Kaip matome, viso reikia 400km naujų dviračių takų.
Turint omenyje, kad Vilnius nėra tokios tobulos formos, tenka konstatuoti, kad 400km dviračių takų pažadui ištesėti neužtektų.
Daugelis, manau, supranta, kad realiai Vilniaus urbanizuota teritorija tėra 150km², o likęs plotas – miškai ir pievos, kur 1 km atstumo iki dviračių tako reikalavimas nėra toks aktualus.
Bet ir čia turime bėdą: 150km² plotui padengti norimo tankumo dviračių takų tinklu reikia 150km dvirtakių. simasiaus-taku-tinklas
 
Kadangi Vilnius nėra idealios formos miestas, t.y. ne kvadratas, tokie supaprastinti skaičiavimai jam netinka. Todėl dar 2014-ais metais ir buvo parengtas Dviračių takų spec. planas, kuris numatė, kad Vilniui, norint bent pradėti dviračius integruoti į transporto sistemą, reikia nutiesti mažiausiai 233km kokybiškų plačių magistralinių takų. Darbai buvo padalinti etapais, o planas turėjo būti įgyvendintas iki 2020-ųjų. Tam buvo paskaičiuotas 26mln. eurų lėšų poreikis. Kol kas iš tų plane minimų 233km nutiesta… 1,5km už 0,17mln. eurų.
vilniaus-miesto-dviraciu-taku-specialusis-planas
Deja, bet realiausia, kad jokio takų tinklo sukurta nebus ir tie Šimašiaus pažadai bus tušti. Tai pasidaro aišku paskaičius straipsnį, kuriame rašoma:
Iš viso per dvejus metus žadama Vilniuje nutiesti per 20 km naujų dviračių takų, daugiausia darbų bus padaryta iš Europos Sąjungos finansuojamų programų, miestas tikisi tam pinigų rasti ir savo biudžete. Naujas dviračių takas numatytas iš Neries pakrantėje, kuri bus rekonstruota.
Nežinau, gal Vilniaus meras turi kokią nors stebuklingą skaičiavimo formulę, bet, mano supratimu, 20km dvirtakių patenkintų net ne 150km², o tik 20km² teritorijos poreikius. Tai yra „tik“ 20 kartų mažiau nei meras pažadėjo ir 12 kartų mažiau nei minimaliai reikėtų, kad Vilniuje būtų galima dviratį naudoti kaip susisiekimo priemonę.
 
Tačiau, jei dviračių takai bus tiesiami tokiais ad hoc principais, kaip aprašyta 15min.lt straipsnyje, tai jų reikės dar daugiau nei teoriniai 150km, kurie reikalingi 150km² miestui.
Manau akivaizdu, kad be strategijos ir planavimo esame pasmerkti dar daugeliui metų blaškymosi ir tuščių pažadų.
 
Nieko naujo, judame tolyn…

Ar reikalinga Lietuvai Europos Judumo savaitė?

europos-judumo-savaite-2016Straipsnis apie dienos be automobilio fiasko Lietuvoje.
http://www.troleibusas.lt/?p=3759

Geriausiai situaciją ir požiūrį į aplinką atspindi Aplinkos ministerijos kuruojamas renginių sąrašas, kuriame pateikti vyksiantys renginiai. Vilniuje didžioji jų dalis vyks lopšeliuose ir darželiuose :/

europos-judumo-savaite-2016-am

Pati aplinkos ministerija nerengia nieko, tik „patraukliai“ talpina informaciją. Visas Aplinkos ministerijai žinomų renginių sąrašas čia: http://www.am.lt/VI/index.php#r/1750

Visuomenininkai ragina imtis priemonių mažinant oro ir triukšmo taršą sostinėje

triuksmas-vilniujeMinėdama Europos mobilumo savaitę, skirtą tvarių eismo sprendimų populiarinimui, Lietuvos dviratininkų bendrija kartu su Vilniaus visuomeninės sveikatos komisijos nariais atkreipia savivaldybės dėmesį į padidėjusią oro ir triukšmo taršą Vilniuje. „Sostinėje jau ketvirtus metus iš eilės yra viršijama transporto sukelta kietųjų dalelių (PM10) tarša. Kietosios dalelės sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius miestiečių sveikatos sutrikimus. Situaciją galėtų pagerinti periodinis gatvių valymas ir laistymas, naujų automobilių stovėjimų vietų atsiradimo kontrolė, esamų neasfaltuotų aikštelių tvarkymas. Raginame savivaldybę imtis neatidėliotinų priemonių mažinant taršą Vilniaus keliuose“, – komentuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.

Visuomenininkai išreiškia susirūpinimą ir sostinėje rengiamų kelių rekonstrukcijos projektų poveikiu transporto taršai: „Šiais metais Vilniaus savivaldybės patvirtinti keli projektai (Kalvarijų g., Kareivių g., Verkių g.), tinkamai neatliekant oro ir triukšmo taršos matavimų, neskaičiuojant, kokia bus tarša įrengiant kairiuosius posūkius ir papildomus šviesoforus“, – dalinasi pastebėjimais Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius, – „šiuose projektuose neatsižvelgiama į pėsčiųjų srautus ir susisiekimą dviračiais, pabloginamos sąlygos ir patiems vairuotojams, nes įrengus papildomus šviesoforus magistralinėse greitam susisiekimui skirtose gatvėse, jos taps nė kiek ne greitesnės, nei esami pravažiavimai per daugiabučių kiemus, vairuotojams teks savarankiškai rinktis maršrutus, kurie nebuvo numatyti planuojant miestą“.

Šių metų rugsėjį jau buvo užfiksuota 32-a diena metuose, kai transporto sukelta kietųjų dalelių tarša viršija dienos normas. Higienos norma vidutinę 50µg/m³ paros koncentraciją leidžia viršyti 35 paras per metus. Vilniuje transporto keliama tarša yra matuojama Žirmūnų matavimo stotelėje, kuri laikoma indikacija visam miestui. Šioje stotelėje matuojami dydžiai anaiptol nereiškia, kad šioje vietoje transportas teršia labiausiai ir Vilniuje situacija palei kitas gatves yra geresnė.

“Transporto triukšmo sukeliama tarša jau metų metus nėra sprendžiama ir apie tai net nėra viešai kalbama, nors Vilniaus mieste dar 2011-aisiais buvo patvirtintas planas šiai problemai spręsti. Tam buvo sudaryti žemėlapiai, kuriuose nurodomos konkrečios vietos, kur turi būti imtasi priemonių, kad triukšmas nesklistų į numatytas tyliąsias zonas. Deja, kol kas neteko matyti nei vieno sprendimo, kuris triukšmą mažintų, o ne jį didintų. Kovojant su triukšmu toliau programos patvirtinimo nenueita nė per žingsnį. Realybėje – triukšmo ir oro tarša didėja“, – pabrėžia Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad dar 2011-aisiais metais buvo nustatyta, kad dėl higienos normas viršijančio triukšmo gyvenamoje aplinkoje nuolat kenčia daugiau nei 100 tūkst. vilniečių.

Siekdama gerinti gyvenimo kokybę mieste Lietuvos dviratininkų bendrija kviečia gyvenimo mieste kokybės klausimams neabejingus žiniasklaidos atstovus, visuomenės sveikatos specialistus, miestų transporto planuotojus bei aktyvius miestiečius įsitraukti į viešas diskusijas aplinkos kokybės tema.

Naudingos nuorodos:
Taršos duomenys
Taršos poveikis ir matavimas
Vilniaus miesto savivaldybės 2014–2018 metų triukšmo prevencijos veiksmų planas
Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos tinklapis

Iliustracijoje: „Vilniaus miesto triukšmo žemėlapis“, 2011. Šaltinis: http://aplinka.vilnius.lt/triuksmas/

Kaune dviratininkai nepamiršti

kaunas-vytauto-prospektasKauno miesto centre esančiu Vytauto prospektu patogiai judėti galės ne tik automobiliai ir pėstieji, bet ir dviratininkai. Šiuo metu 1,3 km ilgio gatvėje dirbantys kelininkai ne tik paklos naują asfaltą, bet iš esmės atnaujins šaligatvius, kurie bus pritaikyti ir dviračiams. Vytauto prospekte taip pat bus įrengtas naujas apšvietimas.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Trasa/vytauto-prospektas-taps-draugisku-dviratininkams/229799
© Lietuvos žinios

Kauno-Kačerginės tako atidarymo akimirka 2016-04-21
Kauno-Kačerginės tako atidarymo akimirka 2016-04-21

Saulėtą ketvirtadienio popietę ties Kauno miesto ir rajono riba oficialiai atidarytas naujas dviračių takas. Dviračių takas veda vaizdingu maršrutu, kuris kauniečiams leidžia mėgautis gražiausiomis miesto ir rajono gamtos, kultūros vertybėmis bei Nemuno pakrantėmis.

Nuo Užnemunės gatvės Marvelėje iki Kauno rajono ribos 1,3 kilometrų ilgio ir nuo 2 iki 2,5 metrų pločio einančią dviračių tako atkarpą po šv. Velykų pradėję asfaltuoti kelininkai užtruko dvi savaites. Dviračio tako atkarpos įrengimas atsiėjo 115 tūkst. eurų. Atliktiems darbams suteikta 5 metų garantija.

„Šis miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas yra tik pradžia. Dar šįmet planuojame nutiesti kitą dviračių taką per visą Veiverių gatvę, kuris pasieks Garliavą“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, kaimyninėms savivaldybėms svarbu ne konkuruoti ar varžytis, bet dirbti išvien.

„Dėsime visas pastangas, kad dviratininkų gyvenimas mieste taptų kuo geresnis. Šiemet didelį dėmesį skirsime ir esamų dviračių takų priežiūrai, tvarkysime tas vietas, kur išlūžę bortai, kur netvarkinga“ , – sakė Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Dviračių takas į  Garliavą

Šiemet darbai užvirs Veiverių gatvės dešinėje pusėje. Planuojama, jog naujasis dviračių takas į Garliavą per visą gatvės ilgį bus atskirtas nuo pėsčiųjų tako – tik keliose vietose, kur šaligatvis yra labai siauras, bus įrengtas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas. Dviračių takas bus asfaltuotas, o pėsčiųjų – išklotas trinkelėmis. Visame take bus įrengtas naujas apšvietimas.

Preliminariais skaičiavimais, Veiverių gatvės dviračių tako įrengimas kainuos apie 1,08 mln. eurų. Elektros tinklų rekonstrukcija ir naujo apšvietimo įrengimas turėtų kainuoti apie 500 tūkst. eurų. Šie darbai bus finansuojami Europos sąjungos ir Kauno miesto biudžeto lėšomis.

Savanorių prospekte – 6,5 kilometrų dviračių takas

Šiuo metu rengiamas techninis Savanorių prospekto dviračių tako įrengimo projektas. Darbus ketinama pradėti šių metų pabaigoje. Kairėje Savanorių prospekto pusėje (važiuojant nuo centro) planuojamo dviračių tako ilgis sieks apie 6,5 kilometro – jis prasidės miesto centre ir tęsis iki sankryžos su Pramonės prospektu. Taką planuojama įrengti rekonstruojant šiuo metu esantį šaligatvį ir išnaudojant laisvus tarp šaligatvio ir gatvės esančius plotus. Planuojama, jog darbai bus pradėti iki šių metų pabaigos.

Artimiausiu metu bus baigta projektuoti Kleboniškio dviračių tako jungtis su Jonavos gatvės dviračiu taku. Kleboniškio dviračių tako jungtis bus įrengta šių metų vasarą.

Kauno m. savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio informacija

Kauno miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas driekiasi vaizdingu maršrutu iki pat Kačerginės

Kauno rajoną ir miestą sujungė dviračių takas

Į Kauną sugrįžta dviratininkų paradas

Kauno dviratininkų paradas
Kauno dviratininkų paradas

Šį šeštadienį, pasibaigus švarinimosi akcijai „Kaunas tvarkosi“ dviračių mylėtojai kviečiami sudalyvauti tradiciniame, jau dvyliktą kartą vyksiančiame Kauno dviratininkų parade. Šįmet dviratininkai riedės vaizdingu maršrutu nuo Kauno valstybinio muzikinio teatro iki Kačerginės. 

Suplanuotas maršrutas drieksis Laisvės al., Nemuno sala, M. K. Čiurlionio tiltu, O. H. Minkovskių g., Nemuno krantine, dviračių taku į Kačerginę.

„Dviratininkų Kačerginėje lauks sveikinimai, prizų įteikimas. Kava ir arbata vaišins kavinė „Kačerga“, – teigė parado organizatoriai.

Renginio pradžia 14 val., startas bus duodamas Muzikinio teatro sodelyje. Dalyviai turi laikytis Kelių eismo taisyklių ir patys atsako už savo veiksmus ir jų pasekmes. Daugiau informacijos:   https://www.facebook.com/events/1709992049278445/ irhttps://www.facebook.com/Dviratai/

http://www.kaunas.lt/2016/04/naujienos/i-kauna-sugrizta-dviratininku-paradas/

Kauno miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas: nuo miesto centro iki Kačerginės – per valandą

dviraciu-takas-4-990x557

Vėlų penktadienio vakarą užbaigti Marvelės dviračių tako asfaltavimo darbai. Kauną ir Kauno rajoną sujungęs dviračių takas kauniečiams leis nepertraukiamai minti kelias dešimtis kilometrų.

Nuo Užnemunės gatvės Marvelėje iki Kauno rajono ribos 1,3 kilometrų ilgio ir nuo 2 iki 2,5 metrų pločio einančią dviračių tako atkarpą po šv. Velykų pradėję asfaltuoti kelininkai užtruko dvi savaites. Per kelias ateinančias savaites bus sutvarkytas ir dviračių tako aplinka.

„Dviratininkai iš Lampėdžių, Šilainių, ar miesto centro nuo šiol gali lengvai ir patogiai pasiekti Kauno rajoną. Ši kryptis puikiai tinka rekreaciniam pasivažinėjimui. Ypač dabar kai daugelis žmonių kenčia nuo nejudrumo sukeliamų negalavimų – dviračiai yra puiki priemonė pagerinti sveikatą. Važiuojant lėtu tempu nuo Kauno centro, Kačerginę galima pasiekti vos per valandą“, – kalbėjo dviratininkų bendruomenės atstovas Linas Vainius.

„Simboliška, jog dviračių takas pagaliau sujungė Kauną ir Kauno rajoną. Jau dabar pastebime, kad šis maršrutas yra labai populiarus tarp miestiečių. Šią vasarą planuojame pradėti ir Veiverių gatvės dviračių tako įrengimo darbus. Siekiame, jog dviratis taptų kasdiene kauniečių susisiekimo transporto priemone“, – sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Dviračio tako atkarpos įrengimas atsiėjo 115 tūkst. eurų. Atliktiems darbams suteikta 5 metų garantija. Šįmet Kauną ir Kauno rajoną turėtų sujungti dar vienas dviračių takas. Šią vasarą Veiverių gatvėje prasidės dviračių tako nuo Vytauto Didžiojo tilto iki Garliavos tiesimo darbai. Dviračių takas bus įrengtas dešinėje Veiverių gatvės pusėje (važiuojant Garliavos kryptimi). Jo ilgis sieks apie 5 kilometrus.

Beveik per visą gatvės ilgį dviračių takas bus atskirtas nuo pėsčiųjų tako – tik keliose vietose, kur šaligatvis yra labai siauras, bus įrengtas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas. Dviračių takas bus asfaltuotas, o pėsčiųjų – išklotas trinkelėmis. Visame take bus įrengtas naujas apšvietimas.

Preliminariais skaičiavimais, Veiverių gatvės dviračių tako įrengimas kainuos apie 1,08 mln. eurų. Elektros tinklų rekonstrukcija ir naujo apšvietimo įrengimas turėtų kainuoti apie 500 tūkst. eurų. Šie darbai bus finansuojami Europos sąjungos ir Kauno miesto biudžeto lėšomis.

Kauno m. savivaldybės Ryšių su visuomene poskyrio informacija

http://www.kaunas.lt/2016/04/naujienos/kauno-miesta-ir-rajona-sujunges-dviraciu-takas-nuo-miesto-centro-iki-kacergines-per-valanda/

Seminaras Europos dviračių dienos proga

Nyderlandų ambasadorius Bert van der Lingen
Nyderlandų ambasadorius Bert van der Lingen

Šiandien Europos dviračių dienos proga Nyderlandų ambasados prašymu dariau pranešimą. Seminaras vyko Vilniaus savivaldybėje. Žurnalistų, deja, nebuvo, tad iš esmės turėjome tradicinį konferencinio turizmo renginį – pasikalbėjo specialistai, kurie vienas kito pranešimus žino atmintinai, niekas nieko naujo nesužinojome, jokie sprendimai, natūralu, nebus priimti.

Tiesa, rengdamas pranešimą aš suradau keletą man įdomių ir nežinotų faktų.
Kad darbas nenueitų perniek, čia sudedu skaidres ir dedu nuorodą į patį pranešimą. Pranešimas, mano manymu, yra skandalingas, nes iš pateiktų faktų matosi, kad teritorijų planavimo įstatymų net nežadama laikytis, planus kuria vien popieriui, o viešų pinigų neskaičiuoja visiškai.
Faktas: vienas oranžinio dviračio nuvažiuotas kilometras miestui kainuoja daugiau nei 100 keleivių vežančio autobuso – 2€/km. Už tos sistemos palaikymą per metus iššvaistoma tiek pinigų, kad už juos būtų galima nutiesti 11 kilometrų dviračių takų. Taip, po 11km dviračių takų KASMET NEnutiesiama, nes turime 300 viešųjų dviračių! Argi ne puiki naudojimąsi dviračiais skatinanti nuomos sistema?
Ir nemanykite, kad dėl to kaltas operatorius. Jokiu būdu!  Jie sąžiningai laimėjo viešai skelbtą konkursą, tvarkingai palaiko nuomos sistemos darbą. Sistemą aptarnauja 10 žmonių, 2 mikroautobusai, 1 lengvasis automobilis. Jie tikrai turi ką veikti, dirba net 2 pamainomis.